Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2017-06-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-177-718/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-06-30
Bylos Nr.
II-177-718/2017
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00620-2017-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Kategorijos
Byla Nr. II-177-718/2017
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00620-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7.; 21.10.4. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. birželio 30 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė,sekretoriaujant Gretai Elenai Paulionytei,dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui V. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracine tvarka nubausto V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „K.“, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 30ANN-101285081-17 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos vyresnysis specialistas 2017-05-24 surašė administracinio nusižengimo protokolą V. R. už tai, kad jis 2017-03-08, 18.20 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę autobusą Evobus O 530 G, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo priemonių, jį stabdydamas neįsitikino, kad tai bus saugu, stabdymo metu nugriuvo autobuse važiavusi keleivė ir susižalojo, jai sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais V. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto reikalavimus.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017-05-24 nutarimu Nr. 30ANN-101285081-17 V. R. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 150 Eur bauda.

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2017-06-14 gautas administracine tvarka nubausto V. R. skundas, kuriame prašoma Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017-05-24 nutarimą panaikinti. Skunde teigiama, kad administracinio nusižengimo jis nepadarė, byloje nėra surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Paaiškino, kad 2017-03-08, apie 18.20 val., UAB „K.“ priklausančiu autobusu važiavo (duomenys neskelbtini), į stotelę. Priartėjęs prie stotelės palengva pradėjo stabdyti autobusą, tuo metu keleivė atsistojo nuo sėdimos vietos ir ruošėsi eiti prie autobuso vidurinių durų. Keleivė nesilaikė už turėklų ar sėdynių atramų, todėl neišlaikė pusiausvyros ir suklupo. Šalia jos buvę keleiviai padėjo jai atsistoti, jis, V. R., pasiteiravo ar keleivei reikalinga pagalba, tačiau keleivė pasakė, kad pagalbos nereikia ir nuėjusi prie vidurinių autobusų durų iš karto išlipo stotelėje. Apie tai, kad keleivei buvo suteikta medikų pagalba, sužinojo tik iš policijos pareigūno, kuris jį pakvietė į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą. Nurodo, kad visi kelių eisme dalyvaujantys asmenys, tiek vairuotojai, tiek keleiviai yra lygiaverčiai eismo dalyviai, kurie turi išmanyti teisės aktus, reglamentuojančius jų teises ir pareigas viešame eisme. Tiek Kelių eismo taisyklėse, tiek ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtintose Keleivių ir bagažo vežimo kelių transporto taisyklėse numatyta, kad keleivis privalo pasirūpinti savo saugumu: jei yra laisvų sėdimų vietų – atsisėsti ir užsisegti saugos diržą, jeigu jis yra įrengtas, o stovint – laikytis už turėklų. Nagrinėjamoje situacijoje nebuvo nustatyta, ar keleivė pasirūpino savo saugumu ir laikėsi už turėklų, taip pat nebuvo nustatytas ir jo nesaugaus stabdymo faktas. Kitų nukritusių ar susižalojusių keleivių nebuvo. Atliekant įprastinį stabdymą prieš įvažiuojant į stotelę jokių kliūčių stabdyti ir kitaip manevruoti nebuvo, situacija buvo įprasta, todėl nesaugaus stabdymo tikrai nebuvo. Mano, kad jo, V. R., veiksmai negali būti pripažinti neteisėtais, nes nėra jokių įrodymų, kad kilę padariniai (sveikatos sutrikdymas) buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jo elgesiu. Mano, kad pati keleivė, nepasirūpinusi savo saugumu, tai yra nesilaikydama už turėklų ir judėdama važiuojančiame autobuse, suklupo. Be to, nurodo, kad keleivė dėl sveikatos būklės dėl sveikatos sutrikdymo į medikus kreipėsi gerokai vėliau po įvykio, todėl tikrasis keleivės sveikatos sutrikdymo faktas objektyviai nėra nustatytas. Atsižvelgiant į nustatytą, prašo administracinio nusižengimo bylą nutraukti, skundžiamą nutarimą panaikinti (b.l. 3-5).

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba atsiliepimu nesutinka su V. R. skunde išdėstytais motyvais, nurodė, kad V. R. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – stabdydamas autobusą neįsitikino, kad bus saugu, stabdymo metu nugriuvo autobuse važiavusi keleivė ir susižalojo. Įrodymai, kad V. R. padarė minėtą nusižengimą, surinkti ir pateikti bylos medžiagoje. Pažymi, kad administracinės nuobaudos paskirtis – atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Prašo V. R. skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. R. į teismo posėdį atvyko, palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad 2017-03-08, apie 18.20 val., vairavo autobusą. (duomenys neskelbtini), artėdamas prie stotelės, pradėjo stabdyti. Važiavimo greičio neviršijo, stabdymas taip pat nebuvo staigus. Įvažiuojant į stotelėje autobuso keleivė nugriuvo. Mano, kad keleivė tuo metu kėlėsi nuo sėdimos vietos, neišlaikė lygsvaros ir nukrito. Jis paklausė keleivės, ar jai reikalinga pagalba, ar reikalinga iškviesti medikus, tačiau moteris atsakė, kad pagalbos jai nereikia ir iš autobuso išlipo. Stabdymo metu kiti keleiviai nenukrito ir susižaloję nebuvo. Autobuse yra įrengti vaizdo registratoriai, tačiau paskutinis išsaugotas vaizdo įrašas buvo darytas gruodžio mėnesį.

Liudytoja T. S. parodė, kad 2017-03-08 važiavo po darbo autobusu Nr. 8. Autobuse sėdėjo. Autobusui artėjant prie „Ž.“ stotelės, atsistojo. Ant peties turėjo rankinę, rankoje laikė maišelį. Abejomis rankomis laikėsi už turėklo. Tuo metu autobusas pradėjo staigiai stabdyti ir ji nuo stipraus, staigaus stabdymo krito ant nugaros, buvo nublokšta į autobuso priekį prie vairuotojo. Kiti keleiviai padėjo jai atsistoti. Vairuotojas jos paklausė, ar jai reikia pagalbos. Ji pasakė, kad pagalbos nereikia, nes kiti keleiviai padėjo jai atsistoti. Jai grįžus namo, pradėjo svaigti galva, skaudėjo kūną, todėl iškvietė greitosios pagalbos medikus. Buvo nuvežta į Klaipėdos universitetinės ligoninės priėmimo skyrių. Jai buvo nustatyti daugybiniai kūno sumušimai.

Iš 2017-04-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 741/2017(03) matyti, kad T. S. buvo nustatyti daugybiniai kūno sumušimai: minkštųjų audinių patinimas su poodinėmis kraujosruvomis dešinės plaštakos IV-V pirštų bei IV-V delnakaulių srityje, kairės mentės, kairės šlaunies išorinio paviršiaus bei kairės klubinės srities sumušimai su poodinėmis kraujosruvomis. T. S. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b.l. 9).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. R. skundas tenkintinas.

V. R. administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

KET 4 punkte nustatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, 9 punktu eismo dalyviai įpareigojami laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų saugumui. Autobusas šiuo atveju yra didesnio pavojaus šaltinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnis), todėl jo valdytojas privalo imtis ir didesnių atsargumo priemonių dėl aplinkinių, ypač dėl keleivių. KET 18 punkte nustatyta vairuotojo pareiga imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti.

Taigi, administracinėn atsakomybėn patrauktas V. R., vairuodamas didesnio pavojaus šaltinį - keleivinį autobusą, privalėjo būti itin atsargus, privalėjo užtikrinti keleivių saugumą kelionės metu, taip pat ir stabdyti autobusą iš tolo, palengva ir tolygiai. Skundą pateikęs V. R. savo kaltę neigia, nurodo, kad prieš pradėdamas stabdymo manevrą jis neviršijo leistino važiavimo greičio, stabdymas nebuvo ekstremalus ir staigus. Teisme liudytoja apklausta T. S., kuriai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, parodė, kad prieš autobusui pradedant stabdyti, stovėjo prie autobusų vidurinių durų, laikėsi už turėklų, ketino netrukus išlipti. Autobusui pradėjus staigiai stabdyti, nugriuvo.

Pažymėtina, kad staigų autobuso stabdymo intensyvumą, be liudytojos T. S. teisme duotų parodymų, nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Atkreiptinas dėmesys, kad įvykio metu galiojo ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. T2-268 patvirtintas „Keleivių vežimo autobusais ir maršrutiniais taksi Klaipėdoje tvarkos aprašas“. Aprašo 46 punkte nurodyta, kad autobuso ar maršrutinio taksi keleivis privalo pasirūpinti savo saugumu, jei yra laisvų sėdimų vietų – atsisėsti ir užsisegti saugos diržą, jeigu jis yra įrengtas, o stovint – laikytis už turėklų. Vežėjas atsako už žalą, padarytą keleivio sveikatai ar gyvybei, vežimo metu, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado dėl paties keleivio kaltės - Kelių transporto kodekso 42 straipsnio 1 dalis (Žin., 1996, Nr. 119-2772).

Teismo nuomone, byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių teigti, kad V. R., 2017-03-08, apie 18.20 val., vairuodamas autobusą Evobus O 530 G, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaisė Kelių transporto eismo saugumo taisyklių bei nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, iš tolo ir tolygiai nestabdė autobuso, o stabdymą atliko ekstremaliai, dėl ko keleivė T. S., veikiant inercinei jėgai, pargriuvo autobuse ir patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Pažymėtina, kad Institucija, surašiusi skundžiamą nutarimą, V. R. kaltę grindžia tik byloje esančiais R. S. paaiškinimais. Kitų liudytojų, tiesiogiai mačiusių įvykį, byloje nenustatyta, kelių eismo įvykio vietos apžiūra atlikta nebuvo, taigi įvykį apibūdinantys duomenys gauti tik iš keleivės T. S. paaiškinimo. Papildomų objektyvių duomenų apie įvykį byloje nenustatyta. Vien dėl to, kad keleivė pargriuvo po stabdymo, daryti prielaidą, kad stabdymas buvo stiprus, nėra pagrindo. Byloje nenustatyta, kad V. R. būtų pažeidęs KET reikalavimus. Keleivė T. S. taip pat turėjo pareigą būti atidi, autobusui judant laikytis už turėklų. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad stabdant autobusą susižalojo daugiau autobuso keleivių.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą bei inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, todėl visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Visos šios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog nėra surinkta pakankamai duomenų, įrodančių V. R. kaltę pažeidus KET reikalavimus bei priežastinio ryšio tarp kelių eismo taisyklių pažeidimo ir neigiamų pasekmių atsiradimo. Šiuo konkrečiu atveju V. R. atsakomybė pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį negalima.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad V. R. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 2 dalyje, įvykio ir sudėties, todėl administracinio nusižengimo teisena jam nutrauktina ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017-05-24 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30ANN-101285081-17 naikintinas.

Skundą pateikusiam V. R. grąžintinas sumokėtas 30 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

V. R. skundą tenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017 m. gegužės 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30ANN-101285081-17 panaikinti ir bylą nutraukti.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti skundą pateikusiam V. R. 30 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2017 m. birželio 10 d., įmokos kodas 5660.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laimutė Venckuvienė