Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-12-30 · Administracinė byla Nr. I-11659-580/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-30
Bylos Nr.
I-11659-580/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05137-2015-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas
V. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-11659-580/2015 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05137-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 30 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė,dalyvaujant pareiškėjui V. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. B. prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 4 000 Eur neturtinės žalos dėl neteisėtų atsakovo veiksmų.

Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2015-07-02 iki šiol laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K) netinkamomis sąlygomis. Kamerose yra 2 dviaukštės lovos, stalas. Stalas pritaikytas dviems žmonėms, todėl keturiese negalima pavalgyti. Tualetas prie durų ir atviras, pareigūnai dažnai atidaro duris, trukdo naudotis tualetu. Priešais tualetą yra lentyna su maistu ir indais. Kamerose negalima sėdėti, nuo lubų byra tinkas, drėgna. Jei pakeli čiužinį, jis iš kitos pusės šlapias. Pareiškėjas yra kreipęsis dėl labdaros rūbais skyrimo, nes jis negali išeiti pasivaikščioti, niekas neatsiunčia rūbų iš laisvės. Negali išsiskalbti viršutinių rūbų, nes išsiskalbęs turėtų dėl šalčio gulėti po antklode. Už gulėjimą dienos metu po antklode skiriamos nuobaudos. Pareiškėjas bijo susirgti tuberkulioze. Skiriamas tik vienas vienkartinis peiliukas ir viena dantų pasta, kurių neužtenka barzdai skustis ir valytis dantis. Turėdamas vaikščioti nesiskutęs pareiškėjas jaučiasi pažemintas, patiria dvasines kančias.

Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimus. Pareiškėjas teigė, kad jis pastoviai buvo laikomas kamerose ne vienas, bet dviese-trise. 2015-07-02 jis 3-4 val. buvo laikomas trise-keturiese kameroje Nr. 110. Kameroje Nr. 268 laikytas dviese. Į kamerą Nr. 254 jis buvo perkeltas dešimtas, vėliau kameroje Nr. 106 laikytas trise. Kamerose Nr. 269 ir Taip pat dviese laikytas ir kamerose Nr. 370, Nr. 323, Nr. 360 ir Nr. 311.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K prašė skundą atmesti.

Paaiškino, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2015-07-02 ir su pertraukomis buvo laikytas iki 2015-10-23. Tam tikrais periodais vienam asmeniui skiriamas plotas atitiko teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Lukiškių TI-K apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatorius ir areštinės kameroje nustatymo“ didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti Lukiškių TI-K – 625, bei didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius neturi viršyti 29. Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ I skyriaus 11 punkte nurodytas didžiausias pataisos įstaigoje leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius – 300 (kalėjime). Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954. Šis skaičius nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų. Didžiausią dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos) bei nuteistieji, kurie įstaigoje yra palikti atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos laikomi po 1 žmogų (tik labai retais atvejais jų pačių prašymu jie gali būti laikomi po 2 asmenis). Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.

Administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profi1aktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 metų vėl sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“.

Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.1 punktu langų angose įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Nuteistieji dažnai specialiai gadina metalinį tinklą, kad būtų galima permesti daiktus. Kad tinklas nebūtų gadinamas, įdėtos vidinės metalinės grotos.

Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus resursus, gavus lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, klozetus, griaudami atitvarines sieneles, todėl, pilnai suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnyje nurodytas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas, 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai") 21 punkte įtvirtinta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Yra 48 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas nuo 15,55 kv. m iki 37,40 kv. m

Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs. Tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta per elektroninių paslaugų portalą bei teismo šaukimu. Nedalyvavimo byloje priežastys nepraneštos, byla nagrinėjama atstovams nedalyvaujant.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nesvarbu, ar nustatomas turtinės žalos padarymo faktas.

Dėl kamerų plotų

Nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, joje įtvirtinti tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimai. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Lukiškių TI-K pateikti duomenys rodo, jog pareiškėjas pažeidžiant ploto reikalavimus buvo laikomas nuo 2015-07-10 iki 2015-07-12, nuo 2015-07-18 iki 2015-07-19. Viso pažeidimas truko 5 dienas. Kitomis dienomis pareiškėjas laikytas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K pateikė neteisingus duomenis, o būtent, 2015-07-02 jis 3-4 val. buvo laikomas trise-keturiese kameroje Nr. 110. Kameroje Nr. 268 laikytas dviese. Į kamerą Nr. 254 jis buvo perkeltas dešimtas, vėliau kameroje Nr. 106 laikytas trise. Kamerose Nr. 269 ir Taip pat dviese laikytas ir kamerose Nr. 370, Nr. 323, Nr. 360 ir Nr. 311. Teismui nepateikti duomenys, kurie patvirtintų pareiškėjo teiginius, tačiau tai iš esmės pareiškėjo kalinimo sąlygų nekeistų. Kameroje Nr. 110 jis netinkamomis sąlygomis galėjo būti laikomas tik 3-4 valandas, kas sudaro nedidelę paros dalį. Kameroje Nr. 268 galima laikyti du asmenis. 2015-07-09 pareiškėjas kelis kartus perkeltas ir dalį dienos jis jau praleido dviese kameroje Nr. 317, kurioje galima laikyti du asmenis. Taip pat 2 asmenys gali būti kalinami ir kamerose Nr. 269, Nr. 108, Nr. 323, Nr. 311. Kameros Nr. 370 plotas yra 7,01 kv. m, kameros Nr. 360 plotas – 6,59 kv. m, todėl ploto pažeidimas sudarytų 5-10 kv. cm. Toks pažeidimas negali sukelti tokio masto pergyvenimų, už kuriuos priklauso neturtinės žalos atlyginimas.

Dėl tualeto ir sanitarinio mazgo

Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punkte nurodyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Lukiškių TI-K tualetas nuo likusios kameros atskirtas 1,5 m aukščio sienele. Nors Lukiškių TI-K kameros įrengimas atitinka Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punkto reikalavimus, tačiau mažoje patalpose laikant kelis asmenis tualetą atskirianti pertvara nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas, kadangi trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniškai nepriimtinas. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.

Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 6 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – tai visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Pagal 7.1 punktą asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, priežiūrą sudaro, tame tarpe ir asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nurodoma, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Tai rodo, jog atskirtos sanitarinio mazgo patalpos įrengimas neprieštarauja asmenų nuolatinės stebėsenos vykdymui.

Dėl kamerų apšvietimo, drėgmės, temperatūros, patalpų vėdinimo ir kitų reikalavimų

Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 ir 23 punktus gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai, natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc., mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta – 200 lx, įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punktas nustato, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punktą gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra šiltuoju metų periodu turi būti 18-28°C, santykinė drėgmė 35-65, oro judėjimo greitis – 0,15-0,25 m/s, šaltuoju metų periodu turi būti 18-22°C, santykinė drėgmė 35-60, oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 m/s.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 28 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 54 punktas nurodo, kad visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Iš administracinėje byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo atlikti patikrinimai. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-05-13 patikrinimo aktu kameroje Nr. 268 rasti neskaidrūs langai ir pelėsio požymiai. 2015-06-26 patikrinimo aktu atlikta grįžtamoji kontrolė, tame tarpe ir dėl kameros Nr. 268. 2015-01-28 patikrinimo aktu patikrinta kamera Nr. 106, pažeidimai pašalinti. 2015-07-15 patikrinimo aktu tikrinta kamera Nr. 269, pažeidimų nerasta. 2015-07-10 patikrinimo aktu tikrinta kamera Nr. 106, pažeidimų nerasta. 2015-04-10 patikrinimo aktu kameroje Nr. 317 rastos nelygios sienos ir lubos. 2015-07-30 patikrinimo aktu tikrinta kamera Nr. 317, pažeidimų nerasta. 2015-10-15 patikrinimo aktu kameroje Nr. 314 nustatyti atsilupę dažai, nelygūs paviršiai. 2015-07-15 patikrinimo aktu tikrinta kamera Nr. 269, pažeidimų nerasta. 2015-04-09 patikrinimo aktu kameroje Nr. 108 fiksuoti vizualiai nešvarūs langai. 2015-07-30 patikrinimo aktu, 2015-08-13 patikrinimo aktu tikrinta kamera Nr. 108, pažeidimai pašalinti. 2015-04-27 patikrinimo aktu tikrinta kamera Nr. 360, pažeidimų nerasta.

Lukiškių TI-K dažnai tikrinamas Vilniaus visuomenės sveikatos centro, kamerose matuojamos įvairūs parametrai, tačiau neatitikimai taisyklėms nustatomi gana retai ir dažniausiai nebūna tokio masto, kad sukeltų ypatingus nepatogumus. Pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tame tarpe ir tiesiogiai Vilniaus visuomenės sveikatos centrui, tačiau patikrinimų pagal pareiškėjo skundus nebuvo. Byloje tokių pažeidimų, kurie galėtų būti neturtinės žalos atsiradimo priežastimi, nenustatyta.

Dėl kameros įrengimo

Lukiškių TI-K 2015-11-03 pažymoje Nr. 24-7665 (b. l. 15) pažymėta, kad kamerose nuo Nr. 1 iki Nr. 75, nuo Nr. 201 iki Nr. 209 ir nuo Nr. 2016 iki 244 bei kameroje Nr. 360 įrengtas stalas, 2 lovos, 2 kėdutės, 1 lentyna maisto produktams, 4 vnt. viršutinių drabužių pakabos, kamerose nuo Nr. 76 iki Nr. 200 ir nuo Nr. 262 iki Nr. 356 įrengtas stalas, 4 lovos, 4 kėdutės, 1 lentyna maisto produktams, 4 vnt. viršutinių drabužių pakabų. Kameroje Nr. 254 yra stalas12-ai asmenų, 12 lovų, 2 suolai, 1 lentyna maisto produktams, 12 vnt. drabužių pakabų. Lovos matmenys apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m); stalo matmenys apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m); taburetė apie 0,3 m x 0,3 m (0,07 kv. m), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys apie 0,8 m x 0,7 m (0,56 kv. m).

Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punkte nurodoma, jog kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba. Kamerų įrengimas teisės aktų reikalavimus atitiko. Kadangi kameroje asmeniui suteikiama tik 3,6 kv. m, tai kameroje pastatyti daugiau baldų, nėra vietos, reikalinga išlaikyti pusiausvyrą tarp būtinų baldų įrengimo ir vietos judėjimui. Pareiškėjas teigia, kad jis neturėjo galimybių judėti, tačiau judėjimo apribojimas kompensuojamas pasivaikščiojimų organizavimu. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Pagal Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirti nuteistieji, bei jų buvimo kalėjime laikinumą, suteikiamas nuo dviejų valandų iki valandos pasivaikščiojimas. Taigi, pareiškėjui ploto trūkumas iš dalies buvo kompensuojamas sudarant galimybę pasivaikščioti kiemelyje

Dėl drabužių skalbimo ir džiovinimo

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 63 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas. Pagal šios higienos normos 64 punktą, laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Pareiškėjas nesiskundžia, kad jam nėra sudaromos sąlygos skalbti viršutinius drabužius, tačiau teigia, jog jis negali išsiskalbti rūbų dėl to, kad neturi kuo juos pakeisti, o be rūbų šalta.

Suimtųjų materialinį buitinį aprūpinimą nustato Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnis. Čia sakoma, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Suimtieji gali naudotis savo patalyne, jeigu jie to pageidauja. Suimtieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną. Ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu, kirpėjo paslaugomis ir gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus. Suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normose yra įtvirtinta, kad asmeniui išduodama antklodė, čiužinys, pagalvė, 2 pagalvės užvalkalai, 4 paklodės, 2 rankšluosčiai, 200 g skalbiamojo muilo ir 100 g tualetinio muilo. Taip pat išduodami išvardinti rūbai. Nuteistiesiems (nuteistosioms) ir suimtiesiems (suimtosioms), dirbantiems lauke šaltuoju metų laiku, išduodama šilta striukė, žieminiai batai, pirštinės. Kitiems nedirbantiems asmenims žieminių rūbų išdavimas nenumatytas. Byloje nebuvo nustatyta, kad kamerose temperatūros reikalavimai pažeidžiami, todėl nėra pagrindo teigti, kad kamerose reikalinga būti su striuke. Viršutiniai rūbai apskritai nėra labai dažnai skalbiami, todėl pareiškėjas juos gali išsiskalbti prieš žiemos sezoną, ar praleisti vienos dienos pasivaikščiojimą, jei rūbai nebus išdžiovinti laiku. Armatūrinėse kortelėse nurodyta, kad pareiškėjui buvo išduodama čiužinys, paklodė, pagalvė, užvalkaliukai, antklodė, rankšluostis, puodukas, dubenėlis, šaukštas, dantų pasta, dantų šepetėlis, skustuvai (b. l. 19-20).

Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normose nurodoma, kad kiekvienam suimtajam kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Taupiai naudojant minimas kiekis yra pakankamas, todėl pareiškėjo pretenzijos laikomos nepagrįstomis. Jeigu pareiškėjui reikia daugiau dantų pastos ar skustuvų, jis gali juos nusipirkti.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Išdėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto, tualeto tinkamo neatskyrimo ir tam tikrais laikotarpiais padarytų Lietuvos higienos normos HN76:2010 pažeidimų. Motyvas dėl galimumo daryti įtaką suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui galėtų būti reikšmingas sprendžiant Lukiškių TI-K, o ne valstybės atsakomybės klausimą. Valstybė turi pareigą užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas ir vykdyti pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį prisiimtus įpareigojimus.

Pareiškėjas prašo priteisti 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų, kad jo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas teisės į tinkamas kalinimo sąlygas kamerose neįgyvendinimas. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, kalinimo sąlygų netinkamumas pripažįstamas neturtine žala nepriklausomai nuo to, ar jis yra palikęs medicininiuose dokumentuose užfiksuotas pasekmes. Lukiškių TI-K pareigūnams pažeidus asmens teisę į tinkamas kalinimo sąlygas ir taip sukėlus jam nepatogumus bei emocinį sukrėtimą, pareiškėjui buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į pažeidžiamos vertybės pobūdį, pareiškėjo subjektinės teisės – būti kalinamam tinkamomis sąlygomis pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, darytina išvada, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 30 Eur. Pareiškėjo reikalavimas priteisti 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Nustatant žalos atlyginimo dydį įvertinami Lietuvos Respublikoje nustatyti socialinių išmokų bei darbo užmokesčio dydžiai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pagrindiniai socialiniai rodikliai, skelbiami http://www.sodra.lt/lt/situacijos/statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai, rodo, jog vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą 2015 m. birželio mėnesį sudarė 251,91 Eur. Minimali mėnesinė alga, neatskaičius mokesčių, šiuo metu sudaro 300 Eur. Žalos atlyginimas už netinkamas sąlygas negali būti prilyginamas vidutinei senatvės pensijai arba darbo užmokesčiui, kadangi tai prieštarautų teisingumo principui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti V. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 30 Eur (trisdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė