- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-09
- Bylos Nr.
- e2YT-8489-617/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-01044-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- L. B., V. B., VĮ „Turto bankas“
- Advokatai
- Jolanta Klimavičienė
suinteresuotiems asmenims L. B., V. B.
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis VĮ „Turto bankas“, L. B., V. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. B. patikslintu pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo buvusio sutuoktinio A. B., mirusio (duomenys neskelbtini), santuokos nutraukimo jiems priklausė po ½ turto, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinierinių statinių-kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Pareiškėja A. B. teismo posėdyje paaiškino, kad ji su sutuoktiniu A. B. gyvenant santuokoje įgijo gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Jų santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) teismo tvarka. Santuokos nutraukimo metu turto padalinimo klausimas nebuvo sprendžiamas. Po santuokos nutraukimo ji viena augino vaikus, prižiūrėjo gyvenamąjį namą. Norėdama namus padovanoti dukroms, ji kreipėsi į notarą, kur sužinojo, kad santuokos metu įgytas namas nėra padalintas, todėl prašo pareiškimą patenkinti.
Pareiškėjo atstovė advokato padėjėja Jolanta Klimavičienė paaiškino, kad pareiškėja A. B. buvo susituokusi su A. B., jų santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), nutraukta (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajono apylinkės teismo 1999-03-25 sprendimu. Pareiškėjai gyvenant santuokoje, santuokos metu pagal 1994-06-20 pirkimo-pardavimo sutartį buvo įgytas gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu ir inžineriniais statiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Pagal tuo metu galiojančius įstatymus santuokos nutraukimo metu nebuvo privaloma aptarti santuokoje įgyto turto dalybų, todėl šis teisinis procesas nebuvo atliktas. Pagal tuo metu galiojusį SŠK 21 straipsnį, turtas sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Sutuoktiniai turi lygias teises į turtą ir tuo atveju, kai vienas iš jų tvarkė namų ūkį, prižiūrėjo vaikus arba dėl kitų svarbių priežasčių neturėjo savarankiško uždarbio. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors ir įformintas vieno vardu. SŠK 23 straipsnyje nurodyta, kad padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jų dalys laikomos lygiomis. Pagal šiuo metu galiojančio LR CK 3.117 straipsnio1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomas šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu. Šuo atveju, kadangi santuokos metu turtas nebuvo padalintas, laikytina, kad nutraukus pareiškėjos ir A. B. santuoką, turtas jiems priklausė dalinės nuosavybės teise. Prašo pareiškimą patenkinti.
Suinteresuoti asmenys L. B. ir V. B. prašo patenkinti A. B. pareiškimą
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš pareiškėjos, jos atstovės, suinteresuotų asmenų paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)buvo sudaryta pareiškėjos A. B. ir A. B. santuoka. Santuokos metu šalys 1994-06-20 įgijo gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinierinius statinius-kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). A. B. ir A. B. santuoka nutraukta Švenčionių rajono apylinkės teismo 1999-03-25 sprendimu (civilinės bylos Nr. 2-273-1998), santuoka laikoma nutraukta nuo (duomenys neskelbtini). A. B. mirė (duomenys neskelbtini).
Pareiškime nurodytas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžinieriniai statiniai-kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), 32,43 kv. m bendro ploto butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), ir šiam butui priklausanti 615/4918 dalis pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), dėl kuriuo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, įgytas 1994-06-20, t. y. iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, A. B. ir A. B. esant santuokoje. Santuokos nutraukimo metu šis turtas nebuvo padalintas.
Šeimos teisinius santykius iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo 2001-07-01, reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas, kurio 21 straipsnyje buvo nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. <...> Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu.
Pagal 2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 25 straipsnio 1 dalį, civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomas šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu. Pagal CK 4.73 straipsnio 3 dalį, jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015).
Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas patenkinti A. B. pareiškimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 448, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. B. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. B. ir A. B. santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini) jiems asmeninės nuosavybės teise priklausė po ½ dalį nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinierinių statinių-kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įregistravimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus Švenčionyse.