- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-21
- Bylos Nr.
- e2YT-7896-1021/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Pareiškėjas
- P. S.
- Suinteresuotas asmuo
- S. V. B., N. B., VĮ ,,Turto bankas“
- Advokatai
- Arūnas Sakalauskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio faktų – giminystės ryšių, palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo, suinteresuoti asmenys S. V. B., N. B., VĮ ,,Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Procesinių dokumentų esmė.
Pareiškėjas P. S. (toliau - pareiškėjas) pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., A., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), ir P. S., A., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), buvo seserys; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. M., A., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), sūnėnas P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu priėmė palikimą (e. b. l. 1 - 4).
Pareiškime pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė M. A., A., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri buvo jo motinos S. P., A., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), sesuo. M. A. su savo vyru M. J., K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusiu (duomenys neskelbtini), 1958 metais pasistatė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (šulinį, tvorą, lauko tualetą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nuo 1958 metų, kai buvo pastatytas minėtas gyvenamasis namas su priklausiniais, kartu su M. šiame name apsigyvenęs ir jis, nes M. savo vaikų neturėjo. Jis pas M. gyvenęs apie dešimt metų, o po to iki kariuomenės gyvenęs pas motiną, taip pat gyvenusią (duomenys neskelbtini). Po to, kai mirė J. M., teta A. M. jo paprašė grįžti gyventi pas ją. Tada jis nuo 1980 m. rudens pradėjęs vėl gyventi kartu su teta M. ir kartu gyvenę iki jos mirties. (duomenys neskelbtini), mirus M. J., remiantis tuo metu galiojusiais teisės aktais, ūkis ir nekilnojamasis turtas buvo perrašytas sutuoktinės M. A. vardu. (duomenys neskelbtini), kai mirė M. A., jai priklausančiuose namuose gyvenęs jis, o jo motina S. P. apsigyveno kartu po keleto mėnesių. Jis visada mokėjęs visus mokesčius, tinkamai prižiūrėjęs namą, kitus statinius. Pažymėtina, kad jis vairuotoju (duomenys neskelbtini) kolūkyje, o po to (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje dirbęs iki 1995 metų. Apie 1995 metus tapęs bedarbiu, nes buvo likviduojama (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė, todėl kartu su motina išsikraustęs gyventi į (duomenys neskelbtini). Kadangi gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), jam tapo jau nebereikalingas, todėl jis jį už 4000 litų pardavęs I. K. B.. Jie pirkimo - pardavimo sutarties pas notarą nepasirašę, nes jis tuo metu nebuvo kreipęsis į notarą dėl tetos M. A. palikimo priėmimo, todėl tik tarpusavyje susirašę pirkimo - pardavimo dokumentą, I. K. B. jam sumokėjo 4000 litų, o jis jai perdavęs namą su priklausiniais, namų raktus. Po to, kai (duomenys neskelbtini) metais mirė I. K. B., minėtuose namuose liko gyventi jos sūnus A. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris gyveno tuose namuose iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini). Kadangi A. B. santuokos sudaręs nebuvo, vaikų neturėjo, todėl jo artimiausi giminaičiai - broliai S. V. B., A. B. bei sesuo V. A. iš karto po mirties jo turtu pradėjo visapusiškai rūpintis, o 2011-08-26 tarpusavyje pasirašė susitarimą, kad mirusio brolio A. B. gyvenamasis namas tampa S. V. B. nuosavybe. S. V. B. broliui ir seseriai sumokėjo po 5 000 litų. Šie pinigai buvo sumokėti iš bendrų S. V. B. ir jo sutuoktinės N. B. lėšų. Nuo 2011 metų iki šiol S. V. B. ir jo sutuoktinė N. B. minėtuose namuose tam tikru metų laiku gyvena, šiuos namuose atliko įvairius remontus, moka visus priklausančius mokesčius. Tačiau iki šiol jie negali įteisinti nuosavybės savo vardu, kadangi jis nėra kreipęsis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad palikimą priėmęs faktiniu valdymu, mirus tetai M. A.. Prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai sukels teisines pasekmes, kadangi, neturėdamas teismo sprendimo dėl giminystės santykių, o taip pat, kad faktiniu valdymu priėmęs palikimą, neturintis teisės paveldėti pagal įstatymą kaip įstatyminis šeštos eilės įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 6 punktas), negalintis paveldėti nekilnojamojo turto ir jo įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Po to, kai (duomenys neskelbtini) mirė M. A., nei jis, nei kiti galimi įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo. Tai patvirtina ir 2022 m. spalio 27 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės 2-jo notaro biuro notarės Stasės Ūsaitės raštas Nr. 41, kuriame nurodoma, kad dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Jis palikimą galėjęs paveldėti trims būdais - faktiniu valdymu, pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis), tačiau visais atvejais palikimą turėjęs priimti per tris mėnesius nuo jo atsiradimo (palikėjo mirties) kreipdamasis į notarą, jeigu paveldi pagal testamentą ar įstatymą, ar palikimą priimdamas faktiniu valdymu per tą patį laikotarpį (CK 5.50 straipsnio 2 dalis.). Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Jis palikimą priėmęs per nustatytą šešių mėnesių terminą, nes po palikėjo mirties jo turėtu turtu savo nuožiūra disponavęs, prižiūrėjęs, tvarkęs, mokėjęs mokesčius (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Juridinių faktų nustatymas būtinas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisei įregistruoti (e. b. l. 1 - 4).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos A. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Vadovaudamiesi išdėstytais faktais, jų juridiniu vertinimu, prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant (e. b. l. 36 - 38).
Suinteresuoti asmenys S. V. B., N. B. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
II. Bylos dalyvių paaiškinimų teismo posėdyje esmė.
Pareiškėjas teismo posėdyje prašė pareiškimą tenkinti bei paaiškino, kad jo pareiškimą rašė advokatas, perskaitęs, jame surašyta viskas teisingai. Jo motina buvo P. S., kuri mirė (duomenys neskelbtini). A. M. mamos sesuo, jo teta, kuri vaikų neturėjo, jos vyras mirė anksčiau negu ji. Jo pačio sesuo R. S., bet kur gyvena nežinantis. Mama turėjo dar vieną seserį M. B., kuri gyveno šalimais, turėjo įvaikintą dukrą, kuri mirusi, vaikų neturėjo. Kita mamos sesuo G. gyveno Vilniuje, vaikų neturėjo. Abi seserys jau mirę. Visos seserys buvo G.. Teta M. turėjo namuką (duomenys neskelbtini). Jie pasistatė tą namuką tarybiniais metais, jis jos vardu registruotas. Jie buvo bevaikai, todėl jį mažiuką pasiėmė ir jis ten faktiškai gyveno. Jo mama gyveno toli kaime, gal jai per sunku buvo. Jis vėliau buvo išėjęs pas mamą į kaimą, gal po 10 metų, ir iki kariuomenės gyvenąs pas motiną. Kai grįžęs iš kariuomenės, kažkiek gyvenęs Vilkaviškyje. Tetos vyrui numirus, ji paprašė, kad jis pas ją grįžtų, parėjęs į kolūkį ir ten gyvenęs. Jis pats nevedęs. Tetai mirus (duomenys neskelbtini), atėjo gyventi ir motina pas jį. Nebuvo jokio testamento, gyvenę toliau taip ir liko neįteisintas. Kai bendrovė bankrutavo, jis perėjęs dirbti į (duomenys neskelbtini) bendrovę už 9 km., ten susiradęs draugę ir pas ją pradėjęs gyventi, po to atsikraustė ir jo motina. Kai jis buvo praktiškai iš namo išėjęs, jam pasiūlė tą namą nupirkti. Nupirko 2001 m. A. B. ir B.. Suinteresuotas asmuo A. B. brolis. Tada irgi nesusitvarkę paveldėjimo. Pirkėjams nebuvo svarbu susitvarkyti dokumentus, jie atėjo ir taip gyveno, o jam svarbu buvo, kad gavo pinigus. Kas buvo vėliau su B., jam nebuvo žinoma. Mamos metrikų neradęs. Kur mama ir sesuo gimė, nežinantis. Senelių nepažinojęs, kai buvęs labai mažas, mirė močiutė. J. M. mirė (duomenys neskelbtini). Teta mirė, kai jau buvo sena. Namas yra (duomenys neskelbtini) prie seniūnijos. Kur gimė teta, nežinantis. Mamos tėvo vardas lyg A.. Kai mirė teta, tai jis naudojęsis visais jos daiktais, kur ten liko. Niekas pretenzijų dėl turto nereiškė. Jis buvo šeimininkas, nieko daugiau nebuvo. Jis mokėjo visus mokesčius, skolų nepaliko (2023 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 11 min. 50 sek.--- 37 min. 25 sek.).
Pareiškėjo atstovas paaiškino pagal pareiškime nurodytas aplinkybes ir pareiškėjo parodymus, naujų esminių aplinkybių nenurodė (2023 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 37 min. 50 sek.--- 42 min. 45 sek.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo S. V. B. teismo posėdyje su pareiškimu sutiko visiškai bei paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) bute. Pirkęs (duomenys neskelbtini) namelį. Jis su broliu A. B. ir seserimi A. susitaręs, ir jiems sumokėjęs po 5000, raštiškai. Brolis A. jam sakė, kad paliks namuką, jis sirgo, ir prašė vežtis į (duomenys neskelbtini), po to jis mirė, nespėjęs išsivežti. A. B. namuką gavo, dar sakė, kad jam mama K. B. davė 4000, ir jis nuo kažko nupirko. Kas prieš tai gyveno, nežinantis, pareiškėjo nebuvo anksčiau matęs. I. K. B., brolio žmona, tame name gyveno nuo kada nežinantis, nes jis su ja nebendraudavo, jį išvydavo. Jo motina ten niekada negyveno, tik brolio žmona. Jis namą tvarkantis, kais susitvarkys, tai vasarą ten važiuos pabūti. Grindis pakeitęs, pirkęs naujus baldus, tvorą tvėręs, persidaręs krosnį. Namuko Dydis 6m x 7 m. Ūkinis pastatas laužas. Namas yra seniūnijos kieme. N. B. jo žmona (2023 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 43 min. 10 sek.---52 min. 33 sek.).
Liudytoja R. S. teigė, kad visus proceso dalyvius pažįstanti, nes dirbusi (duomenys neskelbtini) seniūno pavaduotoja iki 2016 m. nuo 2003 m. Gyvenanti (duomenys neskelbtini), tas namelis prie pat seniūnijos. P. S. motiną ir tetą pažinojusi. Jo motina P. ar P. S.. Prieš tai name gyveno M. A. su vyru, kuris buvo miręs, kai ji atėjusi gyventi. Jie vaikų neturėjo. Šalia buvo namas ir jame dar gyveno kita sesuo, ir ten P. mama. Kadangi M. neturėjo vaikų, tai po vyro mirties ji prisikalbino gyventi P., kuris ten ir gyveno, po to išėjo į kariuomenę. Kai numirė M., ten liko P. S., ir atėjo motina pas jį gyventi. Kada mirė S., negalinti pasakyti, nes jie išėjo gyventi kitur į (duomenys neskelbtini) kaimą. A. M. mirtį atsimenanti, bet kiek metų buvo ne. Tuo metu pas ją gyveno P.. Kitas namas priklausė kitai P. tetai, kuri vaikų neturėjo. Ji žinanti, kad P. S. ir A. M. seserys, nes kaimo gyventojus žinojusi, ir be to gyvenusi kaimynystėje. Jai atėjus gyventi 1975 m., tie namai buvo jau pastatyti. Jų mergautinių pavardžių nežinanti. Jos pačios šnekėdavo, kad seserys, jos bendraudavo. P. S. A. M. viešai vadindavo teta. Jos akivaizdoje namas buvo perkamas ir mokami pinigai, pati surašiusi tuos dokumentus. Jie patys sakė, kad nuosavybės neapsimoka tvarkyti, nes sumokės daugiau negu namas vertas. Kai A. ir I. B. mirė, ten daugiau niekas negyveno. P. S. namą pardavė B.. A. M. kapavietė sutvarkyta ir tvarkoma (2023 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 54 min. 55 sek.---1 val. 4 min. 22 sek.).
Liudytoja V. R. teismo posėdyje parodė, kad ji dirbanti (duomenys neskelbtini) sen. seniūne. Nuo 2000 m. ten ji dirbusi dažniau žemės specialiste, ir nuo 2013 m. seniūne. Ten ji negyvenanti. Pažįstanti salėje esančius asmenis. P. S. ji mačiusi kieme vaikštantį, nes ten gyveno beveik seniūnijos kieme. Matydavusi 1992 m. Ten gyveno senukė M.. P. S. nepažinojusi. Ten dar vienas namukas šalia buvo, ji lyg ten gyveno. Ji, kai grįžusi dirbti 2000 m., tame name jau gyveno B. I. su A. B.. M. mirė tais metais (duomenys neskelbtini) kai dirbusi. Ji viduje buvusi tik kai gyveno B. (2023 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 1 val. 5 min. 53 sek. -1 val. 12 min. 20 sek.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
III. Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau -CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Giminystės santykių nustatymas, palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktai yra vieni iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 8 punktas).
Prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdamas teismo sprendimo dėl giminystės santykių su teta jis negali įgyti jos turtą paveldėjimo būdo (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas neturi jokių oficialių dokumentų patvirtinančių, kad jo mama P. S. ir teta A. M. buvo seserys. Kitokiu būdu nustatyti giminystės santykių bei palikimo priėmimo, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, nėra galima, todėl pareiškėjo reikalavimai yra teisėti. Jokio ginčo dėl prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų byloje nėra.
IV. Dėl giminystės santykių nustatymo.
Pareiškėjas tiek pareiškime, tiek teisminio nagrinėjimo metu tvirtino, kad jo motina P. S. ir A. M. buvo seserys. Pareiškėjo pateiktu rašytiniu įrodymu – mirties liudijimu nustatyta, kad A. M., A., gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyvenusi nuo 1974 m., mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 10, 11, 12). Kauno regiono valstybės archyvo Marijampolės filialo pažyma nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) miestelio ūkinėse knygose buvo įrašytas P. S., A., gimusios (duomenys neskelbtini), ūkis, 1983-1990 m. ūkinėje knygoje šeimos narių grafoje įrašytas pareiškėjas sūnus P. S., bei padaryta pastaba, kad gyvena pas M. (e. b. l. 13). Kauno regiono valstybės archyvo Marijampolės filialo pažyma nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) miestelio ūkinėse knygose buvo įrašytas 1980 m .- 1990 m., 1991-1997 m. buvo įrašytas A. M., A., gimusios (duomenys neskelbtini), ūkis, šeimos narys nebuvo įrašytas, pažymėta, kad ji mirė (duomenys neskelbtini), kam po jos priklauso pastatai įrašų nėra (e. b. l. 14). Nekilnojamo turto registro duomenimis nustatyta, kad A. M. vardu yra registruotas nekilnojamas turtas (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 16-18). Notarės S. Ūsaitės rašte nurodyta, kad dėl mirusiosios A. M. turto paveldėjimo į notaro biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo liudijimas niekam nebuvo išduotas (e. b. l. 20). ESO raštu nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) gyveno I. K. B. (e. b. l. 21).
Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs minėtus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad jie pagrindžia, jog pareiškėjo motinos P. S. ir A. M. gimimo metus skiria 10 metų amžius, jų tėvo vardas yra tas pats – A., dėl ko jos gali būti seserys. Be to jos gyveno tame pačiame miestelyje (duomenys neskelbtini) didžiąją savo gyvenimo dalį. Taip pat nustatyta, kad A. M. po vyro mirties gyveno viena, bei pas ją gyveno, kaip ir pats nurodė, pareiškėjas, kas rodo jų tarpusavo ryšį. Dėl jos paveldėjimo į notarų biurą niekas nesikreipė, kas patvirtina pareiškėjo teiginius, kad ji vaikų ir kitų artimų giminaičių neturėjo.
Nors šių rašytinių įrodymų visumos neužtenka, kad jie patikimai patvirtintų, kad pareiškėjo motina P. S. ir A. M. buvo seserys, bet juos papildo pareiškėjo ir liudytojų parodymai teismo posėdyje. Pareiškėjas teismo posėdyje detaliai, nuosekliai ir išsamiais dėstydamas faktines aplinkybes paaiškino savo, savo motinos ir tetos gyvenimo aplinkybes, santykius su jais. Liudytoja R. S., dirbusi (duomenys neskelbtini) seniūnijoje seniūno pavaduotoja, kurios darbovietė buvo prie A. M. namo, ir pati gyveno netoliese, logiškai, nuosekliai patikimai patvirtino, kad ji pažinojusi pareiškėjo motiną ir A. M., pas kurią mirus vyrui atėjo gyventi pareiškėjas, o mirus A. M., atėjo gyventi ir pareiškėjo motina; ji žinanti, kad P. S. ir A. M. seserys, nes kaimo gyventojus žinojusi, ir be to gyvenusi kaimynystėje. Jos parodymus papildė ir liudytoja V. R., kuri šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) seniūne, teigdama, kad P. S. ji mačiusi kieme vaikštantį, nes ten gyveno beveik seniūnijos kieme, ten gyveno senukė M., kuri mirė (duomenys neskelbtini), vėliau tame name jau gyveno B. I. su A. B.. Suinteresuotas asmuo S. V. B. patvirtino, kad jo brolis A. B. pirko namuką (duomenys neskelbtini) seniūnijos kieme, jo žmona I. K. B., po brolio mirties jis tvarkosi namuką, kas patvirtina, jog šiame name gyveno pareiškėjas, kuris vėliau namą pardavė A. B., nors ir nebuvo susitvarkęs paveldėjimo ir pardavimo dokumentų. Atsižvelgiant į šias nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad pareiškėjo motina P. S. ir A. M. yra seserys, o A. M. pareiškėjo teta, dėl ko pareiškimas tenkintinas visiškai ir nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai. Faktai nustatomi turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).
V. Dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
A. M. turto paveldėjimo santykiams taikytinos iki 2001-07-01 galiojusio 1964 m. civilinio kodekso normos (Lietuvos Respublikos 2000 m. liepos 18 d. civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr.VIII-1864 38 str.). Palikimo atsiradimo (duomenys neskelbtini), metu galiojo 1964 m. CK 573 str., kuriame išvardyti įstatyminiai įpėdiniai, galintys paveldėti palikėjo turtą. Pagal šio straipsnio 1 dalies 4 punktą ketvirtos eilės įstatyminiais įpėdiniais yra mirusiojo brolio ar sesers vaikai (sūnėnai ar dukterėčios), taip pat mirusiojo tėvo motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos) iš tėvo ir iš motinos pusės, jei nėra aukštesnės trečios eilės įpėdinių.
Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo paaiškinimu, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad A. M. mirė neturėdama vaikų, sutuoktinio, bei abiejų tėvų, taigi nėra jos įstatyminių pirmos eilės paveldėtojų. Kadangi palikėja neturėjo vaikų, todėl darytina išvada, kad neturėjo ir vaikaičių. Tuo remiantis darytina išvada, kad ji neturėjo ir antros eilės įstatyminių įpėdinių. Palikėja turėjo dar dvi seseris, kurios yra mirę, taip pat nėra gyvų jų vaikų ar vaikaičių, todėl darytina išvadą, kad nėra ir trečios eilės įstatyminių įpėdinių. Duomenų, kad A. M. turtą po jos mirties priėmė koks nors įpėdinis pas notarą nėra. Taip pat nėra duomenų, kad būtų priėmęs kitas asmuo faktinio valdymo būdu, nes jos mirties metu jos name gyveno pareiškėjas, kuris ilgą laiką jame gyveno, vėliau savo nuožiūra disponavo, t. y. perleido kitiems asmenims. Nustačius giminystės santykius, kad pareiškėjo teta buvo A. M., darytina išvada, kad jis turėjo teisę paveldėti po tetos mirties atsiradusį palikimą, jo nepriėmus aukštesnės eilės įpėdiniams.
1964 m. CK, galiojusio palikimo atsiradimo metu 1992-05-23, 587 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šio straipsnio 3 dalyje teigiama, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškėjo rašytiniu pareiškimu, jo paaiškinimais teismo posėdyje, liudytojų paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, kad pareiškėjas gyvena su teta A. M. jai nuosavybės teise priklausančiame name jai esant gyvai, o po jos mirties gyveno toliau, naudojosi visais mirusiai priklausančiais daiktais, taip priėmė jos palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, tai padarė per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą. Asmuo, kartą priėmęs palikimą, laikomas jį priėmęs visam laikui, todėl vėlesnis galimas nesirūpinimas turtu, jo perleidimas, palikimo priėmimo fakto nepanaikina. 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis draudė palikimą priimti dalinai arba su sąlyga, todėl priėmęs vieną palikimo daiktą, asmuo laikomas priėmęs visą palikimą. Nekilnojamo turto registro duomenimis yra likęs mirusiosios A. M. palikimas - gyvenamasis ir ūkiniai pastatai bei priklausiniai, todėl laikytina, kad šį palikimą jis yra priėmęs faktinio valdymo pagrindu.
Įvertinus teismo ištirtus įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas P. S. po savo tetos A. M. mirties priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 str.). Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 str. 8 p., 445, 448 str.).
VI. Dėl bylinėjimos išlaidų.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei priteistinos, nes jos sumoje 26,56 Eur viršija minimalią 5 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 13 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 307, 442, 443, 444, 448 straipsniais,
nutaria:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., A., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), ir P. S., A., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), buvo seserys
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. M., A., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos sūnėnas P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu priėmė tetos A. M. palikimą.
Juridinę reikšmę turinčius faktus nustatyti palikimo paveldėjimo tikslu.
Priteisti iš pareiškėjo P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus 56 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokama į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: akcinė bendrovė „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinė bendrovė „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, akcinė bendrovė Luminor Bank Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662, paskirtis –procesinių dokumentų įteikimo išlaidos civilinė byla Nr. e2YT-7896-1021/2023. Kai bylinėjimosi išlaidos valstybei mokamos po sprendimo įsiteisėjimo ir vykdomojo rašto išdavimo, nurodomas įmokos kodas – 5661.
Pareiškėjo atstovui ir suinteresuotiems asmenims ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos išsiųsti teismo sprendimo kopijas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.