Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Abraičiui, nukentėjusiesiems D. P. ir M. S., kaltinamajam M. D., gynėjai advokatei Jurgitai Mačiulskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Akmenės r., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, lietuvis, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ transportuotoju, deklaravęs gyvenamąją vietą. Akmenės r. sav., Naujosios Akmenės kaimiškojoje sen., (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 str. 1 d., 253 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, tai yra, 2015 m. gruodžio 7 d. apie 20.38 val., kieme, esančiame Baltijos g. 23, Kaune, konflikto metu – D. P. atsisakius gražinti sumokėtus pinigus už parduotą televizorių ir atsiimti televizorių, rankoje demonstratyviai laikydamas ,,C“ kategorijos šaunamąjį ginklą – dujinį-garsinį revolverį “ME 86” su pirštu, uždėtu ant gaiduko, juo grasino nukentėjusiesiems D. P. bei M. S., sakydamas ,,kalbėsim kitaip“, leisdamas suprasti, kad gali panaudoti šaunamąją ginklą prieš juos, t. y. juos nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jų sveikatą, padarydamas šautines žaizdas, dėl ko nukentėjusiesiems D. P. ir M. S. buvo realus pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įgyvendintas, nes nukentėjusieji suprato, kad ginklas yra šaunamasis, nežinojo ir nesuprato, kad jis yra dujinis-garsinis, nežinojo, ar jis užtaisytas ar ne, grasinimas buvo išreikštas konfliktinės situacijos metu, nukentėjusiajam D. P. nesutikus gražinti pinigų už parduotą televizorių, grasinęs asmuo buvo pakėlęs toną, įsiaudrinęs, plūdosi necenzūriniais žodžiais, demonstratyviai laikė pirštą ant ginklo gaiduko, taip sukeldamas realią grėsmę nukentėjusiųjų D. P. gyvybei ir sveikatai;

be to, jis neteisėtai disponavo šaunamuoju ,,C“ kategorijos ginklu, o būtent: pažeisdamas 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 priedo 2 straipsnio (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija, pakeista 2012 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. X-2156, 2013 m. gruodžio 23 d. įstatymu Nr. XII-733) reikalavimą, kad ,,asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo turėjo šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalo iki 2014 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus“, nepateikė policijos licencijavimo skyriui prašymo gauti leidimą turėtam, 1995 m. įsigytam, šaunamajam ginklui laikyti, tokiu būdu, neturėdamas leidimo, numatyto 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 13 str. 4 d., kurioje teigiama, kad ,,savigynai B ir C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus, jų šovinius gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 21 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, gavę leidimą“, laikotarpyje nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 7 d. 21.26 val. savo namuose, esančiuose Baltijos g. 23-44, Kaune, bei 2015 m. gruodžio 7 d. apie 20.38 val. kieme, esančiame Baltijos g. 23, Kaune, turėdamas su savimi, iki 2015 m. gruodžio 7 d. 21.26 val., kai ginklą iš jo automobilio paėmė policijos pareigūnai, neteisėtai laikė Vokietijos pramoninės gamybos 6 mm kalibro šešiašūvį lygiavamzdį dujinį-garsinį revolverį “ME 86”, skirtą šaudyti 6 mm kalibro „FLOBERT” tipo žiedinio įskėlimo dujiniais ir garsiniais šoviniais, priskiriamą ,,C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams.

Kaltinamasis M. D. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimus, parodė, kad už 45 eurus nusipirkus televizorių iš D. P., bandant televizorių paleisti, kaltinamojo nuomone, jis veikė netinkamai, todėl susitarė susitikti su televizoriaus pardavėju, norėdamas susigrąžinti pinigus. 2015-12-07 po pusės devynių vakaro susitikus prie Baltijos g. 23 namo mašinų aikštelėje, kaltinamasis pardavėjo reikalavo grąžinti pinigus. Jiems susiginčijus, D. P. nenorint to daryti, kaltinamasis išsitraukė iš dešinės striukės kišenės ginklą, jį nukreipė į orą. Tai padarė, norėdamas panaudoti psichologinį poveikį, kad atgautų savo pinigus. Galėjo pasakyti žodžius, kad jei pirkėjas neatiduos pinigų, tai bus kalbamasi kitaip. Su nukentėjusiaisiais (D. P. stovėjo su draugu M. S.) jis bendravo neramiai, emocingai, galėjo būti, kad vartojo keiksmažodžius. D. P. pareiškė, kad skambins policijai. Laukiant policijos, ginklą kaltinamasis pasidėjo į automobilyje buvusią kuprinę. Teigia, kad nukentėjusiesiems galėjo pasirodyti, kad jo pirštas buvo uždėtas ant „gaiduko“, kadangi ta vieta nukentėjusiesiems tiksliai nesimatė. Jis dėl televizoriaus kalbėjosi su D. P., tačiau pastarojo draugas stovėjo nuo D. P. apie 1 m atstumu, tad kitas asmuo taip pat galėjo pagalvoti, kad kaltinamasis grasina ir jam. Žinojo, kad turimam ginklui reikia leidimo, tai buvo dujinis ginklas. Suprato, kad ginklą laikė neteisėtai. Jis nukentėjusiųjų atsiprašė, labai gailisi, nukentėjusiųjų teigimu, jiems žala nebuvo padaryta, nukentėjusieji atleido jam už padarytus veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš nukentėjusiojo D. P. apklausos protokolo matyti, kad jis buvo įdėjęs skelbimą www.skelbiu.lt, jog parduoda televizorių „UNITED“. 2015-12-07 apie 17.22 val. su jam paskambinusiu vaikinu sutarę dėl televizoriaus pirkimo, apie 20.00 val., susitiko sutartoje vietoje – prie automobilio plovyklos Kuršių g., Kaune. Minėtas vaikinas buvo su savo draugu, kuris visą laiką sėdėjo automobilyje. Nukentėjusysis su pirkėju aptarė visus klausimus, susijusius su televizoriaus pirkimu, taip pat patikino, kad televizorius veikia, nes prieš atveždamas jį jam buvo tikrinęs. Pirkėjas jam sumokėjo 45 eurus, o jis jam atidavė minėtą televizorių, ir jie išsiskirstė. Po to tą pačią dieną, t. y. 2015-12-07 apie 20.32 val., jam vėl paskambino televizoriaus pirkėjas ir pasakė, jog televizorius neveikia. Jie susiginčijo, nukentėjusysis įrodinėjo, kad televizorius veikia, o pirkėjas toliau teigė norintis atgauti sumokėtus pinigus ir gražinti televizorių. Sutarus susitikti, maždaug už 15 min. atvažiavo nurodytu adresu – Baltų g. 23, Kaune. Pirkėjas stovėjo kieme vienas, buvo atvažiavęs su dar trimis savo draugais. Nukentėjusysis kartu su savo draugu M. S. priėjo prie pirkėjo, likę du draugai liko sėdėti automobilyje. Ant pirkėjo automobilio priekinės dalies, kapoto, buvo padėtas nukentėjusiojo parduotas televizorius. Pirkėjas reikalavo atiduti už televizorių sumokėtus pinigus, kadangi, pastarojo teigimu, televizorius neveikė. Nukentėjusysis nesutiko grąžint pinigų, kol neįsitikino, kad televizorius tikrai neveikia. Besiginčijant pirkėjas iš dešinės striukės kišenės išsitraukė daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, nukreipė jį maždaug 45 laipsnių kampu į viršų ir pasakė, kad bus šnekama kitaip, jeigu pinigai nebus atiduoti. Jo tonas buvo pakeltas, grėsmingas, sakė daug necenzūrinių žodžių. Nukentėjusysis pajuto realią grėsmę savo sveikatai ir gyvybei, jį baugino pirkėjo rankoje laikomas daiktas, panašus į šaunamąjį ginklą, jis nežinojęs, ar šis ginklas yra užtaisytas, ar ne. Vyriškis demonstravo ginklą, tačiau nukreipęs tiesiogiai į jį ir jo draugą nebuvo. Pirkėjas laikė ginklą už rankenos, rodomasis jo pirštas buvo uždėtas ant „gaiduko“. Nukentėjusysis suprato, jog ginklas gali būti bet kada panaudotas, nors nemanė, jog jį norima nušauti, gal tik sužaloti. Draugas M. paklausė, ar minėtas vyriškis turi leidimą šiam ginklui, pasakė, jog iškvies policiją. Iškvietus policiją, pirkėjas įsėdo į savo automobilį ir kažką darė. Po maždaug minutės jam iš automobilio išlipus, rankoje ginklo jau nebebuvo. Atvykę policijos pareigūnai apieškojo pirkėjo automobilį ir rado ten ginklą (b. l. 24-26).

Iš nukentėjusiojo M. S. apklausos protokolo matyti, kad 2015-12-07 apie 20.10 valandą su D. P. nuvyko adresu Baltijos g. 23, kur draugas susitarė susitikti su pastarojo televizoriaus pirkėju. Atvykus, kaip suprato, prie minėto pirkėjo namo, vyriškis jau laukė lauke, jis nesileido į kalbas, kad jie prijungtų televizorių, reikalavo grąžinti pinigus už televizorių. Bekalbant su vyriškiu, šis įsiaudrino, pradėjo be priežasties kelti toną, elgtis agresyviai bei iš bliuzono priekinės kišenės išsitraukė tamsios spalvos galimai metalinį revolverio formos daiktą, panašų į ginklą, kurį laikė už rankenos, pirštą laikė taip pat prie „gaiduko", ginklą demonstruodamas sakė, kad, jei jie nepasiimsiantys televizoriaus, tai jis kalbės kitaip. Ginklo nebuvo tiesiogiai nukreipęs į kurį nors iš jų, laikė jį nukreipęs į viršų, tačiau demonstravo rankoje, kad gali bet kada jį nukreipti į juos, taip netiesiogiai grasindamas juos sužaloti. D. P. vyriškiui pasakė, kad jis kviečia policiją ir pranešė policijai, kad ginkluotas vyriškis grasina. Kai D. P. paskambino policijai, vyriškis ginklą padėjo savo automobilyje. Atvykę pareigūnai jo automobilyje ginklą rado ir paėmė. Dėl vyriškio grasinimo ginklu situacija buvo bauginanti, daiktas buvo panašus į tikrą ginklą ir buvo realus pagrindas manyti, jog įsiaudrinęs vyriškis jį gali panaudoti (b. l. 31, 33-34).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra prie Baltijos g. 23-ojo namo, Kaune, esanti automobilių stovėjimo aikštelė (b. l. 6-10).

Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad 2015-12-07 21.26 val. vyresnysis patrulis V. R. pateikė pistoletą (revolverį) ME86 (b. l. 13).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas Vokietijos pramoninės gamybos 6 mm kalibro šešiašūvis lygiavamzdis dujinis – garsinis revolveris “ME 86”, skirtas šaudyti 6 mm kalibro „FLOBERT” tipo žiedinio įskėlimo dujiniais ir garsiniais šoviniais, yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Revolveris netvarkingas (nulūžusi gaiduko skiauterė), bet šaudymui tinkamas. Pateiktas ginklas užtaisomas į ginklo „būgnelį-apkabą“ įdėjus šovinius, o pastarąją įtvirtinus ant būgnelio, ir atlaužus gaiduką. Po kiekvieno šūvio ginklas ranka atliekamu veiksmu užtaisomas iš būgnelio, tačiau vienu nuleistuko paspaudimu ginklas iššauna tik vieną kartą, t.y. šaudo pavieniais šūviais (b. l. 16-18).

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio P. V. 2015-12-07 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-12-07 kartu su vyresniuoju patruliu V. R. patruliuojant, apie 20 val. 40 min. iš VPK budėtojo gavo informaciją, kad Baltijos g. 23, asmeniui grasinama šaunamuoju ginklu. Apie 21 val. 45 min. atvykus nurodytu adresu, įvykio vietoje (kiemo aikštelėje) buvęs pil. D. P. jiems nurodė pil. M. D., kuris jam ir kartu su juo buvusiems draugams grasino šaunamuoju ginklu. Atlikus šio asmens dalinę apžiūrą, ginklo nerado. Pil. M. S. ir pil. A. B. jiems nurodė, kad ginklą asmuo įdėjo į automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Paklausus pil. M. D., kur ginklas, šis iš pradžių neigė jį turėjęs, vėliau jam atrakinus savo automobilį, ginklas buvo rastas automobilio salone, kuprinėje. Pil. M. D. iš karto prisipažino, kad tai yra jo ginklas ir kad jis juo grasino, nes norėjo, kad pardavėjas, pardavęs jam televizorių, grąžintų pinigus (b. l. 12).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 8920 užfiksuota, kad 2015-12-07 22:04 val. piliečiui M. D. nustatytas 0,00 promilės girtumas (b. l. 71).

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis M. D., rankoje demonstratyviai laikydamas ,,C“ kategorijos šaunamąjį ginklą, juo grasino nukentėjusiesiems D. P. bei M. S., kartu sakydamas, kad bus kalbama kitaip, leisdamas suprasti, kad gali panaudoti šaunamąją ginklą prieš juos, dėl ko nukentėjusiesiems: manant, kad ginklas yra šaunamasis, grasinimas buvo išreikštas konfliktinės situacijos metu, asmuo buvo įsiaudrinęs, kalbėjo pakeltu tonu, plūdosi necenzūriniais žodžiais – buvo realus pagrindas manyti, kad grasinimas gali įgyvendintas. Teismas laiko, kad kaltinamasis savo veiksmais padarė nusikaltimą, kvalifikuotiną pagal BK 145 str. 1 d.

Be to, kaltinamasis M. D. neteisėtai, neturėdamas leidimo ginklui nešioti ar laikyti, pažeisdamas 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 13 str. 4 d., priedo 2 straipsnio reikalavimus, savo namuose ir kieme iki 2015 m. gruodžio 7 d. 21.26 val. laikė Vokietijos pramoninės gamybos 6 mm kalibro šešiašūvį lygiavamzdį dujinį-garsinį revolverį “ME 86”, skirtą šaudyti 6 mm kalibro „FLOBERT” tipo žiedinio įskėlimo dujiniais ir garsiniais šoviniais, priskiriamą ,,C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams. Kaltinamasis savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 253 str. 1 d.

Kaltinamasis M. D. padarė du – nesunkų bei apysunkį nusikaltimus, esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, jis neteistas, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kadangi M. D. yra neteistas, nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą, padarė nesunkią ir apysunkią nusikalstamas veikas, esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, savo kaltę pripažįsta visiškai, gailisi, pasižadėjo ateityje taip nebesielgti, pasitaisyti, atsiprašė, susitaikė su nukentėjusiaisiais D. P. bei M. S. (nors šioje byloje viena iš nusikalstamų veikų buvo pažeisti ir tam tikri Lietuvos Respublikos įstatymai, tačiau dėl kaltinamojo veiksmų konkrečią moralinę žalą patyrė tik nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys, todėl teorinio pobūdžio reikalavimas susitaikyti su tam tikrų valstybės institucijų atstovais šioje situacijoje nebūtų pakankamai protingas ir teisingas), po šių nusikalstamų veiksmų kaltinamasis jokių kitų nusikaltimų ar nusižengimų nėra padaręs, nukentėjusieji kaltinamajam atleido, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis M. D. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms, teismas laiko, kad yra pagrindas kaltinamąjį M. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (BPK 303 str. 4 d.).

Civilinio ieškinio nėra.

Daiktinis įrodymas – dujinis-garsinis revolveris ,,Me 86“, saugomas Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje (b. l. 18-19), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas ir perduotinas Lietuvos Respublikos ginklų fondui.

M. D. BPK 140 str. tvarka sulaikytas 2015-12-07 21.20 val., paleistas 2015-12-09 14:40 val. (b. l. 68-72).

Byloje buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-12-16 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-4964, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė Jurgita Mačiulskienė teikė antrinę teisinę pagalbą M. D. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui iki 2015-02-06 dienos sudaro 53,04 EUR.

BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 4 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendė:

M. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 145 str. 1 d., 253 str. 1 d., jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, ir baudžiamąją bylą nutraukti (BK 38 str. 1 d. ir BPK 254 str. 5 d.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktinį įrodymą – dujinį-garsinį revolverį ,,Me 86“, saugomą Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo M. D. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.