Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

nukentėjusiųjų E. Č. ir L. Č. atstovui advokatui Daliui Vaičiuliui, atstovei pagal įstatymą R. N.,

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016-09-21 nuosprendžio, patikslinto Šiaulių apylinkės teismo 2016-10-07 nutartimi, kuriuo M. B. pripažintas kaltu:

(dėl tvirkinamųjų veiksmų prieš E. Č.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau Lietuvos Respublikos BK) 153 str. 1 d. ir jam skirta bausmė – 3 (treji) metai 5 (penki) mėnesiai laisvės atėmimo;(dėl tvirkinamųjų veiksmų prieš L. Č.) pagal Lietuvos Respublikos BK 153 str. 1 d. ir jam skirta bausmė – 3 (treji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-18 nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė bausmė 6 (šešeri) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-02-25 iki 2016-02-26 ir pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-18 nuosprendį atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo – 2016-09-21.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

nukentėjusiajam L. Č. 5000 (penki tūkstančiai) eurų neturtinės žalos atlyginimo;nukentėjusiajai E. Č. 5000 (penki tūkstančiai) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. nuteistas už tai, kad jis 2015 metų sausio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas mažametės nukentėjusiosios E. Č., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės, konflikto metu dėl prasto mokymosi iškarpė E. Č. plaukus, jėga nuvilkęs jos rūbus, liepė nukirptus plaukus susikišti į lytinius organus, po to iš lytinių organų ištrauktus plaukus liepė valgyti, ką E. Č. ir padarė, tokiu būdu tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį – mažametę E. Č.. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015 metų sausio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas E. Č. bejėgiška būkle dėl mažametystės, konflikto metu dėl prasto mokymosi, ne mažiau dviejų kartų liepė E. Č. kišti pirštą į išangę ir po to į burną, ką E. Č. ir padarė, tokiu būdu tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį – mažametę E. Č., padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes E. Č. diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamo įvykio (tvirkinimo).

Be to, M. B. nuteistas už tai, kad jis 2015 metų sausio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas mažamečio nukentėjusiojo L. Č., gim. 2005-10-29, bejėgiška būkle dėl mažametystės, konflikto metu dėl prasto mokymosi, ne mažiau dviejų kartų liepė L. Č. kišti pirštą į išangę ir po to į burną, ką L. Č. ir padarė, tokiu būdu tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį – mažametį L. Č., padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes L. Č. diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamo įvykio (tvirkinimo).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. B. ir jo gynėja advokatė S. Kručienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nukentėjusiųjų E. Č. ir L. Č. atstovė pagal įstatymą R. N. ir atstovas advokatas D. Vaičiulis prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo M. B. apeliacinis skundas atmestinas, Šiaulių apylinkės teismo 2016-09-21 nuosprendis, patikslintas Šiaulių apylinkės teismo 2016-10-07 nutartimi, keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.).

Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismų klaidas, neleisti, jog būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus, ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių galėjo padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors žemesnės instancijos teismų nagrinėtoje baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas. Teisėtas ir pagrįstas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir kuris priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl jo pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 153 str. 1 d., su jam paskirta bausme ir civilinio ieškinio klausimo išsprendimu. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, patikrinusi skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2016-09-21 nuosprendį, patikslintą Šiaulių apylinkės teismo 2016-10-07 nutartimi, susipažinusi su nuteistojo M. B. apeliacinio skundo argumentais, daro išvadą, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir sprendžiant M. B. kaltės klausimą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį, padaryta nebuvo, byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėjęs pirmosios teismas būtų buvęs šališkas, neobjektyvus, suinteresuotas bylos baigtimi, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, skundžiamas nuosprendis surašytas laikantis apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų, jame išdėstyti duomenys ištirti teismo posėdyje ir pripažinti įrodymais, nuosprendyje padarytos išvados yra teisiškai motyvuotos ir pagrįstos byloje surinktais įrodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo M. B. kaltė tvirkinus jaunesnius negu šešiolikos metų asmenis – mažamečius E. Č. ir L. Č., įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais, todėl teismas pagrįstai nuteistojo atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Nuteistasis M. B. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl jo pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 153 str. 1 d. už nukentėjusiųjų mažamečių E. Č. ir L. Č. tvirkinimą. Tvirtina, kad liudytojos R. N. parodymai yra nenuoseklūs, ji nuolat keitė savo parodymus, be to, šioje byloje psichologai, nepateikę jokių dokumentų, įrodančių savo kvalifikaciją, įtaigos būdu nustatė jo kaltę patvirtinančius faktorius.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad byloje yra surinkta patikimų įrodymų, kurių visuma leidžia daryti išvadą, kad M. B. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nors nuteistasis M. B. apeliaciniu skundu ir prašo jį išteisinti, tačiau tai, kad jis atliko tvirkinimo veiksmus nukentėjusiųjų E. Č. ir L. Č. atžvilgiu, kurie lėmė nesunkų nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymą, patvirtina: nukentėjusiojo L. Č. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, kai jis parodė, kad prisimena, kaip M. B. nakties metu liepė kirpti sesei plaukus, todėl jis žirklėmis truputį nukirpo E. plaukus. M. B. liepė sesei nusirengti. Ji nenorėjo rengtis, tačiau pakluso ir nusirengė. Nukirptus plaukus padavė sesei. M. B. taip pat kirpo E. plaukus. M. B. liepė E. tuos plaukus kišti į burną ir į užpakalį. E. darė taip, kaip buvo liepta. E. verkė. Kartą M. B. pasakė, kad tikrins namų darbus. Jei namų darbai bus padaryti teisingai, tai jų nežadins. Nors mokytoja sąsiuvinyje buvo parašiusi „šaunuolis“, M. B. rado klaidų, todėl jį pažadino, liepė lipti iš lovos, nusirengti ir klūpėti. Jis pakluso, nusirengė ir klūpėjo. M. B. jam liepė pirštą įsikišti į užpakalį ir į burną. Neskaičiavo, kiek kartų taip reikėjo daryti. E. irgi tą patį liepė daryti su pirštu (1 t. 46, 47 b. l.); nukentėjusiosios E. Č. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, kai ji parodė, kad įvykio dieną M. B. žirklėmis jai iškarpė plaukus. Nepamena ką toliau darė su plaukais. Kai buvo kerpami plaukai, ji buvo apsirengusi. Ji nepamena ar M. B. jai liepė nusirengti. M. B. buvo liepęs broliui L. kirpti jos plaukus. Neatsimena ką po to jai liepė daryti M. B.. Ji nežino, kodėl M. B. kirpo jos plaukus. Vieną kartą ji girdėjo, kaip M. B. liepė L. nusirengti ir klūpėti, grasino atiduoti tikrajam tėčiui. L. klūpėjo prie šaldytuvo nuogas. Paskui jam liepė lįsti po lova ir eiti miegoti. Neatsimena, ar daugiau liepė daryti kokių nors baisių dalykų. M. B. daug kartų jai buvo liepęs nusirengti. Neatsimena, ką M. B. jai liepdavo po nusirengimo. Kai būdavo nusirengusi, M. B. jos neliesdavo. Kartą, kai jai liepė nusirengti, sakė, kad taip reikės būti visą naktį (1 t. 48, 49 b. l.); tokius nukentėjusiųjų L. Č. ir E. Č. parodymus atitinkantys liudytojos R. N. parodymai, kai ji pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad jų namuose buvo konfliktiški santykiai, konfliktai dažniausiai kildavo dėl jos vaikų L. Č. ir E. Č. mokymosi. Vaikai buvo auklėjami smurtu. Ji matė, kaip M. B. liepė jos sūnui L. Č. kirpti sesers E. Č. plaukus, tačiau sūnus apsimetė, kad žirklės nekerpa. Tuomet pats M. B. dukrai nukirpęs plaukus liepė juos kištis į lytinius organus, paskui juos išsitraukti, kišti į burnytę ir kramtyti. Mergaitė atliko tuos veiksmus, kurių prašė, ji verkė ir drebėjo. Po to M. B. sūnui liepė kišti pirštą į išangę, o ištraukus pirštą, jį kišti į burną. Sūnus verkė, vaikai buvo nuogi. M. B. liepė vaikams nusirengti ir jie nusirengė. Dukrai M. B. taip pat liepė kišti pirštą į išangę (2 t. 40-42 b. l.); liudytojos V. S. parodymai, kai ji pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji su vaikais L. Č. ir E. Č. bendravo nuo pat jų atvykimo į globos namus. Vaikai jai sakė, kad bijo M. B., pasakojo, kad buvo E. Č. nukirpti plaukai. E. Č. sakė, kad miegojo nuoga (2 t. 42, 43 b. l.); liudytojos N. A. parodymai, kai ji pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad dirba kirpėja. Pamena, kad jai į darbą R. N. atvedė nukentėjusiąją mergaitę ir paprašė ištaisyti nukentėjusiosios kirpimą, sakė, kad mergaitė pati iškarpė plaukus. Mergaitė buvo labai tyli, nuleidusi galvytę. Ji pastebėjo, kad mergaitės plaukai buvo iškarpyti gabalais. Plaukai buvo iškarpyti tiek priekinėje galvos dalyje, tiek užpakalinėje dalyje (2 t. 63 b. l.); teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad L. Č. dėmesio koncentravimo/išlaikymo sunkumai, atminties procesų sutrikimų nenustatyta (pakankamai tiksliai atgamina centrinius įvykių elementus), bendrieji intelektiniai tiriamojo gebėjimai atitinka jo amžiaus tarpsnio normas. L. Č. gali suvokti konkrečias faktines bylai reikšmingas aplinkybes, tačiau apklausų metu jis nepateiks detalių ir nuoseklių parodymų dėl stebimų potrauminio streso simptomų. L. Č. nežino lytinių santykių, lytinio pasitenkinimo reikšmės, todėl negali paaiškinti tokių sąvokų, kaip seksualinis tvirkinimas, lytinė prievarta ir juo labiau nesupranta tokių veiksmų pavojingumo, daromos žalos, juridinių tokių veiksmų pasekmių. Nukentėjusiojo gebėjimą adekvačiai ir aktyviai priešintis įtariamojo veiksmams sunkino mažas jo amžius, menka gyvenimiška patirtis, žinių apie įtariamojo veiksmų reikšmę stoka, jo būsena bei situacinė aplinkybės. Padidintas polinkis fantazuoti L. Č. nenustatytas. Duomenų apie kitų asmenų daromą poveikį jo parodymams negauta. L. Č. šiuo metu konstatuojamas potrauminio streso sutrikimas (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamo įvykio (tvirkinimo) bei dėl ankščiau patirto fizinio ir psichologinio smurto, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymą. (1 t. 83-88 b. l.); teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad E. Č. nustatyti nerimo iššaukti dėmesio koncentravimo sunkumai, atminties proceso sutrikimų jai nenustatyta. E. Č. gali suvokti konkrečias faktines bylai reikšmingas aplinkybes, tačiau jos gebėjimą duoti išsamius parodymus didžia dalimi apsunkina stebimi potrauminio streso simptomai. Šią išvadą pastiprina ir Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų pateikta charakteristika, kurioje rašoma, kad atvykusi į vaikų globos namus, mergaitė nesileido šukuojama, nemėgo, kad kažkas liestųsi prie plaukų, trumpam apsilankiusi buvusiuose motinos ir įtariamojo namuose, norėjo greičiau grįžti į globos namus, kuriuose jaučiasi saugiau. E. Č. žinios lytiškumo tema atitinka jos amžių: nežino lytinių santykių, lytinio pasitenkinimo reikšmės, todėl negali paaiškinti tokių sąvokų, kaip seksualinis tvirkinimas, lytinė prievarta ir juo labiau nesupranta tokių veiksmų pavojingumo, daromos žalos, juridinių tokių veiksmų pasekmių. Nukentėjusiosios gebėjimą adekvačiai ir aktyviai priešintis įtariamojo veiksmams sunkino mažas jos amžius, menka gyvenimiška patirtis, žinių apie įtariamojo veiksmų reikšmę stoka, jos būsena bei situacinės aplinkybės. E. Č. šiuo metu konstatuojamas potrauminio streso sutrikimas (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamo įvykio (tvirkinimo) bei dėl ankščiau patirto fizinio ir psichologinio smurto, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymą. (1 t. 89-94 b. l.); ekspertės R. D. paaiškinimai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kad nukentėjusioji E. Č. nenoriai pasakojo visas įvykio aplinkybes. Pastaroji drąsiau pasakojo apie fizinį smurtą iš M. B. pusės. Pasiteiravus apie tvirkinamuosius veiksmus, E. Č. pradėdavo nerimauti ir nenorėjo apie tai pasakoti. Pastebėjo, kad E. Č. nervinosi, gūžėsi ir apsiribodavo atsakymais, kad neprisimena įvykio. Tačiau galvos linktelėjimu patvirtino, kad M. B. pastarajai liepė nusirengti. L. Č. papasakojo daugiau įvykio aplinkybių nei E. Č.. L. Č. pasakojo, kad M. B., radęs klaidų sąsiuvinyje, liepė jam kišti pirštus į užpakalį, o po to į burną. Liepė kirpti E. Č. plaukus, kišti pastarajai į užpakalį, po to į burną. L. Č. taip pat minėjo, kad M. B. liepė E. Č. plaukus kišti į lytinius organus ir į burną. Tą patį liepė daryti ir jam (2 t. 63 b. l.); ekspertės D. P. paaiškinimai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kad virbalus kontaktas su nukentėjusiąja E. Č. yra apsunkintas, todėl ji liepė nukentėjusiajai užrašyti savo išgyvenimus. Po to, kai nukentėjusioji užrašė, šiek tiek papasakojo apie įvykį. Nukentėjusioji E. Č. daugiau nutyli, visko nepasakoja. Nukentėjusiosios būsena parodo, kad tai yra tam tikri potrauminio sutrikimo požymiai. Baimė šukuotis plaukus turėjo pagrindą, nes taip iš niekur tai neatsiranda. L. Č. turėjo prislopinto pykčio, jis agresyvesnis. Tvirkinamųjų veiksmų esmės nukentėjusysis nesupranta, tačiau jis labiau prisimena tuos įvykius, kai jo atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas. L. Č. pakankamai išsamiai detaliai papasakojo įvykio aplinkybes (2 t. 63 b. l.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad visi šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią nuteistojo M. B. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Taigi tai, kad M. B., pasinaudodamas mažametės nukentėjusiosios E. Č. bejėgiška būkle dėl mažametystės, konflikto metu dėl prasto mokymosi iškarpė E. Č. plaukus, jėga nuvilkęs jos rūbus, liepė nukirptus plaukus susikišti į lytinius organus, po to iš lytinių organų ištrauktus plaukus liepė valgyti, ką E. Č. ir padarė, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, konflikto metu dėl prasto mokymosi, ne mažiau dviejų kartų liepė E. Č. kišti pirštą į išangę ir po to į burną, ką E. Č. ir padarė, ir tai, kad M. B., pasinaudodamas mažamečio nukentėjusiojo L. Č. bejėgiška būkle dėl mažametystės, konflikto metu dėl prasto mokymosi, ne mažiau dviejų kartų liepė L. Č. kišti pirštą į išangę ir po to į burną, ką L. Č. ir padarė, tokiu būdu tvirkino jaunesnius negu šešiolikos metų asmenis – mažamečius E. Č. ir L. Č., padarydamas jiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, įrodyta.

Nuteistojo M. B. apeliaciniu skundu bandoma įtikinti, kad liudytojos R. N. parodymai yra nenuoseklūs. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nebuvo nustatyta jokių duomenų, kad liudytoja R. N., duodama parodymus, siekė apkalbėti M. B. ir dėl to būtų davusi neobjektyvius parodymus. Manyti, kad nukentėjusiosios R. N. parodymai neatitinka tikrovės ir jais yra iškraipomos tikrosios įvykio aplinkybės nėra pagrindo. Šios liudytojos nurodytos aplinkybės atitinka ir kitus anksčiau išdėstytus bylos duomenis. Esant visoms šioms aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesiremti aptartais liudytojos R. N. parodymais ir tikėti deklaratyviais, bylos duomenims prieštaraujančiais nuteistojo M. B. teiginiais, kad jis nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų.

Remdamasi anksčiau išdėstytų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis M. B. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 153 str. 1 d., požymius, todėl naikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016-09-21 nuosprendį ir jį išteisinti, kaip to apeliaciniu skundu prašo nuteistasis, nėra pagrindo. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistajam M. B. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, nesant baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, ir naikinti teismo sprendimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nuteistojo M. B. apeliacinio skundo teiginius, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 153 str. 1 d., kad šioje byloje psichologai įtaigos būdu nustatė jo kaltę patvirtinančius faktorius, atmeta kaip paneigtus baudžiamojoje byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visuma ir vertina kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. B. taip pat nesutinka su jam Šiaulių apylinkės teismo 2016-09-21 nuosprendžiu, patikslintu Šiaulių apylinkės teismo 2016-10-07 nutartimi, paskirta bausme.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam M. B. bausmes už jo padarytus nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

Paskirdamas nuteistajam M. B. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją – padarytos dvi apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamos nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos BK 153 str. 1 d., 11 str. 4 d.), kaltės formą – nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, į tai, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, į M. B. asmenybę – teistas, bet nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas, administracine tvarka nebaustas, nesigaili dėl savo veiksmų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai M. B. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad M. B. už nusikaltimus paskirtos bausmės yra didesnės nei Lietuvos Respublikos BK 153 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. B. už nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galutinė visiško sudėjimo būdu su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme subendrinta bausmė (6 metai laisvės atėmimo) nėra per giežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti M. B. skundžiamu nuosprendžiu už padarytas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes ar paskirti švelnesnes kitos rūšies bausmes nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. B. taip pat nesutinka su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš jo (M. B.) nukentėjusiesiems L. Č. ir E. Č. priteista po 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Pirmiausia pažymėtina, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Asmeniui nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju įvertinant neturtinę žalą pinigais, privalu siekti maksimaliai teisingiausios kompensacijos nukentėjusiam asmeniui už patirtus negatyvius išgyvenimus, skausmą, prarastą gyvenimo kokybę ir pan. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Taigi neturtinės žalos atlyginimo suma nustatoma tik visapusiškai įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) globos namai pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo buvo prašoma priteisti iš M. B. 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam L. Č. ir 5 000 eurų neturinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai E. Č. (2 t. 35, 36 b. l.). Pirmosios instancijos teismas tenkino civilinį ieškinį ir iš M. B. priteisė nukentėjusiesiems L. Č. ir E. Č. po 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusieji L. Č. ir E. Č. dėl nusikalstamų M. B. veiksmų patyrė stiprius emocinius išgyvenimus ir neigiamas emocijas, pažeminimą, stresą, nepatogumus, įvykis nukentėjusiuosius paveikė psichotraumuojančiai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiesiems L. Č. ir E. Č. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – jiems diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamo įvykio (tvirkinimo). Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiųjų L. Č. ir E. Č. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos neigiamos pasekmės ateityje nėra aiškios, tačiau tai gali turėti neigiamos įtakos jų asmenybės vystymuisi bei formavimuisi. Šios paminėtos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusieji patyrė neturtinę žalą. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos nuosprendžio, teismas, spręsdamas apie priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nukentėjusiesiems sukeltas pasekmes, sveikatos sutrikdymo mąstą, patirtus išgyvenimus, į liekamuosius reiškinius dėl nusikalstamos veikos padarymo, žalą padariusio asmens kaltę. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis po 5000 Eur kiekvienam nukentėjusiajam nagrinėjamu atveju atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nėra per didelis.

Apeliaciniame skunde nuteistasis M. B. nurodo, kad civilinis ieškinys buvo patenkintas nepagrįstai, nes vaikų motina R. N. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) globos namų pareikšto civilinio ieškinio atsisakė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-08-29 įsakymu nukentėjusiesiems L. Č. ir E. Č. paskirta laikinoji globa panaikinta ir vaikai grąžinti įstatyminei atstovei R. N.. Apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu R. N. atsisakė nuo (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) globos namų pareikšto civilinio ieškinio, tačiau civilinį ieškinį palaikė nukentėjusiųjų atstovė advokatė J. Š. ir viešąjį interesą ginanti prokurorė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai išsprendė pareikštą civilinį ieškinį.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusieji L. Č. ir E. Č. yra nepilnamečiai. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis negali savarankiškai spręsti visų klausimų, susijusių su jo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, juos atlieka atstovai pagal įstatymą – tėvai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau Lietuvos Respublikos CK) 3.185 str. 1 d. nustato, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.186 straipsnio 1 dalies normą tėvams draudžiama naudoti vaikų turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti ir nustatyta, kad tėvai, įgyvendindami nepilnamečių vaikų turtines teises, privalo veikti išimtinai vaikų interesams. Pagal paminėtų teisės normų prasmę atstovai pagal įstatymą lėšas, priteistas kaip neturtinės žalos atlyginimas nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems nepilnamečiams vaikams, tvarko vaiko interesais. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje R. N. pripažinta nukentėjusiųjų L. Č. ir E. Č. atstove pagal įstatymą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.), nukentėjusiesiems L. Č. ir E. Č. priteistas lėšas neturtinės žalos atlyginimui uzufrukto teise pavedant tvarkyti jų įstatyminei atstovei, jų motinai R. N..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016-09-21 nuosprendį, patikslintą Šiaulių apylinkės teismo 2016-10-07 nutartimi:

nukentėjusiesiems L. Č. ir E. Č. priteistas lėšas neturtinei žalai atlyginti uzufrukto teise pavesti tvarkyti jų įstatyminei atstovei – motinai R. N..

Ištaisyti Šiaulių apylinkės teismo 2016-09-21 nuosprendžio, patikslinto Šiaulių apylinkės teismo 2016-10-07 nutartimi, aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą dėl sulaikyme išbūto laiko įskaitymo į M. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką, nurodant, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., M. B. į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-02-25 iki 2015-02-26.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.