Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs antstolio Mindaugo Dabkaus teikimą dėl nuteistajam V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), paskirtos baudos pakeitimo į areštą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-26 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1417-170/2013 V. S. nuteistas už Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22, 178 str. 4 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą ir jam paskirta 8 MGL bauda, įvertinus suėmime išbūtą laiką, nustatyta 7 MGL, t. y. 910 Lt (263,55 Eur) neatliktos bausmės dalis. Minėtas nuosprendis skundžiamas nebuvo ir įsiteisėjo 2013-04-16. V. S. nesumokėjus nuosprendžiu paskirtos baudos, jos priverstinis išieškojimas 2013-06-17 vykdomuoju raštu perduotas vykdyti antstoliui (Liteko duomenų bazė).

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022-11-22 gautas antstolio M. Dabkaus teikimas, kuriame prašoma vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 25 str. 2 d., Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 47 str. 8 d. V. S. pagal baudžiamojoje byloje Nr. 1-1417-170/2013 išduotą vykdomąjį raštą susidariusią skolą – 218,97 Eur – pakeisti į laisvės apribojimą.

Teikime nurodoma, kad vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-17 vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1417-170/2013 dėl 910 Lt (t. y. 263,55 Eur) išieškojimo iš V. S. išieškotojui Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos naudai ir 96,91 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo antstoliui, iš viso – 360,46 Eur.

2013-06-26 priimtas siūlymas sumokėti skolą. Siūlymas skolininkui buvo išsiųsti vykdomajame dokumente nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), remiantis Lietuvos pašto savitarnos sistemos siuntų paieškos duomenimis, siūlymas grįžo neįteiktas, nes asmuo neatsiėmė jo pašte per siuntos saugojimo terminą.

Skolininkui nesumokėjus skolos per nustatytą terminą pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Patikrinus vykdomojo dokumento įvykdymo galimybes t. y. užklausus visas Lietuvos veikiančias kredito įstaigas, VĮ „Registrų centrą“, VĮ „Regitrą“, Sodrą, VĮ „Gyventojų registrą“, bei patikrinus kitas skolininko mokumo galimybes nustatyta, kad minėtas asmuo piniginių lėšų kredito įstaigoje, transporto priemonių, nekilnojamojo turto neturi, dirbo (duomenys neskelbtini) todėl 2013-06-13 buvo priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ( v.b. 30 1.). 2014-03-06 gautas pranešimas iš (duomenys neskelbtini) kad skolininkas buvo atleistas, o iš darbo užmokesčio buvo išskaičiuota 397,19 Lt, kurie buvo paskirstyti skolai ir antstolio vykdymo išlaidoms dengti. Likusi V. S. skola vykdomoje byloje Nr. 1-1652-818/2017 – 218,97 Eur.

Toliau tikrinant duomenis apie jo registraciją Darbo biržoje ar kitokias pastangas susirasti darbą ir sumokėti bent dalį jam paskirtos baudos, byloje nėra. Skolininkas niekada neatvyko į kontorą, nesidomėjo vykdomosios bylos eiga, informacijos apie savo turtinę padėtį neteikė. Nors skolininkui yra žinoma apie baudžiamąją bylą, tačiau niekad nesidomėjo baudą pakeisti viešaisiais darbais, neteikė paaiškinimų apie turtinę padėtį. Antstolis išnaudojo visas realias galimybes užtikrinti baudos sumokėjimą, tačiau skolininkas vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti.

Sisteminė paminėtų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis, visų pirma, vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo pačiame nuosprendyje nustatytą tvarką. Nuteistas asmuo privalo būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes, tik tokiu būdu įgyvendinama iš esmės paties baudžiamojo proceso paskirtis. Tik tuo atveju, kai teismo nuosprendis neįvykdomas savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį teismo nuosprendžio įvykdymą. Taigi, neįvykdžius teismo paskirtos bausmės, yra pagrindas taikyti priverstinį išieškojimą ar keisti bausmės rūšį.

Remiantis Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 644 str., skolininkas privalo: 1) nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus; 2) antstoliui nedelsdamas pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta, išskyrus šio Kodekso 660 str. 1 d. nurodytus atvejus; 3) kviečiamas atvykti pas antstolį; 4) aktyviai domėtis vykdymo eiga; 5) nedelsdamas pranešti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai ir antstoliui apie tai, kad būste, į kurį nukreipiamas išieškojimas, gyvena nepilnamečių vaikų; 6) nedelsdamas pranešti antstoliui apie vykdomojo dokumento įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus; 7) vykdyti kitas šiame Kodekse jam numatytas pareigas.

Pareiškėjo teikimu, skolininkas nevykdo CPK 644 str. nuostatų, nesidomi vykdomąją byla, kviečiamas į kontorą neatvyksta, ignoruoja baudos apmokėjimo faktą. Todėl įvertinus tai, kad teismo baudžiamasis nuosprendis, kuriuo V. S. paskirtos baudos vykdymo tvarka ir nevykdymo pasekmės nuteistajam buvo išaiškintos ir žinomos, nuteistasis jokių pastangų tam, kad sumokėtų paskirtą baudą – visą ar dalimis – nedėjo, baudos sumokėti nesistengė ir iš bylos duomenų, akivaizdu, jog net neketino to daryti: duomenų, kad per šį laikotarpį būtų užsiregistravęs darbo biržoje, nors būdamas darbingas, nesiima aktyvių veiksmų susirasti nuolatinio darbo ar rodęs kokią nors iniciatyvą susimokėti baudą byloje nėra, taip pat nėra ir duomenų apie tai, kad nuteistasis dėl sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių būtų negalėjęs dirbti. Todėl konstatuotina, kad skolininkas piktybiškai daro nusikaltimus, sukeldamas teisinės pasekmes, tačiau vengdamas už jas atsakyti ir laikytina, kad nuteistasis paskirtą baudą mokėti vengia, o antstoliui nėra galimybių ją išieškoti.

Teismo posėdžio metu antstolio padėjėjas paaiškino, kad skolininkui V. S. nuo 2013 m. buvo siunčiami dokumentas adresu: (duomenys neskelbtini). V. S. nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos iki 2020 m. spalio mėnesio, po to gyvenamoji vieta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini). Taigi, jo gyvenamosios vietos adresas nesutampa su adresu, kuriuo buvo siųstas pranešimas apie išieškojimą. Kita vertus, skolininkas privalo informuoti antstolį apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, tačiau to jis nepadarė. Apie tai, ar V. S. buvo įteiktas nuosprendis, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, nežino. Iš vykdomojoje byloje esančių procesinių dokumentų matyt, kad 2020 m. vasario mėnesį buvo areštuota V. S. sąskaita. Galimai nebuvo dar tuo momentu nurydytas namo numeris. Po to, kai buvo sužinotas V. S. adresas, juo procesiniai dokumentai greičiausiai nebuvo siųsti, nes adresas nurodytas netinkamas. Pažymėjo, kad V. S. nesumokėtos baudos dalis – 218,97 Eur – apskaičiuota be antstolio vykdymo išlaidų (vykdomosios bylos 43 lapas, skolos likutis yra 756,07 Lt). Skolininko paieška, kai nežinomas tikslus jo gyvenamosios vietos adresas, skelbiama tik išskirtiniais atvejais, t. y. kai nėra visiškai jo žinoma buvimo vieta, nedeklaruota gyvenamoji vieta. Šiuo atveju nuo 2020 m. buvo žinoma V. S. deklaruota gyvenamoji vieta, tačiau tuo adresu nuo 2020 m. jokie pranešimai nebuvo siųsti. Jeigu skolininkas pateiktų duomenis, kokį neregistruotą turtą turi, iš tokio turto išieškojimas galimai būtų vykdomas. Dėl baudos sumokėjimo dalimis gali būti tariamasi.

Teismo posėdžio metu nuteistasis V. S. paaiškino, kad nežinojęs, kad jam baudžiamojoje byloje buvo paskirta bauda. Nurodo, kad nuo 2015 metų gyvena (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu jokių pranešimų negaudavo. Minėtu adresu jam leido gyventi savininkai už priežiūros darbus – aplinkos tvarkymą, nušienavimą, daržų laistymą, šiltnamio priežiūrą. Tvirtino nežinojęs, kad jo atžvilgiu vykdomas išieškojimas pagal 2013 metais baudžiamoje byloje priimtą, nuosprendį. Pamena, kad buvo teisme dėl muštynių, buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė. Tačiau kada buvo teisiamas už muštynes, nepamena. Be to, jo gyvenamosios vietos adresu buvo gauti kažkokie laiškai iš skolų išieškojimo firmų, bet ne iš antstolių. Nurodo, kad šuo metu gyvena iš gaunamos socialinės pašalpos, kuri yra nedidelė – 161,20 Eur, paskirtą baudą būtu sumokėti sunku, galimai galėtų sumokėti dalimis; sutiktų už nesumokėtą baudos dalį atlikti nemokamus darbus.

Prokuroras teismo posėdžio metu prašė antstolės teikimą tenkinti iš dalies. Pagrįsdamas savo poziciją paaiškino, kad iš teikimo akivaizdu, kad į laisvės apribojimą negalima keisti, nes suma yra ženkliai per maža. Šiandien sužinojome, kad nuteistasis nevengia sumokėti baudos. V. S. dabar sutinka sumokėti baudą, bet tik dalimis. Tačiau jis sutinka už nesumokėtos baudos dalį atlikti ir viešuosius darbus. Įstatymas numato galimybę, kad baudą galima pakeisti į viešuosius darbus, asmeniui sutinkant. V. S. nesumokėtos 218 Eur, t. y. 4 MGL, dydžio bauda atitinka 24 val. viešųjų darbų. Todėl siūlo antstolio teikimą tenkinti iš dalies ir minėtą baudą pakeisti į viešuosius darbus, įpareigojant V. S. išdirbti 24 val., t. y. 2 mėnesius po 12 val. per mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas iš dalies.

BK 47 str. 7 d. numatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas vadovaudamasis šio kodekso 65 str. nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. To paties straipsnio 8 d. numatyta, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 str. nustatytomis taisyklėmis.

Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-1417-170/2013 medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-26 nuosprendis V. S. buvo įteiktas pasirašytinai, taip pat pasirašytinai išaiškinta paskirtos bausmės – baudos – vykdymo tvarka, t. y. tai, jog savanoriškai nesumokėjus paskirtos baudos per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, jos išieškojimas bus perduotas vykdyti antstoliui. Be to, minėtu nuosprendžiu panaikinta V. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini).

Taigi, V. S. jokie apribojimai nekeisti gyvenamosios vietos iki bausmės įvykdymo, ar pareiga informuoti antstolį apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, nebuvo nustatyti. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad V. S. vykdymo metu priimti procesiniai dokumentai (2013-06-26 siūlymas susimokėti skolą ir vykdymo išlaidas, 2013-08-13 patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, 2013-08-27 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas), buvo siunčiami antstoliui žinomu gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Čia pažymėtina, kad dalis V. S. paskirtos baudos dalis, t. y. 103 Lt, buvo išieškoti iš jo darbo užmokesčio, gaunamo (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) 2014-03-06 raštu antstolį M. Dabkų informavo, kad iš V. S. darbo užmokesčio yra išskaičiuota 397,19 Lt suma yra pervesta į antstolio nurodytą sąskaitą, nuo 2013-11-19 V. S. šioje įmonėje nedirba. Taigi, iš V. S. (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio išskaičiavimai buvo vykdomi nuolat iki jo darbo santykių bendrovėje pabaigos ir šios aplinkybės galėjo suponuoti skolininkui manymą, jog paskirta bauda yra išieškoma taip, kaip ir numatyta įstatymu – priverstine tvarka.

V. S. teismo posėdžio metu nurodė, o tokie jo paaiškinimai nepaneigti jokia vykdomosios bylos medžiaga, kad neturėdamas kur gyventi nuo 2015 gyvena (duomenys neskelbtini) pas asmenis, kuriems už gyvenamosios vietos suteikimą atsilygina priežiūros darbais – aplinkos tvarkymu, nušienavimu, daržų laistymu, šiltnamio priežiūra. Pažymėtina, kad vykdomosios bylos medžiaga liudija, kad antstoliui jau nuo 2014-01-01 buvo žinoma, kad V. S. registravęs V. S. įmonę, kurios buveinės adresas (duomenys neskelbtini), o ne vėliau, kaip nuo 2017-04-13 buvo žinoma ir skolininko gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini); nurodant tokį skolininko adresą 2017-04-13 ir 2022-02-09 buvo siunčiami antstolio nurodymai priverstinai nurašyti pinigines lėšas piniginių lėšų apribojimo sistemai. V. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo tikslus gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini); jokių procesinių dokumentų iš antstolio šiuo adresu nėra gavęs.

Pritartina antstolio teikime išreikštai pozicijai, jog skolininkas vykdymo metu privalo informuoti antstolį apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, tokiu atveju, jeigu apie tai jis būtų tinkamai informuotas. Tačiau nagrinėjamu atveju su V. S. bendrauta betarpiškai nebuvo, jokie vykdymo metu procesiniai dokumentai jam taip pat neįteikti. Kaip minėta, po nuosprendžio paskelbimo jam paskirta kardomoji priemonė (rašytinis pasižadėjimas neišvykti) panaikinta, jokių apribojimų dėl gyvenamosios vietos keitimo nenustatyta; pareiga informuoti antstolį apie faktinę gyvenamą vietą, neišaiškina.

Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad priverstinio skolos vykdymo procese iš registrų buvo renkama informaciją apie V. S. turimą turtą, tačiau reali skolininko turtinė padėtis, t. y. ar jis turi kokio nors neregistruoto turto, taip pat kokių nors pajamų, iš kurių galėtų būti vykdomas išieškojimas, nebuvo nustatinėjama. Be to, vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kad V. S. savo turtą ar pajamas būtų slėpęs, perleidęs kitiems, ir tai vengtų skolos išieškojimo.

Teisminėje praktikoje ne kartą pažymėta, kad vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo. Be to, būtina nustatyti ir valinį momentą – nuteistojo sąmoningą nenorą vykdyti jam teismo nustatytą pareigą.

Teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog V. S., neturėdamas kito būsto, nuo 2015 metų gyvena naudodamasis jam kitų asmenų suteikta gyvenamąja vieta, už tai būsto savininkams atsilygindamas įvairiais pagalbiniais darbais, pragyvena iš gaunamos nedidelės 161,20 Eur socialinės pašalpos, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jo turtinė padėtis nėra tokia gera, jog galima būtų pripažinti tyčinį piktybišką vengimą nemokėti teismo nuosprendžiu paskirtos baudos. O ir teisminio nagrinėjimo metu V. S. patvirtino, kad atsakomybės nevengia, baudą iš gaunamos socialinės pašalpos galėtų sumokėti dalimis per pakankamai ilgą terminą, tačiau sutinka už nesumokėtą baudos dalį atlikti viešuosius darbus.

Pagal antstolio apskaičiavimus, dėl kurių teisingumo ginčo nėra, iš V. S. neišieškota Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-26 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1417-170/2013 paskirtos baudos dalis – 218,97 Eur (756,07 Lt), t. y. 4 MGL (218,97 Eur/ 50 Eur ? 4 MGL). Čia pažymėtina, kad Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu nustatytas 50 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, kuris pagal Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 str. 2 d. yra lygus BK nurodytam MGL.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad iš V. S. neišieškotos 4 MGL baudos dalis, vadovaujantis BK 65 str. 4 d., t. y. 1 MGL dydžio baudos dalį prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms, keistina į 24 viešųjų darbų valandas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 96 str. 1 d. 1 p. b) pap., Baudžiamojo proceso kodekso 352 str., 362 str. 2 d.,

nutaria:

Antstolio Mindaugo Dabkaus teikimą tenkinti iš dalies.

V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-26 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1417-170/2013 už Baudžiamojo kodekso 22, 178 str. 4 d. numatyto nusižengimo padarymą paskirtos 7 MGL (263,55 Eur) neišieškotos baudos dalį – 4 MGL – pakeisti į 24 viešųjų darbų valandas.

Išaiškinti V. S., kad tai, kaip jis vykdo paskirtas viešųjų darbų valandas kontroliuoja jo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyrius, esantis Kudirkos g. 1, Anykščiuose; tel. 8 652 20611), į kurią jis turi atvykti per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties įsiteisėjimo arba šaukimo gavimo dienos (Probacijos įst. 14 str. 1 p.).

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.