Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnyje (2000 m. rugsėjo mėn. 26d. įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija), 150 straipsnio 4 dalyje (2006-06-22 įstatymo Nr. X-711 redakcija), 140 straipsnio 2 dalyje bei nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (padarytą 2007 metais) - vieneriems metams laisvės atėmimo, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (padarytą 2009 metais) vieneriems metams laisvės atėmimo, pagal BK 153 straipsnį (2000 m. rugsėjo mėn. 26d. įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija) vieneriems metams laisvės atėmimo, pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (2006-06-22 įstatymo Nr. X-711 redakcija) aštuoneriems metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. B. paskirta galutinė aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžiu iš V. B. priteista A. B. dvidešimt tūkstančių litų neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiu M. B. , kaltinta ir atiduotą teismui pagal BK 238 straipsnio 1 dalį išteisinta, nepadarius veikos turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5d. 1p.), šioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad nuo 2007 m. pavasario iki 2010 m. sausio 27 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute Gedimino g. 20 – 7, Kaišiadoryse, kuriame gyveno kartu su savo brolio P. B. šeima, pasinaudodamas nukentėjusiosios mažametės A. B. gim. 2001 m. birželio 30 d. bejėgiška dėl mažametystės būkle, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį kartų savo lytiniu organu – varpa, lietė mažametės lūpas, kišo ją mažametei į burną, pasiguldęs A. B. į savo lovą bei pasisodinęs ant kelių, vertė ją liesti rankomis jo varpą. Įlipdamas pas vonioje besimaudančią A. B. į vonią ir, jiems abiem būnant vonioje, vertė šią mažametę liesti jo varpą ir ja bei pirštais lietė A. B. lytinius organus – vaginą, bučiavo jos lūpas, nosį, kūną, palikdamas kraujosruvas ant kūno, jos akivaizdoje žiūrėjo erotinio turinio filmus bei masturbavosi. Tokiu būdu V. B. tenkino savo lytinę aistrą oralinio ir fizinio sąlyčio būdu bei tvirkino mažametę A. B. , nuo ko ši patyrė seksualinę prievartą bei kitas reakcijas į stresą – adaptacijos sutrikimus t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, V. B. nuteistas už tai, kad 2007 metais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku tame pačiame bute (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, mušė mažametę A. B. gim. 2001 m. birželio 30 d., suduodamas jai ne mažiau kaip vieną smūgį ranka per sėdmenis bei sukeldamas mažametei A. B. fizinį skausmą.

Be to, V. B. nuteistas ir už tai, kad 2009 metais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tame pačiame bute (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse mušė mažametę nukentėjusiąją A. B. gim. 2001 m. birželio 30 d., suduodamas jai ne mažiau kaip vieną smūgį ranka per sėdmenis, sukeldamas mažametei A. B. fizinį skausmą.

Taip pat apeliantas nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu, nes net valstybės kaltintojas siūlė ženkliai mažesnę bausmę pagal visus nusikaltimus kuriais jis buvo kaltinamas. Juolab, kad už nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 153 straipsnyje maksimali galima bausmė yra dveji metai laisvės atėmimo. Taigi nuteistasis mano, kad bendrinant dalinio sudėjimo būdu galutinė bausmė negalėtų viršyti dvejų metų laisvės atėmimo. Atitinkamai turėtų būti ženkliai sumažintas ir priteistos neturtinės žalos dydis, kadangi jis nedarbingas, dėl savo nedarbingumo pobūdžio (valdo tik vieną ranką) negali dirbti ir visas jo pajamas sudaro neįgalumo pensija.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. B. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismas visapusiškai ištyrė nuteistajam V. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų įvykių, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sudėties, jo kaltės padarius inkriminuojamas veikas, numatytas BK 153 str. (2000-09-26 įstatymo redakcija), BK 150 str. 4 d. (2006-06-22 įstatymo redakcija), pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, ką nepagrįstai nuteistasis ginčija apeliaciniame skunde.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, liudytoja G. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad ji dirba V. G. pagrindinės mokyklos mokytoja, jos tuo metu vadovaujamoje klasėje mokėsi nukentėjusioji A. B. . Vienu laikotarpiu nukentėjusioji sirgo, o po ligos buvo likę žinių spragų, todėl mergaitę pasilikdavo padirbėti po pamokų. Tuo metu liudytoja pamatė ant V. B. kaklo kraujosruvą. Mergaitė paaiškino, kad pati susimušė. Po to, per kūno kultūros pamoką pastebėjo, kad ant mergaitės krūtinės yra keistos formos kraujosruva. Nukentėjusioji paaiškino, kad susimušė. Jai kilo įtarimų, kad kažkas namuose negerai, todėl klausinėjo mergaitės kas jai padarė kraujosrūvas. Nukentėjusioji jai papasakojo, kad žaidė su tėveliu ,,siurbliūkais“ ir tėvelis lupomis padarė mėlynę. Tuomet ji apsilankė mergaitę namuose ir bendravo su A. B. tėvais bei tėvo broliu V.. Liudytoja tada tėvams pasakė, kad mergaitę reikėtų labiau prižiūrėti. Vėliau liudytoja mergaitės klausinėjo, ko ši nepasakanti. Tada mergaitė labai nedrąsiai po truputį išsipasakojo. A. B. jai papasakojo, kad jos dėdė V. prie jos kimba, guldosi į lovą, liepia imti jo lytinį organą. Nukentėjusioji jį palaiko tik truputį, o po to dėdė pats jį judina, iš jo kažkas išbėga. Dėdė jos prašo niekam apie tai nesakyti. Dar mergaitė jai sakė, kad ją dėdė V. maudo, vonioje nusimauna kelnes ir kiša jai į burną savo lytinį organą. Mergaitė sakė, kad tai trunka jau seniai, dar nuo darželio laikų. A. sakė, kad dėdė V. ją bučiuoja ir liečia jos pilvuką, ją kutena. Liudytojai tai sukėlė įtarimą, todėl ji kreipėsi į socialinę darbuotoją L. Z. , o po to pranešė mokyklos direktoriui bei vaikų teisių apsaugos tarnybai (t. 3 b. l. 150-151). Teisme apklausta liudytoja L. Z. patvirtino, kad 2009 m. gruodžio mėnesį pas ją atėjo mokytoja G. M. ir pasakė, kad turi nuojauta, kad kažkas negerai su jos auklėtine A. B. , nes mergaitė ateina į mokyklą netvarkinga, nepavalgiusi, nuo mergaitės sklinda nemalonus kvapas, kuris rodo jos nepriežiūrą. G. M. papasakojo, kad buvo nuėjusi pas B. į namus, rado namus netvarkingus, o A. B. mieganti viename kambaryje su dėde (nuteistuoju V. B. ). Minėjo, kad mergaitė vengia namų, neskuba į juos grįžti. Maždaug sausio mėnesį liudytoja kartu su G. M. lankėsi B. namuose. Namuose buvo netvarka, tačiau A. B. lovos nuteistojo V. B. kambaryje jau nebuvo. 2010-01-27 G. M. jai pasakė, kad iš mergaitės sužinojo, kad ji yra tvirkinama. Nukentėjusioji pasakojusi, kad jos dėdė (nuteistasis V. B. ) ją vesdavo į vonią, liepia glostyti jo lytinį organą, kad iš dėdės lytinio organo kažkas išbėga. Mergaitė G. M. sakiusi, kad maudantis mergaitės dėdė (nuteistasis V. B. ) lipa pas ją į vonią, guldosi ją į lovą. Liudytoja L. Z. apie tai pranešė vaikų teisių apsaugos tarnybai (t. 4 b. l. 9-10).

Kaip matyti iš Kaišiadorių V. G. pagrindinės mokyklos rašto, dėl galimai namuose tvirkinamos mažametės A. B. buvo kreiptasi į Kaišiadorių rajono vaikų teisių apsaugos tarnybą (t. 1 b. l. 2). Iš liudytojos I. B. parodymų matyti, kad ji dirba Kauno apskrities VPK Kaišiadorių PK VTS PP vyresniąja specialiste, buvo gautas raštas iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos apie tai, kad gali būti tvirkinama mažametė A. B. . Kartu su VTAT atstove V. K. ir klasės auklėtoja 2010-01-28 ji nuvežė A. B. į Kauno ekspertinį skyrių pas teismo medicinos ekspertą apžiūrai. Pas ekspertę mokytoja G. M. kalbino A. B. , klausė jos, ar jai kas kišo į burnytę lytinį organą. A. B. jai atsakė, kad taip darė t.y. lytinį organą jai į burną kišo jos dėdė V.. Mažametė minėjo, kad ji tuomet dėdei V. įkando, tačiau jai dėl to nieko nebuvo. A. B. taip pat sakė, kad ji apie tai sakiusi mamai, o mama po to apie kažką tai kalbėjo su V. (t. 3 b. l. 170-171).

Iš mažametės nukentėjusiosios A. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, dalyvaujant įstatyminei atstovei M. B. , vaiko teisių apsaugos tarnybos vyr. specialistei V. K. , psichologei E. D. , įtariamajam V. B. , matyti, kad ji kartu su tėvais apsigyveno trijų kambarių bute su tėvais ir dėde V.. Ji gyveno viename kambaryje su dėde V., o kitame kambaryje gyveno jos tėtis ir mama. Kai gyveno su dėde miegodavo savo lovoje, dėdė miegodavo savo lovoje. Atsimena ką ji yra pasakojusi mokytojai, bet dabar to pasakyti ir parašyti negali. Tas dalykas yra apie dėdę. Negali ji ir papasakoti, ką jie veikė. Tai būdavo ir vonioj, ir kambary. Kur tai vyko paskutinį kartą, neprisimena. Kai tai įvyko, buvo dėdė. Tai įvyko kambaryje (ir parodo plane V. B. kambarį). Toliau kas atsitiko, ji nenori kalbėti. Tai, kas atsitiko, dalykas nebuvo geras. To ji negali pasakyti nes perduos teisėjui, o taip pat ji nenori to dalyko ir užrašyti. Dėdė tada nuėjo iškepęs dešrelių kažko į vonią, o ji su dešrelėmis į kambarį. Ji galvojo, kad dėdė vonioje skalbs rūbus, bet jis nuėjo kai ko kito, bet ji nesakys, nes nenori. Ji žino, ko jis ten nuėjo, nes matė, bet to nepasakys, neužrašys ir nepieš, nes negali. Tai ir blogas, ir geras dalykas. Kai ji tai matė, jautėsi nelinksmai. Tai buvo mačiusi ir anksčiau, kai dėdė darė, o ką jis darė- nesakys. Gali ji pasakyti tik du dalykus, kad dėdė nusirengė ir ją pakvietė į vonią. Dėdė nusirengė maikutę ir megztinį, o po to nuėjo į kambarį. Ant jo buvo likę dar kelnės, bet po to ir jas nusirengė, bet ne visiškai, o pusę ir ją pakvietė i vonią. Ji nuėjo, bet paskui išėjo į kambarį, nes pamatė, kad dėdė nusirengė. Pagalvojo, kad jis eina maudytis. Dėdė ją pašaukė, ji paėmė kempinę ir nuėjo, nes pagalvojo, kad dėdė neranda kempinės. Vonia buvo pripildyta. Ji sakė, kad kempinė yra jos krepšelyje. Dėdė pasakė jai eiti į kambarį, tai ji ir išėjo. Dėdė nepasiliko vonioj, irgi ėjo į kambarį. Toliau ji nepasakos. Kai tas blogas dalykas kambaryje baigėsi, dėdė apsirengė ir nuėjo į vonią maudytis. Dėdė jai nesakė, ar kam sakyti ar nesakyti kas atsitiko. Atsitiko toks daiktas, kurio nenori sakyti. Tai, kas atsitiko antradienį buvo ir daugiau kartų atsitikę, kai ji ėjo į darželį, bet ji nenori sakyti. Tas dalykas buvo blogas, bet kai taip atsitiko, gerai neprisimena, nes praėjo daug vasarų ir rudenių. Kai atsitiko tas negeras dalykas tai dalyvavo tas pats žmogus - dėdė V.. Daug kartų buvo tokių dalykų, bet ji neprisimena. (Paėmusi žaislinį šunį kaišioja pirštą jam į snukį-nasrus, o po to pradeda mušti). Į klausimą-ar jai kas bandė daryt; ji teigė, kad bandė, bet nenorinti apie tai kalbėti, neva viską apie tai žinantys ir patys. (Parodo į V. B. kambarį plane). Ar dėdė V. kišo jai ką į burnytę, ji teigė, kad taip. Ji apie ta, nenorint, kalbėti, nes tai negeras daiktas. Kai tai įvyko, jautėsi kitaip, labai blogai. Pasakyti, ką jai dėdė kišo į burnytę, nenori ir parodyti galinti ant paveiksliuko. (Paveiksliuke pažyminti savo burnytę ir dėdės V. lytinius organus). Prašo ji nerodyti nuogų žmonių paveiksliukų, nes jai nepatinka. (Paveiksliuke pažymi mergaitės burnytę pasaldama, kad čia yra lūpos, o rodydama vyro lytinius organus, juos įvardina iš "B" raidės"). Ji patvirtino, kad dėdė liete jos burnytę lytiniu organu (parašo "P" raidę ties mergaite paveikslėlyje ir nurodo paveikslėlyje vyro lytinius organus, atsakant su kuo lietė). Nukentėjusioji parodė, kad dėdė prilietė jai prie lupyčių organą iš "B“ raidės ir ji dėl to jautėsi prastai, nes jai smirdėjo. Jai neskaudėjo, tik buvo prastas kvapas. Dėdė tada pasiėmė rankšluostį, chalatą ir šampūną bei nuėjo į vonią. Dar kartą tai įvyko jos kambaryje, kada ji su dėde V. namuose buvo vieni. Tada ji darė namų darbus savo kambaryje. Dėdė ėjo parūkyti į balkoną. Kai dėdė išėjo iš balkono, vėl atėjo į jos kambarį. Ji tada buvo prie stalo. Jis nieko jai nesakė, tik priartėjo prie jos, pasilenkė, nes ji prašė padėti padaryti matematiką. Jis tada ir nusiėmė kelnes, tą daiktą jai prilietė. Kai dėdė nusiėminėjo kelnes, tai stovėjo truputį toliau nuo jos, o ji viską matė veidrodyje. Dėdė priėjo prie jos, prilietė tą daiktą vieną kartą prie jos ir nuėjo į vonią. Kai jai dėdė lietė, ji tylėjo, o jis ir nieko nesakė. Tada dar ėjo į darželį. Kitas kartas buvo, kai dėdė prašė palaikyti lytinį organą. Tai buvo daugiau nei vienas kartas. Jis prašydavo tai daryti, kai ji būdavo savo kambaryje ir darydavo pamokas. Žodį ,,lytinis organas" ji žino, nes jai apie tai pasakė mokytoja. Kai dėdė lietė jai tuo daiktu prie veido, tai su dantukais ir liežuviu ji nieko nedarė. Jai nekišo giliau į burnytę, tik prilietė prie lūpų. Be to, A. B. aiškino, kad tas dalykas, kas atsitiko jai kai dėdė prilietė lytinį organą prie veido, galinti pavadinti "dulkinimas". Kitaip ji negali pavadinti, tik gali parašyti. Apie tai ji yra daugiau pasakiusi mokytojai ir socialinei darbuotojai. Kai vieną kartą dėdei rankomis laikė tą daiktą, ji buvo su pirštinėm, nes ruošėsi ėjo į lauką (paveiksliuke tušinuku apibrėžia vyro lytinius organus, nurodo, kad juos laikė). Tada dėdė buvo nusivilkęs kelnes ir viskas vyko jo kambaryje. Ji tuo metu sėdėjo, o dėdė stovėjo šalia. Dėdė V. prie jos priėjo ir nusirengė. Ji paėmė su kaire ranka (parodo kairę ranką). Dėdė klausė, kur ji einanti ir ji atsakė, kad į lauką. Tas daiktas buvo šlykštus, slidus ir minkštas(tai buvo atsakymas i klausima, koks vyriškas organas). Taip pat paaiškino, kad ji vieną kartą su dėde žiūrėjo savo kambaryje televizoriuje filmuką. Kai jis baigėsi, ten rodė kitą filmą - apie tai kaip berniukas buvo nuogas ir kažką darė su ranka sau, bet po toji užmigo (t. 1 b. l. 34-48 ).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja Kauno apskrities VPK psichologė S. D. parodė, kad ji dalyvavo apklausiant nukentėjusiąją A. B. pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei paaiškino, kad bendraujant su nukentėjusiąja, pastaroji užsiminė, jog žino, kad kažkas negero atsitiko jos gyvenime. Mergaitė muistėsi, nepalaikė akių kontakto, nervingai šypsojosi. Ji paminėjo, kad jai nėra smagu kalbėti ta tema - „nenoriu apie tai kalbėti". Kalbant apie bendro pobūdžio klausimus - kur ir su kuo A. gyvena ir pan., mergaitės elgesys akivaizdžiai pasikeitė, ji atsakinėjo noriai, spontaniškai, tiksliai, beveik be pauzių ir be didesnių raginimų. Buvo akivaizdu, kad mergaitė patiria didelį emocinį krūvį užsimenant apie seksualinės prievartos temą. Mergaitė prasitarė, kad apie tai, ką jai nepatikdavo veikti su dėde, ji parašiusi mokytojai. Ji patvirtino, kad tai yra tas dalykas, apie kurį sunku kalbėti ir nežino kaip pasakyti. Paklausta ar jie su dėde kartu kažką veikė, kas jai nepatiko, mergaitė linkteli. Paklausta kur ta veikla vykdavo, atsako, kad „būdavo ir vonioj, būdavo ir kambaryje". Apklausoje artėjant prie emociškai jautrios temos, mergaitė tiesiog blokavosi, tačiau gebėjo pakankamai tiksliai įvardinti kada tiksliai įvyko paskutinis seksualinės prievartos faktas, atskaitos tašku naudodama savo patekimą į ligoninę. Be to, liudytoja išsamiai išdėsčiusi mažametės duotus parodymus, nurodė, kad apibendrinus nukentėjusiosios A. B. psichologinę būklę apklausos metu, galima tvirtinti, kad mergaitė ypatingai gyvybiška, su dideliu nerimu reaguoja į seksualinės prievartos temą bei atskiras jos aplinkybes. Tai rodo su šia tema susijusias stiprias neigiamas emocijas, kurių pakartotinio išgyvenimo mergaitė siekia išvengti (t. 1 b. l. 109-118, t. 3 b. l. 171).

Iš teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-131 matyti, jog nerasta duomenų, kad A. B. laikotarpyje nuo 2007 iki 2010-01-24 būtų sirgusi lėtiniu psichikos sutrikimu (liga) ar laikinu psichikos sveikatos sutrikimu, jai nėra nustatytas padidintas polinkis fantazuoti. A. B. , atitinkamai jos amžiui, neturi jokių žinių apie lytinius santykius, nesuvokia jų biologinės reikšmės, nei nagrinėjamo byloje laikotarpio pradžioje, nei šiuo metu ji negalėjo ir negali suprasti su ją atliktų veiksmų esmės, todėl negalėjo adekvačiai tiems veiksmams priešintis. Konstatuota, jog A. B. po nagrinėjamos jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos – seksualinio prievartavimo patyrė seksualinę prievartą ir kitas reakcijas į stresą adaptacijos sutrikimus, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl seksualinės prievartos A. B. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Šiuo metu A. B. neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, jai konstatuojamas laikinas psichikos sutrikimas – adaptacijos sutrikimas, vyraujant emocijų sutrikimams, įtariama seksualinė prievarta (t. 1, b. l. 65-70).

Todėl apygardos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nuteistojo atžvilgiu pagrįstai rėmėsi nuosekliais nukentėjusiosios A. B. parodymais, kurie pasitvirtina aukščiau minėtų liudytojų G. M. , L. Z. , I. B. , S. D. parodymais, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo apeliaciniame skunde. Duomenų, jog nukentėjusioji davė tokius parodymus įtakota mokyklos socialinės darbuotojos bei specialistų, baudžiamojoje byloje nėra. Priešingai, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, liudytoja G. M. (nukentėjusiosios mokytoja) bei socialinė pedagogė L. Z. apie seksualinę prievartą sužinojo iš pačios nukentėjusiosios A. B. ir kreipėsi į vaikų teisių apsaugos tarnybą tikslu pranešti apie įvykį, kad būtų išsiaiškintos visos aplinkybės apie galimą seksualinę prievartą. Nuteistasis V. B. ginčydamas kaltę, apeliaciniame skunde nurodo, kad mažametė nukentėjusioji A. B. apie seksualinę prievartą nieko nepasakojo savo motinai M. B. . Tačiau kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pati nukentėjusiosios motina M. B. buvo kaltinama tuo, kad žinodama apie nuteistojo vykdomą jos mažametės dukrelės seksualinį prievartavimą nepranešė teisėsaugos institucijoms. Todėl apygardos teismas pagrįstai kritiškai vertino M. B. parodymus apie jai žinomas įvykio aplinkybes.

Be to iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis V. B. savo kaltę dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų iš esmės pripažino ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, dalyvaujant gynėjui parodė, kad pirmą kartą jis palietė pirštu A. B. vaginą 2007 metais. 2008 m. gegužės mėnesį, jam maudantis vonioje ir masturbuojantis, A. užėjo į vonią ir pamatė jį tai darantį. Tuo metu jis jau baiginėjo ir A. matė, kaip jam iš varpos išsiliejo sperma. Išėjęs iš vonios su apatinėmis kelnaitėmis, jis paprašė A. niekam nesakyti ką ji matė vonioje. Ji pradėjo klausinėti, ką jis ten darė. Tuomet jis mergaitei paaiškino ir pasiūlė jai pasižiūrėti į jo lyties organus. Savo apatines kelnaites jis nuleido žemyn, o mergaitė palietė jo varpą, ją suspaudė. Kadangi jis nenorėjo vėl susijaudinti, užsimovė kelnaites ir nuėjo į kambarį rengtis. 2008 m. rugsėjo mėnesį, jis masturbavo savo lyties organą, žiūrėdamas per televizorių laidą apie tai, kaip yra filmuojamas "porno" filmas. Kai jis tai darė, A. gulėjo savo lovoje tame pačiame kambaryje ir pasakė, kad ji viską mato ir žino, ką jis daro. Po to karto jis maždaug kas mėnesį ar kas du, leisdavo mergaitei paliesti ir apžiūrėti jo lytinį organą-varpą. Tai vyko kaip žaidimas. Iš viso su mergaite tokią aktų buvo apie 8-10 kartų. Kai jis mergaitei demonstruodavo savo lytinį organą arba, kai ji jį liesdavo, tai suspausdavo. Įvykdavo erekcija, tačiau spermos išsiliejimo, ji nematydavo, jis mergaitei liepdavo išeiti. Gal du kartus jis pabandė paliesti ir A. vaginą, tačiau jai tai nepatiko ir ji paprašė tai daugiau nedaryti. Apie tokius jo veiksmus su A. jos mama M. ir tėtis - jo brolis P. nieko nežinojo. Paskutinį kartą lytinį organą jis parodė mergaitei 2009 m. prieš Kalėdas likus savaitei ar pusantros, dabar neprisimena. Tai įvyko jai ant jo pilvo šokinėjant. Kai jam nusibodo mergaitės šokinėjimas jam ant pilvo, jis pasiūlė jai pasižiūrėti jo lytinį organą. Jį išsitraukęs paprašė mergaitę pasilenkti ir pabraukė jai savo nešvariu lyties organu per jos lūpas. Mergaitė iš karto pabėgo į vonią. Tai buvo paskutinis kartas, kai jis A. leido pažiūrėti į jo vyriškus organus. Ji gal ir galėjo matyti spermos išsiliejimą tada, kai jis masturbuodavosi žiūrėdamas erotinius filmus, tačiau specialiai jis jų mergaitei nerodė. Tokius filmus jis žiūrėjo po 22 val., kai ji jau miegodavo. Lytinio akto su mergaite jis niekada neimitavo, tačiau abu apie tai yra kalbėję porą kartų. Jam mergaitė lytinio organo dantukais nėra užkabinusi, nes jis jai į burną jo niekad įkišęs nebuvo. Mergaitė kartais ir pati rodydavo iniciatyvą pačiupinėti jo lytinį organą. Jis jos kūną lūpomis yra lietęs virš bambos, kuomet papūsdavo jai į pilvą. Kai A. eidavo miegoti, jis pabučiuodavo jai į nosytę arba lūpytes. Mergaitės motina M. ir tėvas P. ja labai rūpinosi, tačiau jie apie jo veiksmus su mergaite nežinojo, nes A. jiems apie tai nepasakojo (t. 2, b. l. 150-166). Nors nuteistasis V. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino ir paneigė ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, tačiau apygardos teismas pagrįstai rėmėsi nuteistojo duotais parodymais ikiteisminio tyrimo teisėjai, kaip patikimu įrodymų šaltiniu, o jo vėlesnį parodymų pakeitimą vertino kaip gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas. Juolab, nuteistojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš esmės atitinka nukentėjusiosios A. B. parodymams apie įvykio aplinkybes bei kitai baudžiamosios bylos medžiagai.

Be to, kaip matyti iš P. B. bute kratos metu paimtų daiktų protokolo bei specialisto išvadų, pateikto kompiuterio sisteminio bloko standžiųjų diskų kataloguose ir laisvose srityse nustatyti 3671 vnt. vaizdo ir 9 vnt. video erotinio turinio failai, galimai susiję su vaikų pornografija (t. 1, b. l. 179-193; t. 2 b. l. 14-15), o išvadoje Nr. 11-1817 (10) konstatuota, jog pateikto juodos spalvos kompiuterio sisteminio bloko standžiųjų diskų kataloguose nustatyti 187 vnt. vaizdo ir 32 vnt. video erotinio turinio failai, galimai susiję su vaikų pornografija (t. 2 b. l. 1-13; t. 2 14-15).

Todėl kolegijos manymu, apygardos teismas tinkamai įvertino aukščiau aptartus ir kitus išsamiai teismo nuosprendyje išdėstytus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 str. nuostatų, bei padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis V. B. padarė nusikalstamas veikas, bei teisingai jas kvalifikavo pagal BK 153 str. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), BK 150 str. 4 d. (2006 m. birželio 22 d. įstatymo redakcija), kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo apeliaciniame skunde.

Nuteistasis V. B. apeliaciniu skundu prašo ženkliai sumažinti priteistos neturtinės žalos nukentėjusiajai dydį, nes nedarbingas, visas jo pajamas sudaro neįgalumo pensija. Šie nuteistojo argumentai dėl neturtinės žalos sumažinimo atmestini.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, sukrėtimą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, teismo medicinos psichiatrijos-psichologinės ekspertizės išvadų, dėl nuteistojo V. B. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji mažametė A. B. patyrė didelį dvasinį sukrėtimą. Dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos – seksualinio prievartavimo, nukentėjusioji patyrė seksualinę prievartą ir kitas reakcijas į stresą – adaptacijos sutrikimas, nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl patirtos seksualinės prievartos. Ji itin skausmingai išgyvena patirtus įvykius, ir tai neabejotinai neigiamai paveiks nukentėjusiosios tolesnę asmenybės raidą bei formavimąsi. Taigi, atsižvelgus į tai, kad aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad inkriminuojamas nusikalstamas veikas nukentėjusiosios mažametės atžvilgiu padarė V. B. , atsižvelgus į jo ne itin gerą turtinę padėtį, taip pat vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, apygardos teismas pagrįstai iš nuteistojo V. B. priteisė 20 000 Lt neturtinės žalos dydį.

Apygardos teismas, skirdamas nuteistajam V. B. terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas reikšmingas aplinkybes bausmės skyrimui ir vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis V. B. padarė keturias nusikalstamas veikas, tame tarpe ir labai sunkų nusikaltimą (BK 150 str. 4 d.), kas sukėlė sunkias pasekmes. Nukentėjusiajai A. B. po patirtos seksualinės prievartos konstatuotas laikinas psichikos sutrikimas – adaptacijos sutrikimas, vyraujant emocijų sutrikimams (t. 1, b. l. 65-70). Kaip asmenybė nuteistasis V. B. charakterizuojamas patenkinamai, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (t. 3 b. l. 38), neteistas, neįgalus. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl apygardos teismas įvertinęs aukščiau išdėstytus duomenis bei faktines bylos aplinkybes pagrįstai nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, artimas sankcijoms už minėtas nusikalstamas veikas numatytiems bausmių vidurkiams. Taip pat, paskirtąsias bausmes tinkamai subendrino apėmimo būdu, nepažeisdamas BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 2 p. reikalavimų. Taigi, kolegijos manymu, nuteistajam V. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta ir nėra įstatyminio pagrindo apygardos teismo paskirtą galutinę subendrintą bausmę švelninti, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo V. B. apeliaciniame skunde. Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu prokuroras nuteistajam V. B. siūlė skirti švelnesnę bausmę nei paskyrė apygardos teismas, tačiau pagal galiojančias baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, teismas nėra saistomas prokuroro išdėstyta pozicija teisme, o priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir skirdamas bausmę vadovaujasi BK 54 str. įtvirtintomis nuostatomis. Kolegijos manymu, skiriant nuteistajam V. B. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas bei jas bendrinant, šios nuostatos nebuvo pažeistos.

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.