Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. J. M. (duomenys neskelbtini) metais buvo laikinai palikęs tėvų namus, gyveno (duomenys neskelbtini), atvažinėdavo tik savaitgaliais, tačiau po tėvo V. M. mirties teko grįžti namo ir rūpintis sodyba ir ūkiu, nes brolis A., nors ir gyveno šiuose namuose, tačiau piktnaudžiavo alkoholiu, jam negalima buvo patikėti ūkio (tuo metu tūrėtų galvijų, namų valdos ir žemės). Todėl po V. M. mirties, (duomenys neskelbtini), J. M. pilnai atsikraustė į gimtąją sodybą su visa šeima, žmona ir dviem vaikais. (duomenys neskelbtini) suicido pasekoje mirė ir brolis A.. Nuo to laiko J. M. ir jo šeima vieni rūpinosi ir prižiūrėjo sodybą. A. M. nebuvo vedęs, vaikų neturėjo.

4. Žemės sklypai A. M. buvo suteikti atstatant nuosavybę (duomenys neskelbtini) Apskrities valdytojo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Nei po V. M., nei po A. M. mirties J. M. dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau faktiškai valdė namą ir namų valdą: įvedė į gyvenamąjį namą vandenį, padarė vietinę kanalizaciją, keliuose kambariuose pakeitė langus, atliko einamąjį remontą, įrengė WC ir dušą. Taip pat rūpinosi kluonu ir tvartu, nes juose nepertraukiamai laikė gyvulius. Be gyvenamojo namo su pagalbiniais pastatais faktinio valdymo J. M. taip pat valdė ir pagal visus reikalavimus prižiūrėjo 50 a. namų valdos žemės sklypą ir 1,16 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Juose buvo ganomi galvijai, auginami daržai, šienas galvijams. Priimant palikimą jokių nesutarimų nebuvo. Po tėvo V. M. mirties faktiškai palikimą priėmė valdyti J. M. brolis A. M., nes tuo metu J. M. savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), o grįžęs į tėvų namus jokių juridinių veiksmų neatliko. Kadangi įstatyminių įpėdinių daugiau nėra, o faktiškai nuo A. M. mirties šiuos nekilnojamo turto objektus valdė J. M., prašoma nustatyti pareiškime nurodomus juridinius faktus.

8. Teismui pripažinus, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Apie teismo posėdžio vietą, laiką ir teismo sudėtį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 133) straipsnio 3 dalis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas iš dalies.

9. Bylų nagrinėjimas ypatingąja teisena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (CPK 443 straipsnio 8 dalis).

10. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Kadangi civilinis teisinis santykis dėl V. M. palikimo priėmimo atsiradęs iki 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo, taikytinas 1964 m. Civilinis kodeksas. Pagal tuo metu galiojusio CK nuostatas, buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (CK 587 straipsnis). Civilinis teisinis santykis dėl A. M. palikimo priėmimo atsirado po 2000 m. liepos 18 d. CK įsigaliojimo, A. M. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal tuo metu galiojusio CK nuostatas, buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

11. Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro ne tik kilnojamasis turtas, bet ir nekilnojamasis turtas, faktiškas jo valdymas reiškia turto priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013). Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus J. M. ir A. M. seneliui S. M., (duomenys neskelbtini) išduoto Paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu palikimą priėmė J. ir A. M. tėvas V. M.. J. M. ir A. M. tėvas V. M. mirė (duomenys neskelbtini), V. M. turėjo du sūnus A. M., ir J. M.. A. M. mirė (duomenys neskelbtini). Po J. M. tėvo V. M. mirties, J. M. atsikraustė gyventi į gimtąją sodybą su visa šeima, žmona ir dviem vaikais. Po V. M. mirties A. M. rūpinosi likusiu tėvo V. M. turtu. (duomenys neskelbtini) mirus A. M., J. M. dėl palikimo priėmimo nesikreipė, J. M. nesikreipė dėl palikimo priėmimo ir po savo tėvo V. M. mirties. A. M. vedęs nebuvo, savo vaikų neturėjo. Po jo mirties liko jo vardu registruota nuosavybės teisė į: 0.1600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 0.5000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Po V. M. mirties (duomenys neskelbtini), ir po A. M. mirties (duomenys neskelbtini) nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) būtų įregistruoti palikimo priėmimo faktai. J. M. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu J. M., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė įstatyminė įpėdinė L. M., kuri teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartimi byloje pakeista J. M. teisių perėmėja. Visos šios aukščiau nurodytos aplinkybės ir aplinkybėms pagrįsti pateikti įrodymai rodo, kad A. M. priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo V. M. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti, o J. M. priėmė palikimą po savo brolio A. M. mirties, pradėdamas jo turtą faktiškai valdyti.

13. Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškimė nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir Pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo laikomas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Konstatuotina, jog A. M. priėmė palikimą po tėvo V. M. mirties, pradėjęs faktiškai jį valdyti, kadangi rūpinosi savo mirusio tėvo turtu, gyveno tėvui priklausančiame name, jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus. Taip apt konstatuotina, kad J. M. priėmė palikimą po savo brolio A. M. mirties, pradėjęs faktiškai jį valdyti, kadangi valdė namą ir namų valdą kaip savo: įvedė į gyvenamąjį namą vandenį, padarė vietinę kanalizaciją, keliuose kambariuose pakeitė langus, atliko einamąjį remontą, įrengė WC ir dušą, taip pat rūpinosi kluonu ir tvartu, nes juose nepertraukiamai laikė gyvulius, prižiūrėjo žemės sklypus, juose buvo ganomi galvijai, auginami daržai, mokėjo mokesčius už elektrą. Prieštaravimų dėl prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų nepareikšta. Aukštesnės eilės įpėdinių pagal įstatymą V. M. ir A. M. savo mirties dieną neturėjo.

14. Pareiškėjos prašomus nustatyti faktus apie palikimų priėmimus faktiniu valdymu patvirtino byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi teismine tvarka. Kitokia tvarka Pareiškėja negali gauti šiuos faktus patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (CPK 445 straipsnis). Šie faktai turi Pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jų priklauso Pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti J. M. palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis juridinę reikšmę turintį faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

15. Teismas pažymi, kad spręsdamas klausimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo palikimą priėmus pradedant paliktąjį turtą faktiškai valdyti, konkretus turtas ir jo apimtis nenustatinėjama. Priimamu teismo sprendimu teismas nustato paveldėjimo priėmimo būdą. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, Pareiškėjos pareiškimą tenkina iš dalies ir nustato juridinę reikšmę turinčius faktus nenurodant konkretaus turto bei jo apimties (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

16. Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo V. M., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po brolio A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą

Juridiniai faktai nustatomi paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.