- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-21
- Bylos Nr.
- eI2-12588-809/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09109-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- Y. P.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
- Advokatai
- Darius Orla
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 23S186123 (toliau – ir 2023m. spalio 18 d. Sprendimas), kuriuo panaikintas Y. P. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir Departamento 2023 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 23S188277, kuriuo Y. P. uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. spalio 20 d. iki 2028 m. spalio 19 d. (toliau – ir 2023 m. spalio 20 d. Sprendimas).
Nurodo, kad pareiškėjas 2022 m. kovo 22 d. pateikė prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkte nustatytu pagrindu. Atsakovas 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 22S41983 išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi 3 metams. Leidimas laikinai gyventi Nr. 760113292 galiojo nuo 2022 m. gegužės 3 d. iki 2023 m. spalio 23 d..
Pareiškėjas 2022 m. liepos 27 d. Departamentui pateikė naują prašymą įforminti leidimą laikinai gyventi pagal UTPĮ 40 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Atsakovas 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 22M25481 dėl naujo leidimo laikinai gyventi įforminimo, išdavė Leidimą laikinai gyventi Nr. 760166443, galiojantį nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d. iki 2025 m. gegužės 2 d. Pareiškėjas 2022 m. kovo 2 d. su UAB „EPAM sistemos“ sudarė neterminuotą individualią darbo sutartį ir gavęs nacionalinę vizą pradėjo dirbti UAB „EPAM sistemos“ programinės įrangos inžinieriumi. Leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turi ir pareiškėjo sutuoktinė bei vaikai. Šeima šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), giminaičiu laikinai gyventi suteiktame bute. Pareiškėjas su šeima UTPĮ nustatyta tvarka yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Lietuvoje ((duomenys neskelbtini)).
Pareiškėjo sutuoktinės prosenėlė buvo Lietuvos pilietė, todėl pareiškėjo sutuoktinei N. P. dar 2016 m. buvo išduotas Lietuvos Respublikos teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis pažymėjimas. Pareiškėjo sutuoktinė kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. 2023 m. kovo 27 d. N. P. buvo išduota Pažyma dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo Nr. 23SD7750. Šiuo metu pareiškėjo sutuoktinė bendradarbiauja su Baltarusijos Respublikos ambasada dėl Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo.
Departamentas 2023 m. spalio 18 d. Sprendimu panaikino Y. P. išduotą leidimą laikinai gyventi, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu (užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai). Šį sprendimą atsakovas priėmė gavęs Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau - ir VSD) 2023 m. liepos 4 d. raštą Nr. 18-7316, kuriame VSD pateikė Y. P. keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Sprendime nurodyta, kad minėtą vertinimą VSD atliko atsižvelgdamas į Departamento klausimyne Y. P. nurodytą aplinkybę, kad jis 2013–2018 metais dirbo Baltarusijos Respublikos karo akademijoje. VSD įvertino, kad Y. P., dirbdamas Baltarusijos Respublikos karo akademijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Vertino, kad atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją, pareiškėjas laikytinas keliančiu grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas 2023 m. spalio 20 d. informavo pareiškėją apie tai, kad 2023 m. spalio 20 d. Sprendimu, vadovaudamasis UTPĮ 133 straipsnio 5 dalimi (užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai) uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. spalio 20 d. iki 2028 m. spalio 19 d.
Nesutikdamas su 2023 m. spalio 18 d. Sprendimu nurodo, kad šis sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimų, nes jį priimant buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Departamentas į šį sprendimą tik perrašė VSD 2023 m. rugsėjo 22 d. rašte Nr. 18-9942 pateiktą pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą ir neatlikęs savarankiško pareiškėjo individualaus atvejo vertinimo, visiškai formaliai, nepagrįstai ir neteisingai pritaikė UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punktą.
Pažymi, kad atsakovo 2023m. spalio 18 d. Sprendime nurodyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) precedentai pareiškėjo atvejui nėra aktualūs. Atsakovas, nurodydamas atitinkamas LVAT nutartis, į jas neatsižvelgia kaip į vientisą procesinį dokumentą, parengtą atitinkamų faktinių aplinkybių kontekste. Pareiškėjas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo gavęs UTPĮ nustatyta tvarka. 2023 m. spalio 18 d. Sprendime cituojamoje VSD pažymoje vertinimas, esą pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, pateiktas atsižvelgus į Y. P. klausimyne nurodytas aplinkybes, jog jis 2008–2013 metais mokėsi Baltarusijos Respublikos karo akademijoje, o 2013-2018 metais dirbo Baltarusijos Respublikos karo akademijoje. Šią informaciją Departamentui pareiškėjas pateikė atsakydamas į klausimyno 1 ir 2 klausimus. Pareiškėjas nebuvo papildomai apklaustas, nebuvo detaliau aiškinamasi jokia papildoma informacija apie pareiškėjo darbo pobūdį, ryšius ar pan. Pareiškėjo teigimu, jam dirbant Baltarusijos Respublikos karo akademijoje pagrindinis jo darbas buvo oro erdvės stebėjimas, oro situacijos analizė ir šios informacijos teikimas aukštesniems vadovams. Pareiškėjas tarnybą baigė vyresniojo leitenanto laipsniu (nors paprastai visi pagal tarnybos stažą buvo keliami į kapitonus). Po studijų buvo privaloma tarnyba. Antraisiais studijų metais pareiškėjas dėl sveikatos problemų planavo nutraukti studijas, tačiau gydytojai nustatė, kad yra tinkamas tarnybai, leisdami suprasti, kad jis tiesiog taip paprastai neišeis. Situacija buvo tokia, kad norint palikti Baltarusijos Respublikos karo akademiją pabaigus studijas ir neatlikus tarnybos, buvo privaloma padengti visas išlaidas už pareiškėjo studijas. Visa per studijų metus jam už studijas finansuojama materialinė parama sudarė apie 40 000 JAV dolerių. 2013 m. pareiškėjas tokių pinigų neturėjo, o paskolos ėmimas pasirodė per didėlė našta, todėl buvo nuspręsta užbaigti privalomąją sutartį ir išeiti pasibaigus šiam laikotarpiui t.y. 2018 m. Pareiškėjas paaiškina, kad jį dar visai jauną ir nežinantį ką nori veikti gyvenime, studijuoti išsiuntė tėvai, kurie neturėjo pinigų studijoms, o dėl vidutinių akademinių žinių negalėjo pretenduoti į nemokamą mokslą. Pažymi, kad jo mama dirbo sarge, o tėtis dirbo metalinių detalių gamykloje, vėliau tėtis gavo neįgalumą, o mama pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, tad žinojo, kad iš jų finansinės paramos negaus.
Pažymi, kad iš 2023 m. spalio 18 d. Sprendimo turinio akivaizdu, kad atsakovas į jį perrašė VSD 2023 m. liepos 4 d. rašte Nr. 18-7316 pateiktą pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. LVAT panašiose bylose yra nurodęs, kad Migracijos departamentas, vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėtų šios institucijos išvados automatiškai perkelti į savo sprendimą, o būdamas viešojo administravimo subjektas, turi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas, šiuo atveju, 2023m. spalio 18 d. Sprendimą pagrindė vien tik VSD išvada, kuri parengta įvertinus pareiškėjo atsakymą į vieną iš Departamento klausimyno klausimų, t.y., kad jis prieš 5 metus mokėsi Baltarusijos Respublikos karo akademijoje. Minėtas sprendimas, kaip ir VSD vertinimas, pagrįstas spėlionėmis ir hipotetinėmis prielaidomis, vienareikšmiškai nepatvirtinančiomis pareiškėjo lojalumo Baltarusijos vykdomai politikai ir galimos realios ir akivaizdžios grėsmės Lietuvos valstybei.
Nurodo, kad atsakovas 2023 m. spalio 18 d. Sprendime taip pat nevertino aplinkybės, kad VSD pažymoje išvada <... dirbdamas Baltarusijos Respublikos karo akademijoje privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią...> yra pateikta būtuoju laiku. VSD nurodyta kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija yra pernelyg bendro pobūdžio, niekaip nesusieta su pareiškėjo individualiu atveju. VSD 2023 m. liepos 4 d. rašte Nr. 18-7316 pateiktas vertinimas, esą pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nepagrįstas motyvais, jog dėl šio užsieniečio gyvenimo Lietuvoje, egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė. Atsakovas 2023m. spalio 18 d. Sprendimą priėmė pritardamas šioms VSD spėlionėms ir prielaidoms ir vengdamas atlikti bet kokį tyrimą patvirtinti ar paneigti VSD išvadoje keliamoms spėlionėms.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat paaiškina, kad kartu su šeima savo ateitį išimtinai sieja su Lietuva. Jo sutuoktinė šiuo metu siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Nepilnametis sūnus mokosi Lietuvos mokykloje, pavasarį baigė Švenčionių rajono Pabradės „Ryto“ gimnazijos priešmokyklinę ugdymo programą, šiuo metu mokosi Vilniaus Vaduvos darželyje-mokykloje. Šeima bando integruotis į Lietuvos visuomenę, pareiškėjas lanko lietuvių kalbos kursus, šeima nusipirko automobilį, pareiškėjo sutuoktinė ketina laikyti egzaminus „B“ kategorijos vairavimo teisei įgyti ir gauti vairuotojo pažymėjimą, tad šiuo metu mokosi vairuoti. Pareiškėjas taip pat ketina pasikeisti turimą Baltarusijos Respublikoje įgytą vairuotojo pažymėjimą pakeisti į Lietuvos Respublikoje išduodamą vairuotojo pažymėjimą, mokosi Lietuvos kelių eismo taisykles. Sutuoktiniams jau gyvenant Lietuvoje gimė dukra, šeima siedama ateitį su Lietuva, dukrą pratina prie lietuvių kalbos, jai skaitomos lietuviškos knygelės. Pareiškėjas paaiškina, kad atidirbus privalomą laikotarpį po studijų, jis nutraukė darbinius santykius su Baltarusijos Respublikos karo akademija ir daugiau jokių darbinių santykių su Baltarusijos Respublikos valstybinėmis institucijomis nepalaikė. Nuo to laiko praėjo beveik 5 metai. Pareiškėjas nuo 2022 m. gegužės 2 d. pagal Departamento išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje sėkmingai gyveno, dirbo bei laikėsi Lietuvos Respublikos įstatymų. Pareiškėjas ir darbovietėje vertinamas teigiamai, tai patvirtina kartus su skundu teikiamos darbovietės rekomendacijos.
Pabrėžia, kad aplinkybė, jog pareiškėjas dirbo Baltarusijos Respublikos karo akademijoje, egzistavo ir tuo metu, kai atsakovas išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Departamentas pareiškėjo patikrinimą atliko prieš išduodamas leidimą laikinai gyventi. Todėl pareiškėjui nesuprantama, kodėl institucijos (VSD ir Migracijos departamentas) beveik 5 metų senumo pareiškėjo darbinės veiklos faktą, kuris nebuvo kliūtis išduoti leidimą laikinai gyventi, po metų panaudoja kaip pretekstą panaikinti leidimą laikinai gyventi. Toks institucijų požiūris ir elgesys neatitinka teisingumo, protingumo kriterijų. Pareiškėjas taip pat paaiškina, kad nepalaikė valdančiojo režimo nei studijuodamas Baltarusijos Respublikos karo akademijoje, nei tarnaudamas kariuomenėje. Pareiškėjas nelaikė ir nelaiko savęs sistemos dalimi, visada buvo moraliai ir etiškai prieš ją, bet dėl įvairių priežasčių aktyviai to neparodė.
Pareiškėjas analogiškais motyvais nesutinka ir su Departamento 2023 m. spalio 20 d. Sprendimu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundo argumentus, prašo skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodo, kad Departamentas gavo VSD išvadą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos karo akademijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
Nesutinka su pareiškėjo skundu, kad ginčijami sprendimai grindžiami įtarimais ir spėjimais. Pabrėžia, kad išvada yra pagrįsta tarnyba Baltarusijos Respublikos institucijoms, lojalumu joms, t.y. remiantis asmeniškai su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo tarnyba). Mano, kad reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje pasisakoma, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas.
Nesutinka, kad VSD išvada nepagrindžia pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumo ir akivaizdumo. Nesutinka ir su skundo argumentais, kad neįrodyta, jog pareiškėjas atliko/atlieka kokius nors veiksmus, kurie savo pobūdžiu suteiktų pagrindą daryti išvadą apie valstybės saugumui keliamą pavojų iš jos pusės. Mano, kad ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai. Pažymi, kad iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad, nors esminis ginčijamo sprendimo pagrindas ir yra išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, kad Departamentas atliko pareiškėjo vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjo socialinius, šeimyninius, ekonominius ryšius), todėl negalima teigti, jog Departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo. Aktualiausiais 2023 m. spalio 17 d. Sodros informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo 2023 m. balandžio 13 d. dirba UAB „EPAM sistemos“. Migracijos departamento vertinimu, šie pareiškėjo ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai. Vertinant pareiškėjo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad gyvena jo sutuoktinė, sūnus, kuriems 2022 m. gegužės 17 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimus išduoti leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto (šeimos narys) nustatytu pagrindu, dukra, kuriai 2023 m. vasario 17 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pačiu nustatytu pagrindu. Aplinkybė, kad nuo tarnybos pabaigos praėjęs laikotarpis (5 metai), darbdavio charakteristika bei pareiškėjo išsakyta nuomonė dėl Rusijos agresijos ir Krymo priklausomumo, nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykus. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Migracijos departamentas, priešingai nei nurodo pareiškėjas, vadovavosi ne vien VSD išvada, tačiau atliko ir savarankišką tyrimą visų turimų duomenų visumoje. Migracijos departamento atliktą vertinimą ir padarytą išvadą sustiprina ir kitos nustatytos aplinkybės: pareiškėjas Baltarusijos Respublikos karo akademijoje dirbo sąlyginai netrumpą laiko tarpą, darbą baigė palyginus neseniai, taip pat pareiškėjas įgijo specializuotą išsilavinimą šioje srityje (nurodė, kad baigė Baltarusijos Respublikos karo akademiją), t. y. jo pasirinktas darbas šioje sistemoje nebuvo atsitiktinis ir fragmentiškas. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą
vertinimą, buvo priimta išvada, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas būti Lietuvos Respublikoje su nacionaline viza ar leidimu gyventi negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo
užtikrinimas. Mano, kad Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybės saugumo departamentas atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2023 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 23S186123, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir Departamento 2023 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 23S188277, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. spalio 20 d. iki 2028 m. spalio 19 d., teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2022 m. kovo 22 d. pareiškėjas pateikė prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkto nustatytu pagrindu. Departamentas 2022 m. balandžio 25 d. priėmė sprendimą Nr. 22S41983 išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi 3 metams. Leidimas laikinai gyventi Nr. 760113292, galiojantis nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki 2023 m. spalio 23 d. pareiškėjui buvo įteiktas 2022 m. gegužės 11 d.
Pareiškėjas 2022 m. liepos 27 d. pateikė Departamentui prašymą įforminti leidimą laikinai gyventi pagal UTPĮ 40 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Departamentas 2022 m. rugpjūčio 2 d. priėmė sprendimą Nr. 22M25481 dėl naujo leidimo laikinai gyventi įforminimo. Leidimas laikinai gyventi Nr. 760166443, galiojantis nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d iki 2025 m. gegužės 2 d., pareiškėjui buvo įteiktas 2022 m. rugpjūčio 31 d.
Migracijos departamentas, vadovaudamasis paprašė užsieniečio raštu atsakyti į klausimyno klausimus. Pareiškėjas raštu atsakė į klausimyne pateiktus klausimus ir pasirašytą klausimyną pateikė Departamentui. Pareiškėjas, pildydamas Departamento klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo, nurodė, kad 2008-2013 m. mokėsi Baltarusijos Respublikos karo akademijoje, po mokslų, 2013–2018 m., dirbo Baltarusijos Respublikos karo akademijoje.
Departamentas 2023 m. liepos 4 d. gavo 2023 m. liepos 4 d. VSD raštą Nr. 18-7316 (Išvadą), kuriame nurodyta, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.
Migracijos departamentas, įvertinęs VSD išvadas, siekdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, priėmė 2023 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 23S186123 panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760166443, galiojantį iki 2025 m. gegužės 2 d.
Departamentas nustatęs, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, vadovaudamasis UTPĮ 133 straipsnio 5 dalimi, priėmė 2023 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 23S188277 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus).
Pareiškėjas, nesutikdamas su sprendimais, su skundu kreipėsi į teismą.
UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jei užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus (žr. pvz., 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį byloje Nr. A-858-2720-2014). EŽTT praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr. pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus). Be to, EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pavyzdžiui, teisės į privatumą, šeimą, kt.), t. y. ieško pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų.
Nei UTPĮ, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi, jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl, siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016). EŽTT šiuo aspektu taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą apie tai, kad situacija liečia nacionalinį saugumą, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Tai reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Kaip matyti iš aptartų nuostatų, šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę.
Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas 2023 m. spalio 18 d. Sprendimą, vadovavosi VSD Išvada, kurioje pateikta informacija apie pareiškėjo mokslą ir tarnybą Baltarusijos Respublikos karo akademijoje bei tikimybę būti išnaudotam Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui.
Atsižvelgus į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Migracijos departamentas, gavęs VSD pažymą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes būtent VSD yra įgaliota atlikti žvalgybos veiksmus ir vertinti valstybei kylančias grėsmes. Pareiškėjas savo teises, Migracijos departamentui priėmus jam nepalankų sprendimą, gali ginti teisme, kuriame yra įvertinami tiek procedūriniai, tiek Sprendimo turinys. Migracijos departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų.
Migracijos departamentas vadovavosi VSD Išvada, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje, VSD vertinimu, kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi jis, kaip buvęs Baltarusijos Respublikos karo akademijos studentas ir vėliau darbuotojas, kurio pagrindinis darbas buvo oro erdvės stebėjimas, oro situacijos analizė ir šios informacijos teikimas aukštesniems vadovams, gali turėti ryšių su Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis, kurios galimai gali pareiškėją, kaip lojalų ir patikimą Baltarusijos Respublikos valdžiai asmenį, išnaudoti Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. Taigi, kaip nustatė VSD, išvados panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pagrindas – pareiškėjo netolimoje praeityje eitos pareigos (atitinkamai, ir ryšiai) Baltarusijos Respublikos karo akademijoje, o tai gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
Teismo vertinimu, VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad Migracijos departamentas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti 2023 m. spalio 18 d. Sprendimą, nes VSD Išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Tokia išvada, teismo vertinimu, darytina atsižvelgus į tai, kad įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, sutiktina, kad surinkta pakankamai duomenų (pareiškėjas darbą Karo akademijoje baigė prie 5 metus, t. y., palyginus,nesenai; eitų pareigų pobūdis), kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Šiuo aspektu, be kita ko, aktualus Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas byloje Nr. 19-A/2021, kuriame Konstitucinis Teismas nurodė, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.
Pažymėtina, kad vien faktas, jog pareiškėjas nuo 2018 metų paliko tarnybą Karo akademijoje, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su atitinkamomis vidaus reikalų sistemos struktūromis, Karo akademijos kolegomis yra išnykusi.
Visuotinai žinoma aplinkybė, kad Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“. Tuo tarpu Rusijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Taip pat visuotinai žinoma aplinkybė, kad Rusija ne tik priešiškai nusiteikusi Lietuvos atžvilgiu, bet ir skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo pradėjusi precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ Lietuvos Respublikos Seimas pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.
Taigi, atsižvelgiant į tai, jog kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę, todėl, kaip ir šiuo atveju, VSD nustatytas aplinkybes įvertinus pirmiau aptartos visuotinai žinomos informacijos apimtyje, surinkta informacija apie pareiškėją negali būti ignoruojama. Pareiškėjas nors ir nurodo, kad iš tarnybos išėjo dar 2018 m., tačiau, teismo vertinimu, tikėtina, kad pareiškėjas gali palaikyti ryšius su vidaus tarnybos struktūrose/ar kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais Baltarusijai lojaliais asmenimis (pvz. buvę kolegos ir pan.) ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikoma aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Teismo vertinimu, VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo galimus ryšius su Baltarusijos atitinkamomis tarnybomis ir kurie nebuvo niekaip paneigti.
Tai, kad pareiškėjas prieš tai turėjo leidimą laikinai gyventi, kuris, be kita ko, buvo išduotas egzistuojant VSD nustatytoms aplinkybėms, kad pareiškėjas yra įsidarbinęs UAB „EPAM sistemos“, mokosi lietuvių kalbos, ketina su šeima intergruotis Lietuvoje, savaime nėra labiau reikšminga nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl šios aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti sprendimo panaikinti leidimą laikinai gyventi neproporcingumą. Be kita ko, pažymėtina, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Aplinkybė, kad pareiškėjui leidimas gyventi buvo išduotas teisėtai, taip pat nereiškia, kad jis turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam ir vėliau bus išduotas leidimas laikinai gyventi UTPĮ įtvirtintais pagrindais. Taigi, Lietuvos Respublika neturi pareigos išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu toks leidimo išdavimas neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Apibendrinus, darytina išvada, kad išnagrinėjus bylą nenustatyta teisinių pagrindų panaikinti Migracijos departamento 2023m. spalio 18 d. Sprendimą.
Panaikinus leidimą laikinai gyventi UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu, Departamentas turėjo teisinį pagrindą priimti 2023 m. spalio 20 d. Sprendimą dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. spalio 20 d. iki 2028 m. spalio 19 d. (UTPĮ 133 straipsnio 5 dalis).
Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes bei aptartą teisinį reguliavimą, akivaizdu, kad atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus, nepažeidė užsieniečių teisinę padėtį reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, nes sprendimus priėmė aiškiai nurodydamas sprendimų priėmimo priežastis, motyvus bei laikydamasis tokių sprendimų formos ir turinio reikalavimų. Darytina išvada, kad sprendimai panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi ir sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką buvo priimti turint tam teisinį pagrindimą ir atitinka VAĮ nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.
Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo Y. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.