- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-15
- Bylos Nr.
- A-231-525/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02510-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Ramutė Ruškytė, Laimutis Alechnavičius (pran.)
- Pareiškėjas
- L. G.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus
- Advokatai
- Karolis Kurapka
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. G. prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo nagrinėjant administracinę bylą Nr. A-231-525/2019 pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. G. skundą atstovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja L. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir NŽT) 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 1SS-1581-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir NŽT sprendimas); 2) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir atsakovas, NŽT Vilniaus miesto skyrius) 2016 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 49SF-632-(14.49.104) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimas); 3) atnaujinti, jeigu praleistas, terminą skundui paduoti dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Vilniaus miesto skyrius) 2004 m. vasario 9 d. pažymos Nr. 18 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ (toliau – ir pažyma Nr. 18) ir pažymą Nr. 18 panaikinti; 4) įpareigoti NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyrių pakoreguoti buvusio savininko S. R. (S. R.) iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemėvaldos kartografiją ir tęsti nuosavybės teisių atkūrimą į 5,62 ha žemės sklypą; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovai NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 37–42).
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjos L. G. skundą tenkino iš dalies: panaikino NŽT 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 1SS-1581-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ bei NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 49SF-632-(14.49.104) „Dėl prašymo nagrinėjimo“; įpareigojo NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyrių pakoreguoti buvusio savininko S. R. (S. R.) iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemėvaldos kartografiją ir tęsti nuosavybės teisių atkūrimą į 5,62 ha žemės sklypą. Bylą dalyje dėl VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. vasario 9 d. pažymos Nr. 18 „Dėl nuosavybės teisių patvirtinančių dokumentų“ panaikinimo, nutraukė, o likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
4. Atsakovas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą dalyje, kuria buvo tenkinti pareiškėjos reikalavimai.
Atsiliepimas
5. Pareiškėja L. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 30 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą atmetė, o pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
II.
7. Pareiškėja L. G. 2019 m. vasario 13 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl 360 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimo ir prašė grąžinti sumokėtą žyminį mokestį.
8. Pareiškėja nurodo, kad ji advokatui už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 360 Eur ir sumokėjo žyminį mokestį, šios išlaidos jai turi būti atlygintos.
Atsiliepimas
9. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašo sumažinti pareiškėjo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą.
10. Atsakovo nuomone, tarp šalių kilęs ginčas nebuvo sudėtingas faktiniu ir teisiniu aspektu, nereikalavo itin didelių pareiškėjo atstovo (advokato) darbo laiko ir materialinių sąnaudų, specialių teisinių žinių. Pagal suformuotą teismų praktiką bylose patirtos šalių išlaidos turi būti būtinos, pagrįstos, teismas turi spręsti, ar patirtos išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Pareiškėjo atstovo pateiktas atsiliepimas į apeliacinį skundą yra nedidelės apimties.
III.
11. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsakovo atsikirtimus į šį prašymą, pirmiausia pažymi, kad vadovaujantis bendruoju Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 6 d.).
12. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-238/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013). Taisyklė, pagal kurią pralaimėjusi bylą šalis turi padengti ne tik savo, bet ir kitos šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo plėtojama išaiškinant, jog ji saugo nuo nepagrįstų skundų ar atsikirtimų į skundus pareiškimo ir skatina siekti atkurti taiką tarp šalių alternatyviais neteisminiais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013).
13. CPK 98 straipsnio l dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
14. Rekomendacijų 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių).
15. Pagal Rekomendacijų 2 punktą, teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.
16. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013 ir kt.).
17. Byloje esanti 2015 m. rugpjūčio 13 d. atstovavimo sutartis patvirtina, kad pareiškėja pavedė advokatui Karoliui Kurapkai atstovauti ją teismuose ir atlikti visus su tuo susijusius procesinius veiksmus (I t., b. l. 26). Pareiškėja prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, grindžia 2019 m. sausio 31 d. sąskaita Nr. 2019/006 už teisines paslaugas (II t., b. l. 167) ir 2019 m. sausio 31 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 913963 (II t., b. l. 168). Advokatas parengė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, už šią teisinę paslaugą pareiškėja jam sumokėjo 360 Eur. 2016 metų IV ketvirtį (atsiliepimas į apeliacinį skundą pateiktas 2017 m. birželio 26 d.) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) buvo 822,80 Eur, todėl pagal Rekomendacijų 8.11 punktą (koeficientas 1,3), maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 1 069,64 Eur (1,3 x 822,80 Eur). Pareiškėjos prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio.
Šalies argumentai
18. Pareiškėja prašyme taip pat prašo grąžinti sumokėtą žyminį mokestį, tačiau tokių išlaidų apeliacinės instancijos teisme ji neturėjo, o pateikiant skundą pirmosios instancijos teismui, pareiškėjos sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo klausimas buvo išspręstas 2019 m. vasario 18 d. nutartimi, kurioje pirmosios instancijos teismas pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų prašymą tenkino iš dalies ir priteisė sumokėtą žyminio mokesčio dalį.
19. Teisėjų kolegija, įvertinusi Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, taip pat bylos apimtį ir sudėtingumą, advokato darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, kad bylinėjimosi išlaidos, pareiškėjos patirtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, yra pagrįstos, realios ir proporcingos, todėl pareiškėjai iš atsakovo priteistina 360 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi ir 41 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjos L. G. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti.
Priteisti pareiškėjai L. G. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 360 Eur (tris šimtus šešiasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Nutartis neskundžiama.