Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. S. ir Z. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėjai V. S. ir Z. S. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S. ir Z. S. priėmė palikimą, atsiradusį po motinos V. S. mirties, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.

2. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2KT-26-430/2025 pagrindu pareiškėjų pareiškimas perduotas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

3. Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad po motinos mirties ((duomenys neskelbtini)) palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą nepadavė, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėję paveldimą turtą valdyti. Pareiškėjų motina V. S. po savo sutuoktinio (pareiškėjų tėvo) P. S. mirties (duomenys neskelbtini) liko gyventi sutuoktiniui priklausiusiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį po jo mirties lygiomis dalimis paveldėjo pareiškėjai V. S. ir Z. S.. Tai patvirtina pridedamas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjų mamai V. S., gyvenamajame name liko jai priklausę kilnojamieji daiktai, o būtent indauja, komoda, siuvimo mašina, metalinė lova, religinės tematikos paveikslas, fotografijos, taip pat kiti mirusiajai priklausę namų apyvokos reikmenys, įrankiai, kiti daiktai. Visi šie daiktai pareiškėjams turi didelę asmeninę reikšmę, todėl po V. S. mirties pareiškėjai ėmė jais rūpintis, prižiūrėti bei juos naudoti kaip savo turtą, laiko save šių paveldėtų daiktų savininkais, jai naudojasi iki šiol. Tokiu būdu, pradėję faktiškai valdyti šį po mamos mirties likusį turtą, pareiškėjai priėmė mamos palikimą.

4. Pareiškėjai taip pat nurodo, kad pareiškėjų motinai V. S. nuosavybės teisės buvo atkurtos į jos tėvų ir pareiškėjų senelių M. K. ir M. K. (G.) nuosavybės teisėmis valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Šioje žemėje ūkininkavo ir pareiškėjų motina V. S., o taip pat ir patys pareiškėjai. Tiek po motinos mirties, tiek ir po nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai šią žemę prižiūrėjo. Faktiškai tiek motinai dar esant gyvai, tiek ir po jos mirties, pareiškėjai rūpinosi ir naudojosi šia žeme kaip savo nuosavybe.

5. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Papildomai nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjų palikto turto priėmimą valdyti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

6. Remiantis (duomenys neskelbtini) mirties liudijimu, nustatyta, kad V. S. mirė (duomenys neskelbtini) Iš Z. S. ir V. S. gimimo liudijimų matyti, kad V. S. yra pareiškėjų motina. Iš Gyventojų registro 2025 m. spalio 17 d. pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad V. S. daugiau vaikų neturėjo. Iš Nekilnojamojo turto registro 2025 m. birželio 16 d. išrašų matyti, kad pareiškėjų motinos vardu yra registruotas šis pareiškėjų motinos V. S. turtas: 1.4000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0.6700 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro 2025 m. rugsėjo 26 d. išrašo matyti, kad šiame registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, jame taip pat nėra įregistruotų palikėjos V. S. palikimo priėmimo faktų.

7. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas.

8. Remiantis palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktu, mirusiosios V. S. vaikai Z. S. ir V. S. paveldi pagal įstatymą. Taigi (duomenys neskelbtini) mirus V. S., kuri buvo pareiškėjų motina, pareiškėjai įgijo teisę į palikėjo palikimą (jo dalį).

9. Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Remiantis to paties straipsnio 3 dalimi, šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

11. Po V. S. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymų nustatytą terminą teisės į palikimą įgyvendinimui į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau Z. S. ir V. S. palikimą priėmė pradėję jį faktiškai valdyti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjai atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, valdyti jį kaip savą – bylos medžiaga patvirtino, kad V. S. ir Z. S. prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą: 1.4000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0.6700 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nurodė, kad po motinos mirties pareiškėjai naudojosi jos paliktais namų apyvokos daiktais, jais rūpinosi. Jokie kiti asmenys nėra priėmę V. S. palikimo ir byloje nebuvo nustatyta duomenų, jog kurie nors kiti asmenys į jį pretenduotų.

12. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių teigti, kad V. S. ir Z. S. priėmė po motinos V. S. mirties likusį palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 587 straipsnio 2 ir 3 dalys). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjų pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjų subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą, atsiradusį po V. S. mirties.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 443 straipsnio 5 dalimi, 448 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po motinos V. S., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), likusį palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po V. S. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.