Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-04-29 · Administracinė byla Nr. I2-2070-815/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-29
Bylos Nr.
I2-2070-815/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00229-2020-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Ernestas Spruogis (pirm.), Jovita Einikienė, Iveta Pelienė
Pareiškėjas
T. D.
Atsakovas
Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai
Administracinė byla Nr. I2-2070-815/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00229-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. D. skundą atsakovėms Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai bei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas T. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinęs (b. l. 30-31) prašo: 1) panaikinti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. ATRS-3938 (toliau – ir Tarnybos sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir KAM) 2020 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 12-01-33 „Dėl 2019 m. gruodžio 23 d. skundo“ (toliau – ir KAM sprendimas); 3) įpareigoti KAM atidėti pareiškėjui privalomąją pradinę karo tarnybą.

2. Pareiškėjas paaiškina, jog 2019 m. lapkričio 27 d. Tarnybai pateikė prašymą atidėti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (toliau – ir NPPKT). Tarnyba sprendimu nusprendė neatidėti pareiškėjui NPPKT. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas jį apskundė KAM, kuri sprendimu skundą atmetė ir paliko galioti Tarnybos sprendimą. Pareiškėjo vertinimu, Tarnybos ir KAM sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini.

3. NPPKT atlikimas sukeltų neproporcingai didelę žalą, kadangi pareiškėjas gyvena ir dirba užsienyje bei turi finansinių įsipareigojimų. Pareiškėjas nesutinka su vertinimu, jog jo darbo santykiai negali nusverti konstitucinės piliečio pareigos atlikti karo tarnybą. Pareiškėjo darbdavys į jį investavo pinigus ir laiką, apmokė dirbti, o pareiškėjui išvykus atlikti NPPKT, darbdavys būtų priverstas ieškoti kito darbuotojo. Dėl to kyla rizika prarasti darbą, kuris yra gerai apmokamas ir sudaro sąlygas gyventi oriai, o kito darbo pareiškėjas gali ir nerasti. Negaudamas pajamų pareiškėjas nesugebės išlaikyti būsto, padengti kitų būtinųjų išlaidų. Tokiu būdu apribojama piliečių teisė laisvai pasirinkti darbą ir verslą.

4. Teiginiai, jog pareiškėjas turėjo įsivertinti riziką dėl karjeros ar asmeninio gyvenimo, prisiimtų finansinių įsipareigojimų, yra deklaratyvūs. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas į šaukiamųjų atlikti NPPPKT sąrašus pateko 2019 m., o darbo sutartis buvo sudaryta 2018 m. sausio 19 d.

II

1. Atsakovė Lietuvos kariuomenė atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 72-78) su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog Lietuvos kariuomenė yra vientisa institucija, Tarnyba yra kariuomenės padalinys, todėl Lietuvos kariuomenė ir teikia atsiliepimą.

2. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas prašymą atidėti NPPKT pateikė tik gavęs nurodymą atvykti į Tarnybos padalinį, kur pareiškėjui būtų paskirta tarnybos vieta. Atsakovė pažymi, jog pareiškėjo turimas darbas savaime neįrodo neproporcingai didelės žalos pareiškėjo interesams, dėl kurios NPPKT atlikimas būtų negalimas. Tokio masto žala galėtų būti konstatuota tik gavus duomenų, iš kurių būtų galima objektyviai spręsti, jog dėl karo prievolės atlikimo pareiškėjas patirs tokių nuostolių, kurie nepataisomai ir neigiamai paveiks pareiškėjo (jo artimųjų) ateitį, kels realų pavojų sveikatai, gyvybei ir pan. Pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepakanka siekiant konstatuoti minėtus nuostolius. Be to, NPPKT gali būti atidedama tik su sąlyga, jog prievolininkas ją atliks kitu metu. Pareiškėjas turėjo pakankamai laiko sumažinti jam galimai kilsiančią žalą, kadangi šaukimai atlikti NPPKT atnaujinti 2015 m. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurioms pasikeitus jis galėtų atlikti NPPKT kitu metu. Darbas, gyvenimas užsienyje ir turimi kiti finansiniai įsipareigojimai savaime negali būti vertinami kaip neproporcingai didelė žala asmeniniams interesams ir kaip galimybė nevykdyti konstitucinės pareigos – atlikti karo prievolės.

3. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog jam nepavyks susirasti kito panašaus darbo, jog jis praras turimą kvalifikaciją ar nebus priimtas atgal į jau turimą darbą. Be to, pareiškėjas nuomos santykius sudarė 2019 m. liepos 5 d., o kredito santykių su banku pradžia – 2019 m. spalio 4 d., t. y. pareiškėjui jau žinant, kad jis yra šauktinių sąraše. Pareiškėjas Krašto apsaugos ministrui taip pat nurodė, jog jo draugei, su kuria gyvena, reikalinga finansinė parama dėl sveikatos sutrikimų, tačiau nepateikė jokių to įrodymų.

Šalies argumentai

4. Pareiškėjo nurodytų aplinkybių vertinimas buvo tinkamas, kiekvienas Lietuvos pilietis turi pareigą įstatymo nustatyta tvarka atlikti karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, o konstitucinė teisė į darbą bei verslą negali paneigti asmens konstitucinės pareigos atlikti minėtą tarnybą. Atsakovės vertinimu, tiek Tarnybos, tiek KAM sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III

1. Atsakovė KAM atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 148-151).

2. Atsakovės vertinimu, pareiškėjo nurodyti motyvai, susiję su darbo santykiais ir jo gyvenimu užsienyje bei turimais finansiniais įsipareigojimais, negali būti vertinami kaip neproporcingai didelė žala asmeniniams interesams ir galimybė nevykdyti konstitucinės pareigos – atlikti karo prievolę. Neužtenka vien nurodyti faktines aplinkybes, kiekvienu atveju būtina taip pat pagrįsti kilsiančią žalą. Darbo netekimas užsienyje ir kiti finansiniai įsipareigojimai negali būti vertinami aukščiau už minėtą konstitucinę pareigą. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog jo draugei būtina finansinė pagalba, tačiau nepateikė jokių to įrodymų. Atsakovė nesutinka su pareiškėjo skundu, mano, jog KAM ir Tarnybos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

IV

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. Pareiškėjas Tarnybai pateikė prašymą atidėti NPPKT (Tarnyboje gautas 2019 m. lapkričio 27 d., suteiktas Nr. AMAT-173) (b. l. 81-83). Prašyme pareiškėjas nurodė, jog jam atliekant NPPKT būtų padaryta neproporcingai didelė žala, kurios galima būtų išvengti, kadangi jis prarastų gerai apmokamą darbą, atsirastų skolos už kreditą, nuomą ir mokesčius.

2. Tarnyba skundžiamame 2019 m. lapkričio 29 d. sprendime pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 108–110). Tarnyba nurodė, jog teikiant prašymą atidėti NPPKT reikia pagrįsti ne konkrečių faktinių aplinkybių egzistavimą, o dėl NPPKT atlikimo kylančią žalą, šios žalos mastą, priežastinį ryšį tarp asmens pašaukimo atlikti NPPKT ir žalos atsiradimo bei šios žalos išvengimą (sumažinimą) tarnybą atliekant kitu metu. Darbo santykių egzistavimas savaime nėra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjo interesams bus padaryta tokio masto žala, kuri nusvertų konstitucinę pareigą atlikti NPPKT. Be to, darbo santykiai yra ilgalaikio pobūdžio, tad, tikėtina, išliks ir pareiškėjui atidėjus NPPKT. Tarnyba, įvertinusi finansinių įsipareigojimų dydį, pobūdį, atsiradimo momentą bei įvykdymo terminus, neturėjo pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja NPPKT atidėjimo pagrindai pagal Karo prievolės įstatymo (toliau – ir KPĮ) 15 straipsnio 1 dalies 14 punktą. Be to, NPPKT kariams suteikiamos socialinės garantijos, jie gauna visą valstybės išlaikymą. Tarnyba taip pat pažymėjo, jog kiekvienas šaukiamojo amžiaus karo prievolininkas prieš prisiimdamas bet kokius finansinius bei kitus įsipareigojimus, turi įvertinti riziką dėl jų vykdymo esant pašauktam atlikti NPPKT.

3. Nesutikdamas su Tarnybos sprendimu, pareiškėjas jį apskundė KAM (b. l. 1, 157-158), kuri nagrinėjamoje byloje skundžiamu 2020 m. sausio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 154–156). KAM ginčijamame sprendime sutiko su visais Tarnybos argumentais ir pažymėjo, jog pareiškėjas skunde iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir prašyme Tarnybai, papildomai akcentuodamas (detalizuodamas) nurodytų aplinkybių reikšmę, tačiau nepateikė motyvų bei įrodymų, leidžiančių pripažinti ginčijamo sprendimo neteisėtumą. KAM taip pat paaiškino, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės negali būti pagrindu atidėti jam NPPKT, be to, jis nurodo tik menamą žalą, t. y. neįrodo jos realumo.

V

1. Byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas įpareigoti KAM atidėti pareiškėjui NPPKT, atitinkamai panaikinant Tarnybos ir KAM sprendimus, kuriais buvo atsisakyta atidėti pareiškėjui NPPKT (žr. šio teismo sprendimo IV skyriaus 2, 3 punktus).

2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo yra kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga. Įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

3. KPĮ (redakcija, aktuali ginčo laikotarpiui) 2 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta, kad nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba – nepertraukiama, privalomoji pradinė karo tarnyba, kurią atlikdamas karo prievolininkas įgyja pagrindinį karinį parengtumą, pasirengia veikti karinio vieneto sudėtyje. Vadovaujantis šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalimis, karo prievolininkai į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, trunkančią 9 mėnesius, iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo buvo šaukiami nuo 19 iki 26 metų (įskaitytinai).

4. KPĮ 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad privalomoji pradinė karo tarnyba karo prievolininkams individualia tvarka atidedama krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, jei atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas privalomąją pradinę karo tarnybą atliktų kitu metu.

5. Karo tarnybos atidėjimo KPĮ 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatytu atveju tvarką nustato Privalomosios karo tarnybos ir tarnybos rezerve atidėjimo karo prievolininkui tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-1057 (toliau – Tvarkos aprašas). Šio aprašo (redakcija, galiojusi pareiškėjo prašymo pateikimo metu, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 1 d.) 4 punkte nustatyta, kad karo prievolininkas, manydamas, kad jam atliekant tarnybą bus padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas tarnybą atliktų kitu metu, gali pateikti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai ar jos teritoriniam padaliniui pagrįstą prašymą atidėti tarnybą. Tačiau karo prievolininkas turi pagrįsti prašyme nurodytą galimą neproporcingai didelę žalą, įrodyti, jog šios žalos būtų išvengta, jei karo prievolininkas tarnybą atliktų kitu metu, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Nepagrįsti prašymai nenagrinėjami. Jei nepagrįsta tik prašymo dalis, nagrinėjama pagrįsta dalis (Tvarkos aprašo 5 punktas). Toks prašymas turi atitikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – ir Taisyklės), jame turi būti nurodomas karo prievolininko vardas, pavardė, gimimo data, kontaktiniai duomenys ryšiui palaikyti (Tvarkos aprašo 6–7 punktai). Tvarkos aprašo 13 punkte nustatyta, jog atrankos komisijos sprendimas įforminamas raštu, kuris išsiunčiamas karo prievolininkui registruotu paštu per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo.

6. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad teisės aktai neįtvirtina sąrašo atvejų, kuomet dėl karo prievolės atlikimo galinti kilti žala būtų pripažįstama neproporcingai didele karo prievolininko asmeniniams ar visuomeniniams interesams, ir kurios būtų galima išvengti, jeigu karo tarnyba būtų atliekama kitu metu. Todėl kiekvienu atveju turi būti individualiai sprendžiama, ar karo tarnybos atlikimas konkrečiu metu galėtų daryti tokio intensyvumo neproporcingą žalą karo prievolininko asmeniniams ar visuomeniniams interesams, ir kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas karo tarnybą atliktų kitu metu. Diskrecijos teisė nuspręsti, ar tokios žalos pobūdis yra toks, kuris galėtų nusverti konstitucinę karo prievolininko pareigą atlikti karo tarnybą, palikta Tarnybai.

7. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Tarnybai buvo nurodęs, kad dėl karo tarnybos atlikimo patirs didelių finansinių nuostolių, gali netekti darbo. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos argumentus pažymi, kad tokių galimų nuostolių riziką prisiėmė pats pareiškėjas, sudarydamas 2018 m. sausio 19 d. darbo sutartį, 2019 m. liepos 5 d. nuomos ir 2019 m. spalio 4 d. kredito santykius, kadangi nuo 2015 m. buvo atnaujintas šaukimas į karo tarnybą, todėl pareiškėjas galėjo įvertinti riziką patekti į šauktinių sąrašus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas dar iki išvykdamas turėjo teisę savanoriškai atlikti karo tarnybą jam patogiu metu. Papildomai pažymėtina, jog pareiškėjas nuomos ir kredito sutartis sudarė jau būdamas pašauktas atlikti NPPKT. Be to, pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog jis, net ir praradęs turimą darbą, negalės surasti panašaus, jo kvalifikaciją ir gebėjimus, taip pat finansinius poreikius atitinkančio, darbo. Dėl nuomos pasisakytina, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jis negalės susirasti analogiško (jo interesus ir pajamas atitinkančio bei užtikrinančio optimalias gyvenimo sąlygas) būsto po NPPKT atlikimo, nepaaiškino, kodėl jam būtina išlaikyti būtent šį būstą (pvz., ypatingai pigi nuomos kaina rinkos sąlygomis, privilegijuotos nuomos sutarties sąlygos). Be to, pareiškėjas nepateikė duomenų, kiek jis prisidėtų prie savo gyvenimo draugės, kuri turi sveikatos problemų, išlaidų.

Teisėjų kolegija taip pažymi, kad pagal KPĮ 15 straipsnio 1 dalies 14 punktą privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka apskritai gali būti atidedama tik su sąlyga, kad karo prievolininkas tarnybą atliks kitu metu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas gyvena ir dirba užsienyje, todėl vertinant šių aplinkybių pobūdį pastebėtina tai, kad jos iš esmės yra nuolatinio pobūdžio, ilgai trunkančios, todėl akivaizdu, kad iki pareiškėjui atidėjus NPPKT, jos nebūtų išnykusios, ir dėl to pagrindo, remiantis šiomis aplinkybėmis atidėti karo tarnybą, kad ši būtų atliekama kitu metu, taip pat nėra. Priešingu atveju būtų paneigta ši konstitucinė prievolė visiems asmenims, kurie gyvena ir dirba užsienyje.

8. Apibendrindamas, teismas konstatuoja, kad pagal aptartą teisinį reglamentavimą, byloje nustatytas faktines aplinkybes bei pareiškėjo nurodytas priežastis, kurių pagrindu jis prašo atidėti karo tarnybos atlikimą, sutiktina su atsakovių argumentais, kad pareiškėjo prašyme nurodytos priežastys nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimas pareiškėjo interesams sukeltų neproporcingai didelę žalą. Atitinkamai, darytina išvada, kad Tarnyba ir KAM pagrįstai ginčijamais sprendimais pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepripažino kaip galinčių sukelti neproporcingai didelę žalą pareiškėjo asmeniniams ar visuomeniniams interesams. Tarnybos ir KAM sprendimai priimti nepažeidžiant pagrindinių procedūrų ir tinkamai įvertinus faktines ginčo aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šių administracinių aktų, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Administracinius aktus pripažinus teisėtais, negali būti tenkinamas išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atidėti pareiškėjui privalomosios pagrindinės karo tarnybos atlikimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo T. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jovita EinikienėIveta PelienėErnestas Spruogis