Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-64-365/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-28
Bylos Nr.: 1A-64-365/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-06794-2020-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
Nukentėjusysis: S. M., V. T., R. Š., S. Ž., V. D., A. A., A. B., N. K., J. K.
Nuteistasis: A. I., Lietuvos Respublikos
Advokatai: Gediminas Skaistys

Baudžiamoji byla Nr. 1A-64-365/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06794-2020-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.1.2.3; 1.2.14.1.2.6; 2.4.6.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant Jolitai Žilienei, nuotoliniu būdu (naudojantis Zoom platforma) dalyvaujant prokurorui Justui Gureckui, nukentėjusiajam S. M., nuteistajam A. I. (A. I.) ir gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. I. (A. I.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-09 nuosprendžio, kuriuo A. I. (A. I.) pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas ir nuteistas:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalyje (2020 m. vasario 15 d. nukentėjusiojo S. M. turto vagystė) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams;

BK 178 straipsnio 2 dalyje (2020 m. kovo 1-2 d. nukentėjusiojo V. T. turto vagystė) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

BK 178 straipsnio 2 dalyje (2020 m. kovo 2 d. nukentėjusiojo R. Š. turto vagystė) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

BK 178 straipsnio 2 dalyje (2020 m. kovo 3-5 d. nukentėjusiojo S. Ž. turto vagystė) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

Žemesnės instancijos teismas

BK 178 straipsnio 2 dalyje (2020 m. kovo 4-5 d. nukentėjusiojo V. D. turto vagystė) –laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

BK 178 straipsnio 2 dalyje (2020 m. birželio 5-6 d. nukentėjusiojo A. A. turto vagystė) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

BK 178 straipsnio 2 dalyje (2020 m. birželio 11-12 d. nukentėjusiosios A. B. turto vagystė) – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

BK 178 straipsnio 2 dalyje (2020 m. birželio 12 d. nukentėjusiųjų N. K. ir J. K. turto vagystė) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu bei 6 dalimi, A. I. paskirtas laisvės atėmimo bausmės subendrinus apėmimo ir sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie didesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir A. I. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laikas nuo 2020 m. birželio 12 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Taip pat įskaityta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2020 m. spalio 9 d.

Kaltinamajam A. I. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta.

A. I. paskirta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo tos dienos, kai jis atliks visą jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę arba bus lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

Nukentėjusiojo S. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. I. S. M. naudai priteista 2 257,1 eurai.

Nukentėjusiojo V. T. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. I. V. T. naudai priteisti 15 eurų.

Nukentėjusiojo A. A. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. I. A. A. naudai priteisti 1205,85 eurų.

Nukentėjusiosios A. B. civilinis ieškinys atmestas.

Nukentėjusiojo J. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. I. J. K. naudai priteista 363 eurus.

Nukentėjusiajai N. K. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. A. I. nuteistas už tai, kad jis:

1.1. Pagrobė didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020 m. vasario 15 d., laikotarpiu nuo 8.30 val. iki 21.30 val., neteisėtai patekęs į (duomenys neskelbtini), esantį gyvenamąjį namą, iš kambario pavogė 20 Eur vertės kraujospūdžio matuoklį, 60 Eur vertės epiliatorių, 300 Eur vertės nešiojamą kompiuterį „HP“, 270 Eur vertės planšetę „Samsung“, iš moteriškos rankinės pavogė 100 Eur vertės odinę piniginę ir 120 Eur grynaisiais, bei, paėmęs 13 871 Eur vertės automobilio „Renault Captur“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio namo kieme, raktelį, atsirakino minėtą automobilį ir išvažiavo, tokiu būdu jis pagrobė svetimą, S. M. priklausantį 14741 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais A. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

1.2. Pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d., apie 23.00 val., iki 2020 m. kovo 2 d., apie 18.00 val., pro pravirą langelį neteisėtai patekęs į (duomenys neskelbtini), esančio namo rūsį, paėmė 150 Eur vertės „Metabo“ perforatorių, 30 Eur vertės elektrinę drėlę „Bosch“, 100 Eur vertės medžio skersavimo stakles, 40 Eur vertės akumuliatorinį suktuką „Bosch“, 90 Eur vertės akumuliatorinį suktuką „Metabo“, 120 Eur vertės kompresorių, 70 Eur vertės kampinį šlifuoklį „Ferma“, 40 Eur vertės kampinį šlifuoklį, 40 Eur vertės kampinį šlifuoklį, 15 Eur vertės pakraunamą žibintuvėlį, 10 Eur vertės įrankių dėžę, 5 Eur vertės brezentą, ir iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu įsibrovęs į patalpą jis pagrobė svetimą, V. T. priklausantį 710 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais A. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

1.3. Pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020 m. kovo 2 d., apie 5.00 val., neteisėtai patekęs į užrakintą (duomenys neskelbtini), namo kiemą, atidarė jame stovinčio neužrakinto automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dureles ir iš daiktadėžės paėmęs 219 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A40“ iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu įsibrovęs į saugomą teritoriją jis pagrobė svetimą, R. Š. priklausantį 219 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais A. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

1.4. Pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 3 d., apie 21.00 val., iki 2020 m. kovo 5 d., apie 7.00 val., neteisėtai patekęs į namo (duomenys neskelbtini), uždaroje teritorijoje esantį sandėliuką, paėmė 200 Eur vertės hibridinį dviratį „Bulls“, 200 Eur vertės hibridinį dviratį „Drag“, 360 Eur vertės aukšto slėgio plovimo įrenginį „Karcher“, 110 Eur vertės paspirtuką, 370 Eur vertės akumuliatorinę krūmapjovę „Makita“, 220 Eur vertės lapų pūstuvą „Mcculloch“, 180 Eur vertės akumuliatorinį gręžtuvą „Makita“, 140 Eur vertės diskinį elektrinį pjūklą „Bosch“, 80 Eur vertės kampinį šlifuoklį „Makita“, ir iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu įsibrovęs į patalpą jis pagrobė svetimą, S. Ž. priklausantį 1860 Eur vertės turtą.

1.5. Pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 4 d., apie 23.00 val., iki 2020 m. kovo 5 d., apie 9.00 val., neteisėtai patekęs į namo (duomenys neskelbtini), uždaroje teritorijoje esantį sandėliuką, paėmė 59,90 Eur vertės akumuliatorių „Power Red“, Nr. 575046068, ir iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu įsibrovęs į patalpą jis pagrobė svetimą, V. D. priklausantį 59,90 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais A. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

1.6. Pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 5 d., apie 23.30 val., iki 2020 m. birželio 6 d., apie 10.00 val., neteisėtai patekęs į namo (duomenys neskelbtini), kiemą, atidarė jame stovinčio, A. A. priklausančio 1500 Eur vertės automobilio „Hyundai Getz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dureles, automobilyje rastu užvedimo raktu šį užvedė ir išvažiavo, tokiu būdu jis pagrobė minėtą automobilį su jame buvusiu automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais A. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

1.7. Pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 11 d., apie 21.00 val., iki 2020 m. birželio 12 d., apie 8.30 val., (duomenys neskelbtini), atidarė A. B. priklausančio 750 Eur vertės automobilio „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dureles, jame rastu rakteliu automobilį užvedė ir išvažiavo, tokiu būdu jis pagrobė automobilį su jame buvusiais 540 Eur vertės daiktais: 250 Eur vertės žolės pjovimo trimeriu „Agrom“, 50 Eur vertės krūmų genėjimo žirklėmis „Lowe“, kuprine su įvairiais ūkio įrankiais ir žirklėmis, bendrai 150 Eur vertės, 20 Eur vertės purkštuvu „Fiskars“, 20 Eur vertės dulkių siurbliu, 50 Eur vertės vaikiška automobilinė kėdute „Apramo“. Šiais savo veiksmais A. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

1.8. Pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020 m. birželio 12 d. laikotarpiu, nuo 0.00 val. iki 3.00 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme atidarė N. K. priklausančio 10750 Eur vertės automobilio „Volvo XC 60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dureles, užvedimo spynelėje rastu raktu užvedė automobilį ir išvažiavo, tokiu būdu įsibrovęs į saugomą teritoriją jis pagrobė minėtą automobilį su jame buvusiais 530 Eur vertės daiktais, priklausančiais J. K., t.y. 80 Eur vertės odine „Tommy Hilffiger“ pinigine, kurioje buvo J. K. vardu išduoti vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio techninis pasas, registracijos liudijimas ir civilinės atsakomybės draudimas, 120 Eur vertės striuke, 30 Eur vertės 6 vnt. raktų ryšuliu, 10 Eur vertės 3 GB atminties raktu, 140 Eur vertės kompresoriumi, 150 Eur vertės tempimo kabliu. Šiais savo veiksmais A. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

1.9. Taip pat A. I. pažeidė kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, o būtent: jis, 2020 m. birželio 12 d., apie 13.30 val., Ignalinos rajone, kelyje Utena-Kaltanėnai-Švenčionys, 30.92 kilometre, vairavo automobilį „Volvo XC 60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o policijos pareigūnams nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis etilo alkoholio koncentraciją iškvėptame ore, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais savo veiksmais A. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas surinktus duomenis, darė išvadą, kad byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai kaltinime nurodytomis aplinkybėmis neabejotinai patvirtina, kad A. I. padarė devynias nusikalstamas veikas – vieną sunkų ir septynis apysunkius nusikaltimus nuosavybei ir vieną nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Visi nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, baigti, nusikaltimai nuosavybei padaryti siekiant finansinės naudos. Apylinkės teismas, nagrinėdamas nukentėjusiojo S. M. civilinį ieškinį ir nuspręsdamas jį tenkinti iš dalies, iš A. I. S. M. naudai iš viso priteisė 2 257,1 eurus, t.y. dėl kaltinime išvardintų pavogtų daiktų – 870 Eur ir 1387,10 Eur frančizės (išskaitos). Teismas įvertinęs nukentėjusiojo pateiktame automobilio savanoriško draudimo polise Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l.94) pateiktus duomenis, šioje draudimo sutartyje nustatytą 10 % frančizę (išskaitą) ir nukentėjusiajam išmokėtą draudimo sumą dėl automobilio vagystės darė išvadą, jog draudimo bendrovės nustatyta automobilio rinkos vertė vagystės dieną buvo – 13 871 Eur, todėl vertino, kad nukentėjusysis dėl automobilio vagystės patyrė 1387,10 Eur turtinę žalą, nes tokio dydžio suma jam nebuvo išmokėta kaip sutartyje numatyta frančizė (išskaita).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Iš apelicinio skundo turinio seka, kad nuteistasis A. I. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-09 nuosprendžio dalį dėl: 1) civilinio ieškinio, nesutinkant su teismo nustatyta automobilio Renault Captur, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) verte, epizode dėl nukentėjusiojo S. M. turto vagystės 2020 m. vasario 15 d. (toliau – ir 1 epizodas) ir veikos kvalifikavimo; 2) dėl paskirtos bausmės švelninimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, ir 3) netenkinus prašymo dėl BK 75 str. taikymo, paskirti bausmę atlikti Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje.

Šalies argumentai

3.1. Apeliacinime skunde nurodoma, kad automobilio Renault Captur, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkoje siekia iki 10 000 Eur, ką patvirtina prie apeliacinio skundo teikiami nuteistojo duomenys iš 2 skelbimų (T. 7, b.l. 82-85), kas atitinka ir VšĮ „Emprekis“ duomenims. Tai rodo, kad prokuroras nepagrįstai atmesdavo nuteistojo teikiamą informaciją. Pažymi, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nukentėjusysis nepateikė šio automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, jis gi negalėjo patvirtinti, kad automobilis kainavo 18000 Eur, o žalą nuosprendžio priėmimo dienai patyrė 15 000 Eur. Pasisakydamas dėl teismo išvadų susijusiu su draudimu, nuteistasis akcentuoja, jog draudimas kompensuoja patirtą žalą, tačiau draudimo bendrovė byloje nebuvo įraukta kaip civilinė ieškovė, nors būtų teisinga draudiką apklausti teisme, kuris ir paaiškintų kokia draudimo kompensacija buvo išmokėta nukentėjusiajam būtent už automobilį, nes, pasak nuteistojo, draudimas išmokėjo kompensaciją susijusią ne tik su automobilio vertinimu, bet ir su kitomis aplinkybėmis. Todėl vertina, kad byla buvo išnagrinėta neobjektyviai remiantis tik nukentėjusiojo parodymais. Mano, jog nukentėjusiojo žodžiai dėl automobilio vertės yra nepagrįsti, dėl ko tyčia buvo apsunkinta nuteistojo padėtis dėl veikos kvalifikavimo šiame epizode, kuri, pasak nuteistojo, turi būti kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d.

3.2. Mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, be jokios teisminės praktikos atmetė apelianto prašymą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, netinkamai įvertino apelianto asmenybę, nepasidomėję jo praeitimi, jo asmenybę charakterizuojančiais duomenis terminuotos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, be svarių argumentų sumenkinus A. I. asmenybę, nes net ir didžiąją dalį kalėdamas jis (A. I.) mokosi, dalyvauja renginiuose. Be to, liko neįvertintos nuteistojo turimos traumos vaikystėje ir kiti duomenys, kas galėjo įtakoti tokį apelianto elgesį. Be to, akcentuoja, jog jis pats pripažįsta, kad jam reikalinga keisti elgesį, pažymi, kad ankščiau jam nebuvo taikoma švelnesnė bausmė. Pateikdamas pavyzdžius kitose bylose, nuteistasis pažymi, kad už pavojingesnius nusikaltimus asmenys nuteisiami švelnesnėmis bausmėmis.

4. Atsiliepimai į apeliacinį skundą negauti.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apelianto A. I. apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais argumentais, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai.

Nuteistojo A. I. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniame skunde keliamas veikos kvalifikavimo klausimas epizode dėl nukentėjusiojo S. M. turto vagystės 2020 m. vasario 15 d. (1 epizode) ir su tuo susijęs civilinio ieškinio dydis dalyje dėl automobilio Renault Captur, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės nustatymo, taip pat prašoma švelninti apeliantui bausmę, taikant BK 75 straipsnio nuostatas.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį

7. Pirmosios instancijos teismas pripažino A. I. kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, nustatęs, kad epizode dėl nukentėjusiojo S. M. turto vagystės 2020 m. vasario 15 d. (1 epizodas) A. I. pagrobė didelės vertės svetimą turtą.

8. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad A. I. neteisėtai patekęs į (duomenys neskelbtini), esantį gyvenamąjį namą, iš kambario pavogė 20 Eur vertės kraujospūdžio matuoklį, 60 Eur vertės epiliatorių, 300 Eur vertės nešiojamą kompiuterį „HP“, 270 Eur vertės planšetę „Samsung“, iš moteriškos rankinės pavogė 100 Eur vertės odinę piniginę ir 120 Eur grynaisiais, t.y. viso pavogtų daiktų vertė – 870 eurų. Dėl to, teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl šių pagrobtų daiktų vertės, plačiau šiuo klausimu nepasisako. Taip pat skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nustatęs, kad A. I., paėmęs 13 871 Eur vertės automobilio „Renault Captur“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio namo kieme, raktelį, atsirakinęs minėtą automobilį ir išvažiavęs, konstatavo, jog tokiu būdu A. I. pagrobė svetimą, S. M. priklausantį bendros vertės 14 741 Eur turtą ir tai pagal BK 190 straipsnį laikytina didelės vertės turtu, nes dydis viršija 250 MGL (12500 Eur). Dėl to apelianto veiką šiame epizode kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

9. Apeliantas ginčija teismo nustatytą aplinkybę dėl pagrobto automobilio vertės. Tvirtina, kad jam inkriminuotos vagystės automobilio „Renault Captur“ vertė rinkoje siekia iki 10 000 eurų, ką patvirtina prie apeliacinio skundo teikiami nuteistojo duomenys iš 2 skelbimų. Atkreipiamas dėmesys, kad 2019 m. 10 mėnesio laidos automobilio „Renault Captur“ visureigio kaina yra 15 900 Eur, tačiau panašaus į nukentėjusiojo automobilio kaina (2017 m. vasario mėn. laidos) siekia 8 500 Eur, kas paneigia nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes, jog vagystės metu pagrobto automobilio vertė buvo 15 000 Eur.

10. Iš tiesų byloje esančiais VšĮ „Emprekis“ pateiktais duomenimis – automobilio „Renault Captur“, 2017 m. gamybos, variklio tūris 1197 kub. cm, galia – 87 KW, varomo benzinu, kaina Lietuvoje 2020 m. vasario mėnesį, priklausomai nuo konkretaus modelio, svyravo nuo 11170 Eur su PVM iki 12920 Eur su PVM (modelis „Renault Captur 1.2 TCe XMOD Aut.“ – 12920 Eur su PVM, modelis „Renault Captur 1.2 TCe XMOD“ – 11910 Eur su PVM, modelis „Renault Captur 1.2 TCe Zen Aut.“ – 11170 Eur su PVM) (1 t., b. l. 32-34). Nuteistojo pateikti skelbimai liudija, kad panašaus automobilio vertė siekia 8 500 Eur (T. 7, b.l. 82-85). Nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai teigė, jog pavogto automobilio „Renault Captur“ vagystės metu vertė buvo 15 000 Eur, pagrįsdamas šiuos savo teiginius tuo, kad šis automobilis 2017 m. rugpjūčio mėnesį buvo pirktas naujas iš salono už 18 000 Eur, buvo automobilis geresnės nei standartinė komplektacija, ant automobilio virš priekinių žibintų buvo padaryti papildomi nikeliniai pagražinimai, automobilis buvo apdraustas Kasko draudimu rinkos verte, draudimas dėl šio automobilio vagystės išmokėjo 12483,90 Eur atskaičius frančizę. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad sutinka su draudimo vertinimu, nors jie išmokėjo ir mažiau, nei buvo jo lūkesčiai, jie išmokėjo tai, ką laikė rinkos verte. Tačiau duodamas parodymus teisme nukentėjusysis vis tik teigė, kad jis nėra kategoriškas dėl 15 000 Eur automobilio vertės, paaiškino, kad tiesiog tokie jo lūkesčiai, nurodė ir tai, kad 15 tūkstančių sumos jis negalėtų pagrįsti. Byloje esančiame nukentėjusiojo pateiktame automobilio savanoriško draudimo polise Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l.94) nurodyta, jog nukentėjusiojo automobilis „Renault Captur“ buvo apdraustas nuo visų įvykių išskyrus nedraudžiamuosius, sutartyje nustatyta vagystės atveju 10 % frančizė (išskaita).

11. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, jog VšĮ „Emprekis“ pateikti duomenys iš tikrųjų yra tik orientacinio pobūdžio, o nuteistojo pateikti skelbimai dėl parduodamų automobilių nebūtinai atspindi realią automobilio rinkos vertę. Todėl teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą, užklausė draudimo bendrovę ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (iki 2020-07-01 Seesam Insuranse AS Lietuvos filialas) dėl nukentėjusiajam išmokėtos draudimo sumos ir su tuo susijusiomis išmokomis, nustatant pagrobto automobilio „Renault Captur“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę.

12. Iš apygardos teismui pateiktų ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ duomenų (2020-04-09 draudimo išmokos potvarkio, 2020-02-28 vertinimo išvados (vidinio draudiko vertinimo), palyginamųjų vertinimo objektų) matyti, kad dėl 2020-02-15 įvykdytos nurodyto automobilio vagystės S. M. išmokėta 12.483,90 Eur dydžio draudimo išmoka, pagal pridėtą 2020-04-09 draudimo išmokos potvarkį. Draudimo sutartis buvo sudaryta pagal transporto priemonių registracijos liudijime esančius duomenis bei faktinės automobilio apžiūros metu surenkamą informaciją (nuotraukas ir pan.). Nurodyta, jog šiuo konkrečiu atveju automobilis buvo fotografuojamas, tikrinamas registracijos liudijimas. Įvykus įvykiui, registracijos liudijimas buvo tikrinamas pakartotinai siekiant įsitikinti, kad draudimo apsaugos metu pirminė informacija nepasikeitė. Nuostolio dydis buvo apskaičiuotas pagal automobilio rinkos vertę įvykio (vagystės) dieną palyginamuoju metodu, vadovaujantis Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija (Patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 17 d.), ką patvirtina pridedama vertinimo išvada bei vertinimui naudoti palyginamieji objektai (parduodamos transporto priemones rinkoje). Pagal draudiko vertinimą – nuostolio dydis šiuo konkrečiu atveju yra 13 871,00 Eur, o visa išmokėta suma yra susijusi tik su pačiu apdraustu daiktu (jo verte). Taip pat pateikti duomenys rodo, jog išmoka nukentėjusiajam buvo sumažinta sutartine išskaita vagystės atveju – 10,00 proc. nuostolio vertės arba vertine išraiška 1 387,10 Eur, t.y. suma, kurią turi atlyginti tiesiogiai už vagystę atsakingas asmuo.

13. Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis S. M. patvirtino savo parodymus, duotus tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu ir nurodydamas, jog negali pagrįsti automobilio vertės, t.y. 15 tūkstančių sumos, sutinkdamas su draudimo vertinimu, patvirtino, jog dėl 2020-02-15 įvykdytos automobilio vagystės jam (S. M.) buvo išmokėta 12.483,90 Eur dydžio draudimo išmoka.

14. Taigi, apeliacinės instancijos teismas atlikęs įrodymų tyrimą ir gavęs ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ duomenis apie išmokėtą draudimo sumą – 12 483,90 Eur, įvertinęs draudimo sutartyje nustatytą 10 % frančizę (išskaitą), sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog draudimo bendrovės nustatyta automobilio rinkos vertė vagystės dieną buvo – 13 871 Eur yra pagrįsta. Todėl konstatuotina, jog pagrįsta ir apylinkės teismo išvada, kad nukentėjusysis dėl automobilio vagystės patyrė ir 1387,10 Eur turtinę žalą, nes tokio dydžio suma jam nebuvo išmokėta kaip sutartyje numatyta frančizė (išskaita). Nesivadovauti draudimo bendrovės pateiktais duomenimis nėra pagrindo, nes draudimo bendrovė nuostolio dydį apskaičiavo ne tik pagal automobilio rinkos vertę įvykio (vagystės) dieną palyginamuoju metodu, bet ir įvertinusi surinktą informaciją pagal faktinės aplinkybes automobilio apžiūros metu. Todėl teisėjų kolegija nuteistojo argumentus dėl automobilio vertės nustatymo nelaiko pagrįstais, juolab, jog byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis siekia neteisėtai pasipelnyti, piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis. Įvertinus tai, jog šiame epizode yra įrodyta, kad nuteistasis A. I. pagrobė bendros 14 741 Eur vertės S. M. priklausančio turto, ir ši sumą akivaizdžiai viršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaltinamojo (nuteistojo) A. I. veiksmus kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

Dėl civilinio ieškinio

15. Teisėjų kolegijai nustačius, jog A. I. veika pagal BK 178 straipsnio 3 dalį kvalifikuota teisingai, o pirmosios instancijos teismo išvadas dėl pagrobto automobilio vertės patvirtina ne tik nukentėjusiojo parodymai, bet ir draudimo bendrovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pateikti duomenys, apeliacinės instancijos teismas, pritardamas apylinkės teismo išvadoms dėl automobilio vertės nustatymo, sprendžia, kad iš nusikalstamos veikos padariusio kalto asmens apylinkės teismas pagrįstai, iš dalies tenkinęs nukentėjusiojo civilinį ieškinį, priteisė S. M. 2 257,1 eurus iš A. I., kurią sudaro pavogtų daiktų vertė – 870 eurų ir 1387,10 Eur frančizė (išskaita). Šiuo atveju tarp apelianto veikos ir pasekmių 1 epizode yra tiesioginis priežastinis ryšys, draudimo bendrovės pateikti duomenys apie įstatymuose ir juos įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuota ir išmokėta draudimo išmoka vertintina kaip įrodymas, patvirtinantis nukentėjusiojo asmens patirtos ir atlygintinos žalos dydį.

16. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai draudimo bendrovės, kuri kompensuoja patirtą žalą, neįraukė kaip civilinės ieškovės šioje baudžiamojoje byloje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad nuteistojo A. I. nusikalstama veika tiesiogiai žala draudimo bendrovei Seesam Insuranse AS (nuo 2020-07-01 – ADB „Compensa Vienna Insurance Group“) nebuvo padaryta, draudimo bendrovė 12 483,90 eurų žalos atlyginimą nukentėjusiajam S. M. sumokėjo vykdydama įsipareigojimus pagal Automobilių savanoriškojo draudimo polisą Nr. (duomenys neskelbtini). BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamajame procese civilinį ieškinį turi teisę pareikšti tik tas asmuo, kuris turtinės ar neturtinės žalos patyrė dėl nusikalstamos veikos. Taigi, šis straipsnis nustato, kokie civiliniai ieškiniai nagrinėjami baudžiamajame procese. Regresiniai (subrogaciniai) ieškiniai baudžiamajame procese nenagrinėjami, kadangi baudžiamasis procesas negali būti naudojamas civilinio pobūdžio ginčui tarp nepagrindinių baudžiamojo proceso dalyvių išspręsti. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus bei vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-269/2014) sprendžia, kad draudikas Seesam Insuranse AS Lietuvos filialas (nuo 2020-07-01 – ADB „Compensa Vienna Insurance Group“) baudžiamojoje byloje negalėjo būti pripažintas civiliniu ieškovu, nes draudimo bendrovės regresiniai (subrogaciniai) reikalavimai už padarytą žalą atsakingam, kaip nusikaltimą padariusiam, asmeniui gali būti nagrinėjami tik civilinio proceso tvarka.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

17. BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Pažymėtina, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

18. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvų, juo buvo aptarta bausmės vykdymo atidėjimo instituto, numatyto BK 75 straipsnyje galimybė nuteistajam ir nors apeliantas teismui pateikė jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, iš kurių matyti, kad atlikdamas ankstesnę terminuotą laisvės atėmimo bausmę jis mokėsi, dalyvavo renginiuose ir akcentuoja, jog ir pats pripažįsta, kad jam reikalinga keisti elgesį, vis tik teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bausmės tikslai šiuo atveju negali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik jos dalį. Tokia išvada grindžiama įvertinus tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas ir yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kuri galima tik tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstai abejonei, šis institutas neturi būti taikomas.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, be realios laisvės atėmimo bausmės, bausmės tikslai ir teisingumo principas nebus užtikrintas nuteistajam taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Darant šią išvadą, atsižvelgtina ne tik į pirmosios instancijos teismo išanalizuotas ir įvertintas aplinkybes, susijusias su nuteistojo A. I. padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir pavojingumu (A. I. padarė iš viso devynias nusikalstamas veikas – vieną sunkų, septynis apysunkius nusikaltimus nuosavybei ir vieną nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui), tačiau ir su jo asmenybės vertinimu. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, apeliantas nedirba (5 t., b. l. 183), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (5 t., b. l. 178-182), anksčiau teistas 6 kartus, daugeliu atvejų už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų (vagysčių) padarymą (5 t., b. l. 184-190). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis yra recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Įvertintina ir tai, kad pirmąją iš šioje nutartyje aptariamų nusikalstamų veikų A. I. padarė praėjus tik dienai po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Todėl atsižvelgiant į tokius nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančius duomenis, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad A. I. padaryti nusikaltimai yra atsitiktinė klaida. Be to, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, apeliantas nusikalstamas veikas nustojo daryti ne savo noru, o tik po to, kai buvo sulaikytas darantis paskutinę nusikalstamą veiką ir jam buvo paskirtas suėmimas, tokiu būdu tik realiai atėmus laisvę A. I. pavyko užtikrinti, kad jis nustotų daryti nusikalstamas veikas. Todėl akivaizdu, kad kaltinamasis nesugeba kontroliuoti savo elgesio, nusikalstamas veikas daro sistemingai ir sąmoningai, kas teikia pagrindo abejoti apelianto deklaratyviais argumentais, kad jis yra pasiryžęs keistis ir nebedaryti nusikalstamų veikų. A. I. akcentuojamas elgesys pataisos įstaigoje turi reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo taikymą iš pataisos įstaigų, kuris taikomas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje 7 skirsnyje nustatyta tvarka, tačiau šie argumentai, nepaneigia teismo išvadų, jog šiuo konkrečiu atveju apeliantui BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatos negali būti taikytinos. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, įvertinus visas nurodytas bylos aplinkybes apeliantui A. I. buvo paskirta tinkama bausmė, todėl skundžiamas nuosprendis ir šioje dalyje nėra keičiamas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

20. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus apygardos teismui pateikė pažymą, kurioje nurodoma, kad iš nuteistojo valstybės naudai priteistinos 235,44 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato Gedimino Skaisčio užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tačiau BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytoje išimtyje, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje iš nuteistojo priteisti civiliniai ieškiniai, A. I. nedirba, duomenų apie nuteistojo turimą turtą nėra, jam skirta laisvės atėmimo bausmė. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms A. I. turtinę padėtį, įvertinus nuteistajam kilusius finansinius įsipareigojimus šioje byloje, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. I. (A. I.) apeliacinį skundą atmesti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti 235,44 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro advokato užmokestis.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Audrius CininasGintaras DzedulionisDaiva Kazlauskienė