- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-02-22
- Bylos Nr.
- A2.6.-126-805/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00089-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Pažeidėjas
- G. B.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. B., išnagrinėjo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, neteisto, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. B. 2012 m. sausio 24 d. apie 22 val. 00 min. Leskavos k., Prienų r. sav., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, automobiliu VOKSWAGEN PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu V. S. važiuodamas atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepastebėjo skirstomosios elektros kabelių spintos ir į ją atsitrenkė. Eismo įvykio metu apgadintas kitam asmeniui - V. S. priklausantis automobilis VOKSWAGEN PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB Lesto priklausanti skirstomoji elektros kabelių spinta, dėl ko AB Lesto patyrė 1080 litų žalą.
Tokiais savo veiksmais G. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 234 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
G. B. teismo posėdyje kaltę pripažino ir paaiškino, kad kieme, vairuodamas sugyventinei priklausantį automobilį, apsisukinėjo ir nepajuto, kad atsitrenkė į elektros tinklams priklausančią spintą. Vėliau jam žmonės pasakė, kad tą spintą apgadino. Dėl įvykio buvo nežymiai apgadinta ir jo vairuota transporto priemonė. Turtinį nuostolį AB Lesto atlygino.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų (fizinių ar juridinių) turtui padarymo faktą, o aiškindamas (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies nuostatas, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta Kelių eismo taisyklėse (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (LVAT 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Kelių eismo taisyklės (toliau – KET) numato pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės, o taip pat, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Be to, (duomenys neskelbtini) punkte nustatyta, jog jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti, tačiau jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. KET 3 punkte nurodyta, jog eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.
Motyvuojamoji dalis
G. B. kaltę be jo patie paaiškinimo patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūno J. A. tarnybinis pranešimas, eismo įvykio schema, V. M., L. D., V. Ž. paaiškinimai, automobilio ir skirstomosios elektros kabelių spintos fotonuotraukos, AB Lesto informacija dėl padarytos žalos, V. S. nurodymas pervesti įmokėtus grynuosius pinigus už AB Lesto padarytą už žalą (duomenys neskelbtini)., kita bylos medžiaga.
Iš pažeidėjo paaiškinimo teismo metu, byloje esančių rašytinių V. M., L. D., V. Ž. paaiškinimų matyti, kad 2011-01-24 kartu su L. D. automobiliu į Musteikų kiemą atvažiavo ir iš jo išvažiavo, t.y. vairavo automobilį G. B.. Iš V. M. paaiškinimo matyti, kad po G. B. ir jo draugo išvažiavimo iš jos namų kiemo, daugiau niekas automobiliu atvykęs nebuvo, o automobilio pėdsakai sniege iki apgadintos elektros skaitliuko dėžės yra palikti G. B. vairuoto automobilio. Fotonuotraukose užfiksuota skirstomosios elektros kabelių spintos ir automobilio VOKSWAGEN PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidimų lokalizacija, apgadinimo mąstas bei pėdsakai sniege patvirtina, kad nurodytas automobilis atsitrenkė į skirstomąją elektros kabelių spintą ir ją apgadino. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad skirstomoji elektros kabelių spinta yra ženkliai pakrypusi, atsidariusios ir pakrypusios jos apatinės dalies durelės, šalia jos matyti automobilio pėdsakai. Iš to seka pagrįsta ir logiška išvada, kad į spintą atsitrenkusio ir ją apgadinusio automobilio vairuotojas, negalėjo nejausti ir nesuprati, jog susidūrė su kliūtimi, vertinant ir tai, kad dėl susidūrimo buvo apgadinta ir vairuota transporto priemonė.
Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Tokiu būdu, remdamasis byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma teismas konstatuoja, jog aukščiau aptartų įrodymų pagrindu neginčytinai įrodyta, kad G. B. vairuojamu automobiliu buvo apgadintas kitiems asmenims (fiziniam ir juridiniam) priklausantis turtas, tai yra įvyko eismo įvykis ir jo padaryta veika, atitinka (duomenys neskelbtini) str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėtį. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai taip pat leidžia daryti išvadą, kad G. B. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, t.y. asmuo suvokė padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalino sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Kadangi objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad G. B. vairavo automobilį būdamas neblaivus nesurinkta, todėl tai vertintina pažeidėjo naudai. Iš aukščiau aptarto darytina išvada, kad G. B. veiksmai, nes jis iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET reikalavimus, atitinka (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėtį.
Remiantis byloje ištirtais įrodymais, darytina išvada, kad G. B. kaltas padaręs administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus pažeidimus, todėl jis yra baustinas. Ta aplinkybė, kad G. B. atlygino turtinį nuostolį, vertintina skiriant nuobaudą.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas teismo nustatytas aplinkybes. G. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). G. B. niekur nedirba, praeityje neteistas, tačiau yra eilę kartų baustas už administracinių teisės pažeidimų padarymą, tame tarpe ir už KET pažeidimų padarymą, turi tris galiojančias administracines nuobaudas, dvi iš kurių už šiukščius KET taisyklių pažeidimus, tačiau iš to išvadų nepadarė ir toliau daro tos pačios rūšies teisės pažeidimus, todėl jis yra baustinas baudomis, didesnėmis nei straipsnių sankcijose numatytų baudų vidurkiai, nekonfiskuojant transporto priemonės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27, 30, 30², 286, 287 straipsniais,
nutaria:
G. B. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d., skirti 4500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) litų baudą be transporto priemonės konfiskavimo.
G. B. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d. skirti 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) litų baudą.
Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., šias nuobaudas subendrinti ir G. B. skirti galutinę subendrintą nuobaudą 4700 (keturių tūkstančių septynių šimtų) litų baudą be transporto priemonės konfiskavimo.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos administraciniam teismui per šį teismą arba tiesiogiai.