Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje R. M., M. Š., valstybinė įmonė „Turto bankas“, V. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

6. Pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra, kai nustatomos šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

7. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo paduodamas tada, kai įpėdiniui reikia įforminti jo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Tokiu atveju yra iškeliama byla ypatingosios teisenos tvarka ir tiriamos aplinkybės, o toks faktas nustatomas konkrečiu tikslu – paveldėjimui pagal įstatymą įforminti.

8. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, aiškinant įstatymo nuostatas dėl palikimo priėmimo pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, „faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

9. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) V. Š. ir R. Š. sudarė santuoką. Iki santuokos sudarymo, t. y. (duomenys neskelbtini) R. Š. (buvusi P.) turėjo dukrą R. L. (po santuokos M.). V. Š. iki santuokos su R. Š. turėjo du vaikus: M. Š. ir V. B.. Pareiškėjas yra R. M. sūnus, t. y. R. Š. anūkas. V. Š. mirė (duomenys neskelbtini). R. Š. mirė (duomenys neskelbtini).

10. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, R. Š. vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas pagal 1993 m. lapkričio 5 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 4-4810.

11. 1996 m. kovo 14 d. V. Š. sudarė testamentą, pagal kurį savo mirties atveju, šį butą paliko savo žmonai R. Š., nors nuosavybės teisės VĮ Registrų centre į šį butą jo vardu nebuvo registruotos. Jo vaikai iš kitos santuokos – M. Š. ir V. B. paveldėjo pagal šį testamentą kitą turtą.

12. 2006 m. gegužės 23 d. R. Š. sudarė testamentą, pagal kurį pinigines lėšas paliko savo dukrai (pareiškėjo motinai R. M.), o savo anūkui (pareiškėjui) paliko visą kitą kilnojamą ir nekilnojamą turtą, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų, kuris priklausys jai jos mirties dieną, t. y. ir butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2025 m. liepos 10 d. Vilniaus miesto 2-ajame notarų biure užvesta paveldėjimo byla po R. Š. mirties. Palikimą priėmė dukra R. M. ir vaikaitis T. M.. 2025 m. rugsėjo 11 d. buvo sudarytas paveldimo turto apyrašas. Iš šio apyrašo matosi, kad kitas kilnojamas ir nekilnojamas turtas, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų, kuris priklausė pareiškėjo senelei jos mirties dieną yra dviejų kambarių, 44,09 kv. m bendro ploto, butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). Kitas turtas yra piniginės lėšos, kurios pagal oficialų testamentą atiteko pareiškėjo motinai R. M..

13. Pažymėtina, kad pagal V. Š. 1996 m. kovo 14 d. sudarytą testamentą, savo mirties atveju, jis visą butą paliko savo žmonai R. Š., nors butas V. Š. ir R. Š. priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl po V. Š. mirties jo sutuoktinė R. Š. galėjo paveldėti tik ½ minėto buto.

14. R. Š. po vyro V. Š. mirties nepriėmė palikimo ir negavo paveldėjimo teisės liudijimo. Butas visą laiką, nuo pat jo įsigijimo dienos buvo registruotas jos vienos vardu, o gyvenamąją vietą R. Š. taip pat buvo registravusi minėtame bute. Byloje pateikti įrodymai, t. y. UAB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ pateiktas išrašas už laikotarpį nuo 2008 m. kovo 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. patvirtina, kad už komunalines paslaugas (elektrą, šildymą, vandenį, kitas paslaugas) adresu (duomenys neskelbtini), buvo mokėta tinkamai, R. Š. butą prižiūrėjo.

15. CPK 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalimi, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001).

16. Iš pirmiau nurodytų aplinkybių nustatyta, kad, mirus V. Š., jo sutuoktinė, pareiškėjo senelė, nepraleisdama įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino, priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškimas tenkintinas.

17. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) senelė R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo vyro V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) kuris mirė (duomenys neskelbtini), mirties, pagal 1996 m. kovo 14 d. testamentą, priėmė palikimą – 1/2 dalį dviejų kambarių, 44,09 kv. m bendro ploto, buto su rūsiu, esančią (duomenys neskelbtini), buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo T. M. paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.