Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, Ik-1231-562/2012

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-03-12
Bylos Nr.: Ik-1231-562/2012
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02321-2011-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Rosita Patackienė, Violeta Balčytienė, Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas: K. J. J.
Atsakovas: Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos
Trečiasis asmuo: Vyriausioji

Adm. byla Nr. I-1231-562/2012

Proceso Nr. 3-61-3-02321-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 38., 74. (S)

SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (pirmininkės ir pranešėjos), Violetos Balčytienės ir Arūno Dirvono, sekretoriaujant Monikai Skardžiūtei, dalyvaujant pareiškėjui K. J. J., atsakovės Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovams Jelenai Piatinai, Vilmai Skinderytei, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. J. J. skundą atsakovei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ( tretysis suinteresuotas asmuo Vyriausioji administracinių ginčų komisija),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas K.J. J. teismui pateiktame skunde (b. l. 1-5) prašo: 1) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011-10-12 laišką (sprendimą) Nr. R2-1986 ir priimti naują sprendimą ir šioje dalyje: skundo papildymą patenkinti, taip pat įpareigoti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją iš naujo nagrinėti 2011- 04- 25 prašymą su kartu jai persiųsta medžiaga, atliekant išsamų tyrimą šilumos ir karšto vandens kainų perskaičiavimui Vilniaus miesto gyventojams, kartu ir pareiškėjui, kaip šios produkcijos vartotojui, pagal skundo papildyme nurodytas neteisėtai užaukštintas kainas, bei įpareigoti atsakovę pateikti teismui išvadas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007- 07- 18 sprendimu Nr. 1-141 pripažinto netekusiu galios sprendimo Nr. 1-1207 „Dėl valdybos 2001- 03- 29 sprendimo Nr. 535 V „Dėl šilumos kiekio patalpoms šildyti ir karštam vandeniui paskirstymo tvarkos tvirtinimo‘‘ pakeitimo, kuris neteko galios, tačiau naudojamas kainodaroje, kuriuos UAB „Vilniaus energija‘‘ taiko pareiškėjui, kaip šilumos ir karšto vandens vartotojui per laikotarpį nuo 2006 metų birželio iki 2011 metų sausio 31 dienos ir tuo UAB „Vilniaus energija‘‘ netenka motyvacijos įrengti ir prižiūrėti atsiskaitomuosius šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisus bute, užtikrinti jų tinkamą techninę būklę, reikalaujamą matavimų tikslumą ir organizuoti patikrą, 1997- 12-31 nutarimas Nr. 1507 bei Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 1 dalis.Skunde nurodo, kad atsakovė pateikė atsakymą tik dėl AB „Vilniaus šilumos tinklai‘‘ turto nuomos sutarties sąlygų vykdymo ir teigia, kad Komisijos funkcijoms nepriskirta prižiūrėti ir kontroliuoti perimto šilumos ūkio, pagal 2002-02-01 pasirašytą turto nuomos sutartį tarp SPAB „Vilniaus šilumos tinklai‘‘, Vilniaus miesto savivaldybės, bendrovės „Dalkia‘‘ ir nuomininku UAB „Vilniaus energija‘‘, pagal kurią visi SPAB „Vilniaus šilumos tinklams‘‘ priklausantis šilumos, karšto vandens ir elektros gamybos, perdavimo, tiekimo įrenginiai buvo perduoti kitai privačiai bendrovei nuomos pagrindais, kaip ir personalas taip pat buvo perkeltas dirbti į UAB „Vilniaus energija‘‘, kainodarą. Nuomos sandoris buvo įvykdytas 2002- 04- 01, todėl būtent nuo 2002- 04- 01 dienos UAB „Vilniaus energija‘‘ perėmė visas SPAB „Vilniaus šilumos tinklų‘‘, kaip centralizuotos Šilumos ir karšto vandens tiekėjo Vilniaus mieste funkcijas, teises ir pareigas tame tarpe ir (duomenys neskelbtini) g. 30A-42 butui, esančiam Vilniuje, be pareiškėjo, kaip Šilumos ir karšto vandens vartotojo buities reikmėms, žinios, kaip raštiškai teigė UAB „Vilniaus energija‘‘ pasamdyti atstovai dar 2007 metų spalyje. UAB „Vilniaus energija nuo 2002-04-01 dienos teikė šilumos energiją ir karštą vandenį pareiškėjo butui, kaip teigia jos atstovai, bei nuo to momento į šilumos energijos kainą jo butui įkalkuliavo nepaaiškinamų „sąnaudų‘‘ eilutę, kurioje per laikotarpį nuo 2000 m. vasario iki 2007 m. rugsėjo įskaitytinai įsirašė sau - 1575,67 Lt nepagrįstų ir neteisėtų pajamų, o 2011 m. vasario 1 dienos stoviui nepagrįstų „sąnaudų‘‘ mokėjimų suma sudarė - 2942,82 Lt. Taip pat atsitiko ir su buto šildymu, už kurį į mokėjimo pranešimus 50,96 m bendro ploto butui buvo neteisėtai apmokestinami 13,22 m buto bendrojo ploto dvigubu tarifu, t.y. šildymo sezono metu kas mėnesį skaičiuojant po 16,468 kWh/m² x 2 = 32,936 kWh/m². Už 13,22 m² būtų 13,22 m² x 32,936 kWh/m² = 435,41392 kWh arba 0,435414 MWh, kas sudarytų 0,4 MWh x 211,00 Lt = 91,87 Lt be PVM (su 9 % PVM būtų 91,87 Lt x 9% = 8,27 Lt + 91,87 U . 100,14 Lt). Tokiu būdu permoka sudaro: 100,14 Lt: 2 = 50,07 Lt kas mėnesį. Už laikotarpį nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2011 m. sausio 31d. įskaitytinai nepagrįstos ir neteisėtos šilumos energijos tiekėjo pajamos sudaro: už šildymą: 77 mėnesiai x 50,07 Lt = 3855,39 Lt; už nepaaiškinamas nepagrįstas „sąnaudas‘‘: =2942,82 Lt. Iš viso:6798,21 Lt. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nagrinėjo prašymus, gautus iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, tačiau jos tarpusavyje neišsiaiškino klausimų dėl pasikeitusio prekės (šilumos ir karšto vandens) tiekėjo pareiškėjo butui pagal paminėtą nuomos sutartį, apie kurią savo ginčytiname laiške mini atsakovė ir kuri yra nesąžininga vartotojams. Vadinasi, tai, kad pasikeitė prekės (šilumos ir karšto vandens) tiekėjas, kuris pagal minėtą sutartį turi prievolę tiekti šias prekes pareiškėjo butui ir įsiskolinimo reikalavimo teisė buvo perduota kitiems asmenims - atsakovė nei Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba neišsiaiškino, o pareiškėjas informuotas nebuvo ir savo sutikimo nedavė, kad SPAB „Vilniaus šilumos tinklai‘‘ perduotų savo prievolę tiekti šilumą ir karštą vandenį butui, todėl toks prievolės tiekti (parduoti) Šilumą ir karštą vandenį butui perdavimas UAB „Vilniaus energija‘‘, kuri dar nebuvo įregistruota juridinių asmenų registre, yra laikomas neįvykusiu (CK 6.116 str. 1, 3 d.) ir minėta bendrovė neturi teisės nei tiekti (parduoti) šilumos ir karšto vandens pareiškėjo butui, nei reikalauti už tai atlygio (LR CK 6.368 str. draudžia tiekti vartotojui daiktus be jo sutikimo, ir jei visgi daiktai tiekiami - tuomet Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 19 straipsnis sietinas su prekių ar paslaugų tiekimu be vartotojo sutikimo, uždraudžiant vartotojui tiekti prekes ar teikti paslaugas be jo sutikimo, jeigu už jas reikalaujama apmokėti ir tame pat straipsnyje numatyta sąlyga, kad jeigu vartotojui buvo pateiktos prekės ar suteiktos paslaugos bėjo sutikimo, vartotojas gali naudotis jomis savo nuožiūra neatlygintinai. Atsakovė (Komisija) neišsiaiškino esminių aplinkybių, kodėl nuo prekės tiekimo pradžios, kuomet šilumos tiekėjas pasikeitė be vartotojo žinios, vartotojas, t.y. pareiškėjas, nesutikdamas tęsti konkliudentiniais veiksmais (buto įsigijimu ir tiekėjui tyčia nevykdant Vyriausybės 1997 12 31 d. nutarimo Nr. 1507) sudarytos sutarties, nemokėjo savavališkai pasikeitusiam tiekėjui, su kuriuo siekia aptarti kiekvieną sutarties sąlygą individualiai, tačiau nei naujas tiekėjas, nei atsakovė (Komisija) nesudarė tam sąlygų iki šiol ir toliau tiekia prekę, kurios kokybė dėl ne nuo vartotojo priklausančių aplinkybių neatitinka teisės aktais nustatytų šilumos kokybės privalomų reikalavimų, o mano buto 13,22 m bendrojo ploto apmokestinimas vykdomas dvigubu tarifu, t.y. detaliai išaiškino Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai ir atsakovei (Komisijai), kad sovietinės statybos daugiabučių namų šildymo-vėdinimo projektinė dalis nenumatė atskiro apmokestinimo šilumos vartotojams už „gyvatuką‘‘ vonios patalpoje, nes tokio nebuvo ir nėra apskritai. Pagal tuometinius statybos standartus patalpose be langų ertmių negalėjo būti projektuojami špižiniai ar skardiniai radiatoriai. Klausimas buvo sprendžiamas tokius šilumokaičius pakeisti į vamzdinius su uždara šilumos cirkuliacijos sistema, kurios šiluminis spinduliavimas vonios patalpoje privalėjo būti ne mažesnis +25°C, kad vonios patalpoje nenusistovėtų drėgmė, kad per vonios patalpos monolitines plonasienes pertvaras gautų minimaliai pakankamai šilumos kitos neapšildomos buto patalpos (tualeto ir prieškambario) ir tokiu būdu buto bendrojo ploto projektinė Šiluma būtų pasiekta iki +18 C, t.y. iki leistinos sanitarinės normos ribos. Tai reiškia, kad vonios patalpoje suprojektuotas vamzdinio tipo šilumokaitis atstoja radiatorių, kuris priskirtinas bendram buto plotui šildyti ir kuris įeina į vartotojo buto mokėjimo pranešimo grafą „šildymas‘‘, todėl tokio tipo daugiabučiuose neturi būti skaičiuojamas išgalvotas „gyvatuko" mokestis arba mokestis už tiekėjo išsigalvotą priskirtą šilumos kiekį, kuris neva perduodamas per karšto vandens tiekimo sistemą. Pažymėtina, kad išgalvotas papildomas mokestis, kuris priskiriamas šilumos kiekiui, perduodamam per karšto vandens tiekimo sistemą, t.y. tas pats mokestis, kuris jau priskirtas geriamam vandeniui šildyti ir mokėjimo pranešime jau turi savo grafą „karštas vanduo".Taigi, remiantis aukščiau išdėstytu, t.y. minėtu prievolinių santykių traktavimu - atsakovė (Komisija) nepagrįstai tiekėja UAB „Vilniaus energija‘‘ pripažino kaip SPAB „Vilniaus šilumos tinklai" reikalavimo teisės ir pareigų tiekti pareiškėjo, t.y. mano, butui energiją perėmėją, neatlikus nuodugnaus tyrimo bei veiksmų pagal įstatymais deleguotas pareigas atsakovei - Komisijai kartu su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad iš vartojimo sutarties (tame tarpe ir šilumos bei karšto vandens pirkimo) atsiradusios prievolės yra dvišalės. Vartotojas ir tiekėjas yra kartu ir kreditorius, ir skolininkas. LR civilinio kodekso komentare teigiama, kad jeigu prievolė yra dvišalė, t.y. kreditorius yra skolininkas, reikalavimo teisės perleidimas reiškia ir skolos perkėlimą, todėl reikia kitos šalies sutikimo ir reikalavimo teisė gali būti perleista tik laikantis CK 6.115-6.122 str. reikalavimų. Kaip kreditorius, tiekėjas gali perleisti savo teises, atsiradusias iš sutarties, kitam asmeniui ir tam nėra reikalingas vartotojo kaip skolininko sutikimas. Tačiau tiekėjas, kaip skolininkas, savo skolą (prievolę tiekti vartotojui Šilumą ir karštą vandenį) kitam asmeniui gali perkelti tik sutinkant kreditoriui - t.y. vartotojui. Taigi dėl skolos (prievolės) perkėlimo turi būti kreditoriaus (vartotojo) ir skolininko (tiekėjo) susitarimas (LRAT 2001 10 10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-928/01), tačiau duotuoju atveju tokio susitarimo nebuvo pateikto, nes neegzistuoja. Todėl neperkėlus skolos negalimas ir reikalavime teisės perkėlimas, nes dvišalėje sutartyje tai yra neatsiejami dalykai ir reikalavimo teisės perkėlimas yra neįvykęs. Į tai privalėjo atsižvelgti atsakovė (Komisija) kartu su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba, o nagrinėdami prašymus nuodugniai -paminėtos viešosios įstaigos (atsakovė) privalėjo aiškintis su trečiaisiais asmenimis, t.y. SPAB „Vilniaus šilumos tinklai‘‘ (tikruoju šilumos tiekėju) ir UAB „Šnipiškių ūkis‘‘, kurio dispozicijos sudėtyje buvo ir SPUAB „(duomenys neskelbtini) valda‘‘ (šilumos ir karšto vandens tiekėjas namui (duomenys neskelbtini) g. 30A iki 2002 02 20, nes UAB „Vilniaus energija", kaip mokesčių mokėtojas įregistruotas mokesčių registre tik 2002 02 20 d.). Vadinasi Nuomos sutartis, kurią mini savo laiške atsakovė (Komisija) yra niekinė, nes Vilniaus miesto savivaldybės taryba tvirtina sutarties projektą su neegzistuojančia bendrove. Taigi šilumos ir elektros energijos gamyba yra griežtai licencijuojama veiklą, tačiau niekur nėra informacijos, kad viso Vilniaus miesto šilumos ūkio perdavimo dienai, t.y. 2002 m. vasario 1 d., UAB „Vilniaus energija‘‘ būtų turėjusi leidimą vykdyti tokio pobūdžio veiklą apskritai. Tuo tarpu eilė valstybinių institucijų, kurių tiesioginė pareiga sekti ir prižiūrėti tokius įvykius, nei viena neįžvelgė nė menkiausio pažeidimo po 2002 m. vasario 1 dienos. Šiuo klausimu priimtina teismo atskiroji nutartis pagal ABTĮ 108-109 str., tačiau tai palieka spręsti teismui, nes kartu pažymėtina ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė, dalyvaudama Šilumos ūkio išnuomojime privačiai bendrovei „Dalkia‘‘ ir kartu išleisdama potvarkius ir sprendimus reglamentuojančius Šilumos ūkio eksploatavimą be vartotojų valios ir sutikimo (1998 07 30 valdybos sprendimas Nr. 1581 V ir valdybos 2001 03 29 sprendimas Nr. 535 V) iš esmės pažeidė valdžių padalijimo ir nešališkumo principą, nes vertimasis komerciniais reikalais ir teisės aktų leidyba yra iš esmės nesuderinami tarpusavyje ir tai prieštarauja teisinės valstybės principams ir Žmogaus teisėms. Visa tai sudaro teisinį pagrindą atsakovei (Komisijai), kartu ir teismams nesivadovauti poįstatyminiais aktais, kurie prieštarauja konstitucinėms normoms ir ginti vartotojo teises, o ne priešingai, kaip rašo savo laiške atsakovė. Atsakovė nekreipė dėmesio į faktinę aplinkybę, jog prekių ar paslaugų pardavėju gali būti pripažintas ir viešasis juridinis asmuo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažinta, kad nors Vilniaus miesto savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo (CK 2.34 str. 2 d.), tačiau komerciniais tikslais sudarydama nuomos sutartį su SPAB „Vilniaus šilumos tinklai", UAB „Vilniaus energija‘‘ ir „Dalkia‘‘, ji veikė kaip verslininkė (LAT civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 03 04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2008). UAB „Vilniaus energija", UAB „Dalkia" yra Vilnius miesto Šilumos ūkio nuomotojai - t.y. vartojimo sutarties nuomos šalis, kurie įvardijami kaip asmenys, kurių nuolatinis verslas - daiktų ir žmogiškųjų resursų nuoma. Tokiu būdu iš vartojimo sutarties kilusio ginčo specifiką silpnesniosios šalies gynimo interesais lemia ir teismo pareigą būti aktyviam procese, todėl teismai turi aiškintis šias aplinkybes, nes jeigu būtų laikoma, kad šilumos tiekėjas už vartotojo patirtus šilumos nuostolius dėl verslininko - bendrininko kaltės neatsako, tai būtų sudaromos prielaidos šilumos tiekėjui ir jo bendrininkams nepagrįstai praturtėti, o tai draudžia įstatymas (CK 6.237-6.242 str.). Asmuo, nesilaikęs reikalavimų, tokių kaip registracija, verslo liudijimo gavimo ir kita, bet faktiškai vertęsis ūkine-komercine veikla (t.y. vertęsis ja neteisėtai), santykyje su vartotoju turi būti laikomas verslininku ir negali remtis tuo, kad formaliai nebuvo verslininkė. Tai, kad verslininkė nedeklaravo teikiamų paslaugų, negali apsunkinti silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) padėties. Be to, paslaugos teikėjas, šilumos ir karšto vandens kaip prekės pardavėjas UAB „Vilniaus energija‘‘ yra verslininkas-tarpininkas tarp SPAB „Vilniaus šilumos tinklai", Vilniaus miesto savivaldybės ir „Dalkia‘‘, todėl įrodinėjimo našta negali būti perkeliama silpnesniajai šio santykio šaliai -vartotojui. Šiais pagrindais atsakovei (Komisijai) atitenka pareiga, o ne teisė nagrinėti vartotojų skundus dėl nepagrįstai užaukštintų šilumos ir karšto vandens kainų, nepagrįstai už šilumą apmokestintų 13,22 m² bendrojo buto plotą dvigubu tarifu, nepagrįstai įvestu papildomu mokesčiu už neaiškias „sąnaudas‘‘, nepagrįstai užaukštintas karšto vandens sunaudojimo normas vienam gyventojui iki 2,852 m³ (neaišku, kokio teisinio akto pagrindais) ir kt. Be to, atsakovė (Komisija) privalo taikyti alternatyvų metodą šiluminės energijos gamybai, ko rezultate pasiekti, kad 1 MWh šiluminės energijos pagaminti būtų sunaudojama ne 325 kg sąlyginio kuro, o ne daugiau kaip 227,5 kg sąlyginio kuro, nes šiuo metu kaltė primetama brangstančioms dujoms nepagrįstai, kaip ir nepagrįstai atsakovė (Komisija) nusišalina nuo nuomos sutarties sąlygų priežiūros komisijos darbo kontrolės gilumos ir karšto vandens kainų kainodaroje. Būtent šioje dalyje investicijų efektyvumas užima svarbią vietą Atsakovė (Komisija) savo ginčytinu laišku paliko daugelį neatsakytų klausimų, kurie yra iškelti 2011 04 25 d. prašyme Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, nes matomai nenagrinėjo visos gautos medžiagos nuodugniai arba jai nebuvo persiųsta medžiaga pilna apimtimi.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovės teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 21-23) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka. Paaiškino, kad pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai ir reikalavimai nepagrįsti, todėl atmestini dėl toliau išdėstytų aplinkybių. Komisija 2011 m. rugpjūčio 16 d. gavo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos raštą Nr. 4-6800 „Dėl K. J. J. prašymų‘‘. Šiame rašte buvo paaiškinta, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba įstatymais ir kitais teisės aktais nėra įgaliota įvertinti nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu nuomos sutarties, pasirašytos 2002 m. vasario 1 d. tarp SPAB „Vilniaus šilumos tinklai‘‘, UAB „Vilniaus energija‘‘, Vilniaus miesto savivaldybės ir Dalkia (toliau -Nuomos sutartis) ir 2002 m. kovo 26 d. trumpalaikio turto perleidimo sutarties ir pripažinti jų sąlygas nesąžiningomis vartotojų požiūriu. Dėl šių priežasčių Vartotojų teisų apsaugos tarnyba persiuntė Komisijai pagal kompetenciją nagrinėti K. J. J. 2011 m. balandžio 25 d. prašymą. Prašyme pareiškėjas kėlė tokius klausimus dėl minėtos nuomos sutarties sąlygų vykdymo: Nėra galimybės nustatyti, ar investicijos buvo efektyvios, kainų tikrumo, t. y. ar visos investicijos pagerino įrenginių techninį lygį. UAB ,,Vilniaus energija‘‘nepateikia dokumentų (projektų, pirkimo dokumentų, sutarčių su rangovais, prekių ir paslaugų tiekėjais) ir neaišku, kodėl Komisija sutinka didinti mokesčius už šilumą, karštą vandenį be dokumentų.Teigė, kad nuomos termino pabaigoje (2017 metais) turto likutinė vertė pagal paskaičiavimus bus 60 mln. Lt mažesnė nei nuomos pradžioje (2002 metais).Teigė, kad UAB ,,Vilniaus energija‘‘ per mažai investuoja, dėl to yra nepadengiamas nusidėvėjimas. Teigė, kad, pasibaigus Nuomos sutarčiai, visos UAB ,,Vilniaus energija‘‘ atliktos investicijos turės būti išpirktos Vilniaus miesto savivaldybės, nors nėra aišku, kiek faktiškai investuota ir nebus aišku 2017 metų pabaigoje, nes duomenys nepateikiami. Teigė, kad būtina keisti investicijų perdavimo dokumentų perėmimo iš UAB ,,Vilniaus energija‘‘ tvarką. Prašė panaikinti Nuomos sutarties konfidencialumą, nes vartotojai turi žinoti, už ką ir kiek turi mokėti monopolininkui. Teigė, kad Nuomos sutartyje turi būti reglamentuotos Europos skiriamos lėšos apyvartinių taršos leidimų pardavimams. Teigė, kad šilumos kainoje (nuo Nuomos sutarties pradžios (t.y. nuo 2002 m. iki 2009 m.)) kuro sąnaudos išaugo net 60 proc, pastoviosios sąnaudos išaugo net 30 proc, lyginant su 2000 metais ir 2001 metais, bei 2008-2009 metais, darbo užmokestis išaugo net 35 proc. Komisijos manymu, į visus šiuos teiginius ir klausimus buvo tinkamai atsakyta 2011 m. spalio 12 d. raštu Nr. R2-1986 bei pateikta išsami, motyvuota, faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis pagrįsta informacija, todėl Pareiškėjo skundas yra visiškai nepagrįstas, o jo reikalavimai netenkintini. Komisija nesutinka su Pareiškėjo skundo argumentu, kad neva Komisija savo atsakyme Pareiškėjui teigia, kad ,,Komisijos funkcijoms nepriskirta prižiūrėti ir kontroliuoti perimto šilumos ūkio <...> kainodarą“. Pareiškėjas nepagrįstai iškreipia Atsakymo turinį ir netinkamai interpretuoja Komisijos pateiktą informaciją. Pažymėtina, kad Komisija Atsakymo antroje pastraipoje aiškiai apibrėžė savo kompetencijos ribas ir kokiame kontekste bus nagrinėjamas Prašymas. Komisija pateikė informaciją, kad, vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi, ji kartu su savivaldybių institucijomis privalo prižiūrėti ir kontroliuoti valdymą perėmusiu subjektu kainodarą. Tačiau, atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas, Komisija nėra kompetentinga prižiūrėti turto nuomos sutarčių sąlygų vykdymo priežiūros. Taigi Atsakyme buvo aiškiai apibrėžtos pateikiamos informacijos ribos ir Pareiškėjui pateikta informacija buvo susijusi su būtent Šilumos ūkio valdymą parėmusio subjekto kainodaros priežiūros funkcijų vykdymu. Pažymėtina, kad prašyme pareiškėjas nėra pateikęs klausimų, susijusių su konkrečių sąskaitų išrašymu ir Šilumos tiekimo sutarčių. Pareiškėjas neteikė ir duomenų, susijusių su jam išrašomų sąskaitų ir jose esančios informacijos nepagrįstumu, neprašė paaiškinti ar išsiaiškinti, ką reiškia skunde minima ,,nepaaiškinama „sąnaudų‘‘ eilutė‘‘. Be to, Prašyme nebuvo teikiami duomenys apie Pareiškėjui siunčiamus mokėjimo pranešimus, kuriuose, Pareikėjo teigimu, neteisėtai apmokestinta 13,22 m² buto bendrojo ploto dvigubu tarifu. Pabrėžtina, kad Komisija pagal kompetenciją Atsakyme pateikė duomenis apie visus Pareiškėjo Prašyme keliamus klausimus, tačiau skunde Pareiškėjas reikalauja papildomų duomenų tyrimo, kurių 2011 m. balandžio 25 d. prašyme Pareiškėjas nereikalavo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pareiškėjas Prašyme taip pat neprašė institucijų ištirti klausimų dėl „pasikeitusio prekės (šilumos ir karšto vandens) tiekėjo‘‘ Pareiškėjo butui pagal minėtą nuomos sutartį. Pareiškėjas skunde pateikia papildomus klausimus dėl jo, kaip Šilumos vartotojo, teisės atsisakyti šilumos tiekimo, kurie nebuvo nagrinėjami teikiant Atsakymą. Pareiškėjas visiškai nepagrįstai teigia, kad Komisija „neišsiaiškino esminių aplinkybių, kodėl nuo prekės tiekimo pradžios, kuomet šilumos tiekėjas pasikeitė be vartotojo žinios, vartotojas, <...> nesutikdamas tęsti konkliudentiniais veiksmais <...> sudarytos sutarties, nemokėjo savavališkai pasikeitusiam tiekėjui", nes tokių duomenų Prašyme nebuvo pateikta ir Pareiškėjas neprašė ištirti šių aplinkybių. Taip pat Pareiškėjas visiškai nepagrįstai teigia, kad „detaliai išaiškino Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai ir atsakovei (Komisijai), kad sovietinės statybos daugiabučių namų šildymo vėdinimo projektinė dalis nenumatė atskiro apmokestinimo šilumos vartotojams už „gyvatuką" vonios patalpoje". Pažymėtina, kad Prašyme nebuvo keliami ir jokie klausimai, susiję su atsiskaitymu už karštą vandenį.

Visiškai nepagrįstas yra Pareiškėjo teiginys, kad Komisija „tiekėją UAB „Vilniaus energija" pripažino kaip SPAB „Vilniaus šilumos tinklai" reikalavimo teisės ir pareigų teikti pareiškėjo <...> butui energiją perėmėja, neatlikus nuodugnaus tyrimo bei veiksmų pagal įstatymais deleguotas pareigas atsakovei". Neaišku, kokį „nuodugnų tyrimą‘‘ pareiškėjas turi omenyje ir kokiame kontekste tai susiję su ginčijamu Atsakymu, Pareiškėjas nepateikia argumentų, kodėl Komisija turėjo atlikti tokį tyrimą, jei Prašyme nebuvo tokio reikalavimo. Be to, Komisija, priešingai nei teigia Pareiškėjas, Atsakyme neteikė informacijos apie reikalavimo teisių perdavimo ar kitų aplinkybių pripažinimo, taip pat nenagrinėjo skunde pateikiamų aplinkybių, nes dėl jų į Komisiją nebuvo kreiptasi.Komisijos manymu, skundas yra nenuoseklus, Pareiškėjas iš esmės ne skundžia Komisijos veiksmus, atsakant į Prašymą, tačiau kelia naujus reikalavimus. Neaišku, į kokius išdėstytus Prašyme klausimus Komisija nėra pateikusi atsakymų, Pareiškėjas skunde tiesiog teigia, kad Komisija „ginčytinu laišku paliko daugelį neatsakytų klausimų‘‘. Pabrėžtina, kad Komisija Atsakymu pateikė išsamią, pagrįstą teisės aktais ir turimais institucijos duomenimis ir atliktais tyrimais, informaciją, atsakė į visus Pareiškėjo Prašyme išdėstytus klausimus. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, kodėl Komisijos Atsakymas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas, o subjektyvūs samprotavimai ir duomenys, nesusiję su skundžiamu Komisijos veiksmu, negali būti pripažįstami įrodymais byloje pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnį. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija pažymi, kad skundžiamas Komisijos 2011 m. spalio 12 d. atsakymas į Pareiškėjo 2011 m. balandžio 25 d. prašymą yra teisėtas, priimtas nepažeidžiant procesinių ir materialinių teisės aktų nuostatų, o pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašo 1) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011-10-12 laišką (sprendimą) Nr. R2-1986 ir priimti naują sprendimą ir šioje dalyje: skundo papildymą patenkinti, taip pat įpareigoti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją iš naujo nagrinėti 2011- 04- 25 prašymą su kartu jai persiųsta medžiaga, atliekant išsamų tyrimą šilumos ir karšto vandens kainų perskaičiavimui Vilniaus miesto gyventojams, kartu ir pareiškėjui, kaip šios produkcijos vartotojui, pagal skundo papildyme nurodytas neteisėtai užaukštintas kainas, bei įpareigoti atsakovę pateikti teismui išvadas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007- 07- 18 sprendimu Nr. 1-141 pripažinto netekusiu galios sprendimo Nr. 1-1207 „Dėl valdybos 2001- 03- 29 sprendimo Nr. 535 V „Dėl šilumos kiekio patalpoms šildyti ir karštam vandeniui paskirstymo tvarkos tvirtinimo‘‘ pakeitimo, kuris neteko galios, tačiau naudojamas kainodaroje, kuriuos UAB „Vilniaus energija‘‘ taiko pareiškėjui, kaip šilumos ir karšto vandens vartotojui per laikotarpį nuo 2006 metų birželio iki 2011 metų sausio 31 dienos ir tuo UAB „Vilniaus energija‘‘ netenka motyvacijos įrengti ir prižiūrėti atsiskaitomuosius šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisus bute, užtikrinti jų tinkamą techninę būklę, reikalaujamą matavimų tikslumą ir organizuoti patikrą, 1997- 12-31 nutarimas Nr. 1507 bei Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 1 dalis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2011-04-25 Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai pateikė prašymą (reg. Nr. 7-560), kuriame pareiškėjas kėlė tokius klausimus: 1. Nėra galimybės nustatyti, ar investicijos buvo efektyvios, kainų tikrumo, t. y. ar visos investicijos pagerino įrenginių techninį lygį. 2. UAB ,,Vilniaus energija‘‘nepateikia dokumentų (projektų, pirkimo dokumentų, sutarčių su rangovais, prekių ir paslaugų tiekėjais) ir neaišku, kodėl Komisija sutinka didinti mokesčius už šilumą, karštą vandenį be dokumentų.3.Teigė, kad nuomos termino pabaigoje (2017 metais) turto likutinė vertė pagal paskaičiavimus bus 60 mln lt mažesnė nei nuomos pradžioje (2002 metais).4. Teigė, kad UAB ,,Vilniaus energija‘‘ per mažai investuoja, dėl to yra nepadengiamas nusidėvėjimas. 5. Teigė, kad, pasibaigus Nuomos sutarčiai, visos UAB ,,Vilniaus energija‘‘ atliktos investicijos turės būti išpirktos Vilniaus miesto savivaldybės, nors nėra aišku, kiek faktiškai investuota ir nebus aišku 2017 metų pabaigoje, nes duomenys nepateikiami.6. Teigė, kad būtina keisti investicijų perdavimo dokumentų perėmimo iš UAB ,,Vilniaus energija‘‘ tvarką. 7. Prašė panaikinti Nuomos sutarties konfidencialumą, nes vartotojai turi žinoti, už ką ir kiek turi mokėti monopolininkui.8. Teigė, kad Nuomos sutartyje turi būti reglamentuotos Europos skiriamos lėšos apyvartinių taršos leidimų pardavimams. 9. Teigė, kad šilumos kainoje (nuo Nuomos sutarties pradžios (t.y. nuo 2002 m. iki 2009 m.)) kuro sąnaudos išaugo net 60 proc., pastoviosios sąnaudos išaugo net 30 proc, lyginant su 2000 metais ir 2001 metais, bei 2008-2009 metais, darbo užmokestis išaugo net 35 proc. ( b.l. 27-30). Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pareiškėjo K.J. J. prašymą 2011-08-12 persiuntė atsakovui Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijai ( b.l. 24-26). Atsakovas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija 2011-10-12 raštu (sprendime) Nr. R2-1986 pateikė atsakymus (b.l.6-9) .

LR Energetikos įstatymo 17 str. numato, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atlieka šias funkcijas: 1) tvirtina valstybės ir savivaldybių reguliuojamų kainų nustatymo metodikas; 2) nustato valstybės reguliuojamų kainų viršutines ribas; 3) kontroliuoja valstybės reguliuojamų kainų ir tarifų taikymą;4) tvirtina energetikos objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) prijungimo įkainius;5) vienašališkai nustato valstybės reguliuojamas kainas, jeigu energetikos įmonės nesilaiko šių kainų nustatymo reikalavimų;6) nustatydama valstybės reguliuojamas kainas, įvertina investicijų atsipirkimo ir veiklos išlaidų pagrįstumą;7) tvirtina elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, supirkimo kainos apskaičiavimo metodiką ir kainą; 8) išduoda, pakeičia, sustabdo, panaikina energijos perdavimo, skirstymo, laikymo, tiekimo licencijas, kontroliuoja energetikos įmonių licencijuojamą veiklą; 9) derina energetikos įmonių, besiverčiančių veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normas; 10) teikia siūlymus dėl energetikos įmonių licencijuojamos veiklos Vyriausybei, Energetikos ministerijai, savivaldybėms; LR Šilumos ūkio 37 str. 2 d. numato, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir savivaldybių institucijos pagal savo kompetenciją privalo prižiūrėti ir kontroliuoti valdymą perėmusių subjektų kainodarą.

Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje taisyklių (toliau-ir Taisyklės), 2008 m. spalio 20 d. patvirtintų komisijos pirmininko Nutarimu. Nr. O3-157 2. Punkte numatyta, kad šių Taisyklių nustatyta tvarka taip pat nagrinėjami asmenų kreipimaisi į Komisiją, kai išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie Komisijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, informuojama apie pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų (toliau vadinama – valstybės tarnautojas), piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, kitokie asmenų kreipimaisi į Komisiją.

Pareiškėjas nesutinka su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011-10-12 sprendimu, nes, kaip nurodo pareiškėjas, atsakovė pateikė atsakymą tik dėl AB „Vilniaus šilumos tinklai‘‘ turto nuomos sutarties sąlygų vykdymo, kad Komisijos funkcijoms nepriskirta prižiūrėti ir kontroliuoti perimto šilumos ūkio, pagal 2002-02-01 pasirašytą turto nuomos sutartį tarp SPAB „Vilniaus šilumos tinklai‘‘, Vilniaus miesto savivaldybės, bendrovės „Dalkia‘‘ ir nuomininku UAB „Vilniaus energija‘‘, pagal kurią visi SPAB „Vilniaus šilumos tinklams‘‘ priklausantis šilumos, karšto vandens ir elektros gamybos, perdavimo, tiekimo įrenginiai buvo perduoti kitai privačiai bendrovei nuomos pagrindais, kaip ir personalas taip pat buvo perkeltas dirbti į UAB „Vilniaus energija‘‘, kainodarą.

Nagrinėjamu atveju įvertnus pareiškėjo formuluojamus klausimus bei atsakovo pateikto atsakymų, įformintų 2011-08-12 raštu, turinį, pripažintina, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pateikė motyvuotą bei teisės aktais pagrįstą informaciją. Nustatyta, kad į pirmą pareiškėjo teiginį, kad nėra galimybės nustatyti, ar investicijos buvo efektyvios, kainų tikrumo, t. y. ar visos investicijos pagerino įrenginių techninį lygį, atsakovas nurodė, kad Komisija pagal Energetikos įstatymo 11 straipsnio 3 dalį derina energetikos įmonių, besiverčiančių veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, numatomas investicijas, tačiau tik po to, kai jų planus patvirtina savivaldybių tarybos (Šilumos ūkio įstatymo 35 straipsnis); be to, Nuomos sutarties sąlygų vykdymą ir investicijas į Vilniaus miesto šilumos ūkį prižiūri įsteigta sutarties vykdymo priežiūros komisija, susidedanti iš trijų Vilniaus miesto savivaldybės atstovų ir po vieną AB „Vilniaus šilumos tinklai‘‘ bei UAB „Vilniaus energija‘‘ atstovą. Antrame teiginyje pareiškėjas nurodė, kad UAB ,,Vilniaus energija‘‘ nepateikia dokumentų (projektų, pirkimo dokumentų, sutarčių su rangovais, prekių ir paslaugų tiekėjais) ir neaišku, kodėl Komisija sutinka didinti mokesčius už šilumą, karštą vandenį be dokumentų. Atsakovas atsakydamas, nurodė, remiantis Šilumos ūkio įstatymo 22 straipsnio 4 d. nuostatomis, šilumos ir karšto vandens tiekėjas, gavęs vartotojo prašymą, privalo jam pateikti informaciją apie savo veiklos sąnaudas, sistemų eksploatavimą, modernizavimą, plėtrą, investicijas į sistemos plėtrą, kainų ir tarifų struktūrą, paslaugų teikimo sąlygas. Todėl reikalavimas šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui pateikti informaciją apie projektus, pirkimo dokumentus, sutartis su rangovais, prekių ir paslaugų tiekėjais, gali būti nevykdomas, turint omenyje tokiai informacijai būdingą konfidencialumo aspektą. Atsakovas pažymėjo, kad Komisija į šilumos kainą neįskaičiuoja tų sąnaudų, kurių būtinumo šilumos tiekėjas nepagrindžia dokumentais. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punktą, Komisija turi teisę gauti iš šilumos tiekėjo visą informaciją, kuri reikalinga Komisijos funkcijoms vykdyti. Pareiškėjui nurtodžius, kad nuomos termino pabaigoje (2017 metais) turto likutinė vertė pagal paskaičiavimus bus 60 mln lt mažesnė nei nuomos pradžioje (2002 metais), atsakovas pažymėjo, kad Nuomos sutarties sąlygų vykdymą, įskaitant Vilniaus miesto šilumos ūkį, prižiūri Nuomos sutarties vykdymo priežiūros komisija. Pareiškėjo 4 teiginyje nurodoma, kad UAB ,,Vilniaus energija‘‘ per mažai investuoja, dėl to yra nepadengiamas nusidėvėjimas. Atsakovas pažymėjo, kad 2004-2009 metais UAB „Vilniaus energija‘‘ į šilumos ūkį investavo 332 mln. Lt, nors tuo pačiu laikotarpiu į bendrovės šilumos kainą įskaičiuotų nusidėvėjimo sąnaudų buvo skirta 167 mln. Lt, t. y. tik pusė įgyvendintų investicijų buvo atlikta iš nusidėvėjimo. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad, pasibaigus Nuomos sutarčiai, visos UAB ,,Vilniaus energija‘‘ atliktos investicijos turės būti išpirktos Vilniaus miesto savivaldybės, nors nėra aišku, kiek faktiškai investuota ir nebus aišku 2017 metų pabaigoje, nes duomenys nepateikiami. Komisija, atsakydama į tai, informavo pareiškėją ginčijamu raštu, kad visos UAB „Vilniaus energija‘‘ atliekamos investicijos yra tvirtinamos Vilnaus miesto savivaldybės tarybos. Atliktos investicijos (naujas turtas ar turto pagerinimas) yra perduodamos AB „Vilniaus šilumos tinklai‘‘, todėl ši bendrovė, kaip turto savininkė, perimdama turtą, privalo reikalauti visų investicijas pagrindžiančių dokumentų. Pareiškėjas teigė, kad būtina keisti investicijų perdavimo dokumentų perėmimo iš UAB ,,Vilniaus energija‘‘ tvarką. Vertinat šiuos pareiškėjo nurodytus teiginius, Komisija pažymėjo, kad veikdama savo kompetencijos ribose, nevertina privačių subjektų veiksmų vykdant sudarytas sutartis; už sutarties sąlygų tinkamo vykdymo priežiūrą yra atsakinga Nuomos sutarties vykdymo priežiūros komisija. Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti Nuomos sutarties konfidencialumą. Pasisakydamas dėl šio nurodyto reikalavimo, atsakovas informavo, kad pagal Šilumos ūkio įstatymo 22 straipsnio 4 dalį informacija apie veiklos sąnaudas, sistemų eksploatavimą, modernizavimą, plėtrą, investicijas į sistemos plėtrą, kainų ir tarifų struktūrą, paslaugų teikimo sąlygas yra vieša; remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, sutarties šalys yra laisvos susitarti dėl bet kokių teisės aktų imperatyvams neprieštaraujančių sutarties sąlygų; sutartyje numatyta konfidencialumo išlyga reiškia sutarties šalių pareigą užtikrinti informacijos, susijusios su sutarties dalyku, konfidencialumą ir įsipareigojimą be atskiro kitos šalies sutikimo neatskleisti tokios informacijos tretiesiems asmenims. Pareiškėjas nurodo, kad Nuomos sutartyje turi būti reglamentuotos Europos skiriamos lėšos apyvartinių taršos leidimų pardavimams. Atsakant į tai, atsakovas informavo, kad apyvartinių taršos leidimų pajamų ir sąnaudų įtraukimas į Šilumos kainą reglamentuotas Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad ATL prekybos pajamos ir sąnaudos įvertinamos skaičiuojant Šilumos kainas Šilumos kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka. Ši nuostata įtvirtinta nuo 2009 m. liepos 1 d. Minėtoje metodikoje yra nustatytos griežtos sąlygos, kurias įvykdžius įmonei į Šilumos kainą gali būti įskaičiuojamos ATL įsigijimo sąnaudos. Taip pat informuoja, kad iki 2009 m. liepos 23 d. šilumos tiekimo įmonėms teisės aktais nebuvo nustatyta prievolė tikslingai panaudoti lėšas, gautas už parduotus ATL, t. y. pardavus ATL, gautas lėšas investuoti aplinkos taršą mažinančioms priemonėmis įgyvendinti. Be to, nuostata, kad ATL prekybos pajamos ar sąnaudos įvertinamos skaičiuojant šilumos kainas, Šilumos ūkio įstatyme įtvirtinta nuo 2009 m. liepos 1 d. Pareiškėjas teigė, kad šilumos kainoje (nuo Nuomos sutarties pradžios (t.y. nuo 2002 m. iki 2009 m.)) kuro sąnaudos išaugo net 60 proc., pastoviosios sąnaudos išaugo net 30 proc, lyginant su 2000 metais ir 2001 metais, bei 2008-2009 metais, darbo užmokestis išaugo net 35 proc. Atsakydama, Komisija pažymėjo, kad nuo 2004 metų UAB „Vilniaus energija‘‘ bendrų sąnaudų padidėjimui didžiausią įtaką darė kintamosios sąnaudos (kuras, pirkta šiluma, vanduo ir elektra technologijai), kurios nuo 2004 metų išaugo 2,4 karto. Kadangi daugiausia šilumos pagaminama deginant gamtines dujas (2004 metais -97,7 proc. 2010 metais - 81 proc.), šio kuro kaina turėjo didžiausią įtaką kintamųjų sąnaudų didėjimui. Gamtinių dujų kaina nuo 2004 metų pradžios iki 2010 metų pabaigos išaugo nuo 334 iki 951 Lt/tūkst. m , t. y. 2,8 karto. Didžiausias gamtinių dujų kainos augimas buvo 2008 m. kovo - spalio mėn., kai dujų kaina padidėjo 67 proc., t. y. nuo 929 iki 1.553 Lt/tūkst. m. Bendrovės faktinės pastoviosios sąnaudos nuo 2004 metų išaugo beveik du kartus. Pastoviųjų sąnaudų dydžiui įtakos turėjo ir infliacija, kuri nuo 2004 metų išaugo beveik 32 proc. Darbo užmokesčio fondas 2004-2009 metais padidėjo 67 proc., kai tuo pačiu laikotarpiu vidutinis darbo užmokestis šalyje išaugo 85 proc.

Vertinant šiuos ginčo duomenis atsakovo pateiktos informacijos kontekste, pripažintina, kad Komisija pagal savo kompetenciją iš esmės atsakė į visus Pareiškėjo rašte keliamus klausimus. Pažymėtina, kad prašyme pareiškėjas nėra pateikęs klausimų, susijusių su konkrečių sąskaitų išrašymu ir Šilumos tiekimo sutarčių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas taip pat neteikė duomenų, susijusių su jam išrašomų sąskaitų ir jose esančios informacijos nepagrįstumu. Kartu pažymėtina, kad prašyme nebuvo teikiami duomenys apie pareiškėjui siunčiamus mokėjimo pranešimus, kuriuose, pareikėjo nuomone, neteisėtai apmokestinta 13,22 m² buto bendrojo ploto dvigubu tarifu. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad skunde pareiškėjas reikalauja papildomų duomenų tyrimo, kurių 2011 m. balandžio 25 d. prašyme pareiškėjas nebuvo nurodęs. Pastebėtina, kad pareiškėjas skunde teikia papildomus klausimus, kurie nebuvo nurodyti 2011 m. balandžio 25 d prašyme. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstai pareiškėjas nurodo, kad Komisija „neišsiaiškino esminių aplinkybių, kodėl nuo prekės tiekimo pradžios, kuomet šilumos tiekėjas pasikeitė be vartotojo žinios, vartotojas, <...> nesutikdamas tęsti konkliudentiniais veiksmais <...> sudarytos sutarties, nemokėjo savavališkai pasikeitusiam tiekėjui“.

Pažymėtina, kad pagal Komisijos pirmininko 2008 m. spalio 20 d. Įsakymu Nr. O3-157 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Komisijoje taisykles, asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo Tarnyboje (31 punktas). Jeigu prašymo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitomis organizacinėmis priemonėmis, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užsitęsti ilgiau kaip 20 dienų nuo prašymo gavimo Komisijoje, Komisijos pirmininkas per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 10 darbo dienų. Likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki šių Taisyklių 31 punkte nustatyto termino pabaigos, Komisija išsiunčia asmeniui pranešimą raštu (arba elektroniniu paštu, jeigu prašymas pateiktas elektroniniu būdu), nurodydama prašymo nagrinėjimo pratęsimo priežastis. (32 punktas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pareiškėjo prašymą persiuntė atsakovei 2011-08-12. Teismas, atsižvelgdamas į tai, daro išvadą, kad Komisija nesilaikė minėtose taisyklėse nustatyto prašymų išnagrinėjimo termino ir į pareiškėjo 2011-04-25 prašymą atsakė tik 2011-10-12, tačiau šis procedūrinis pažeidimas, teismo vertinimu, nelaikytinas esminiu.

Kadangi į pareiškėjo prašymus buvo atsakyta išsamiai, prašymų išnagrinėjimo termino pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą 2011-10-12 sprendimą Nr. R2-1986.Išdėstytų argumentų pagrindu, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 101 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 p., 44-45 str., 127 str., 129 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjo K. J. J. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rosita PatackienėVioleta BalčytienėArūnas Dirvonas