- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-21
- Bylos Nr.
- e2-207-157/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02008-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Čekanauskaitė
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Horizonto kompanija“
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Horizonto kompanija“, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, civilinėje byloje Nr. eB2-6095-794/2015.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – pareiškėjas, VMI) 2015 m. spalio 9 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Horizonto kompanija“ (toliau – atsakovas, UAB ,,Horizonto kompanija“). Anot pareiškėjo, ši įmonė yra nemoki, 2015 m. rugpjūčio 5 d. duomenimis įmonės skola valstybės (savivaldybės) biudžetui sudarė 4 563,20 Eur, antstolis neįvykdė jam perduoto sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, nes pagal viešųjų registrų duomenis įmonė neturi nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo VMI pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas teismui pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, kuris neatitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, t. y. nepateikė įrodymų, kad atsakovui buvo siųstas bei įteiktas pranešimas apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjas VMI prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį ir priimti nagrinėti pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Horizonto kompanija“ iškėlimo. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ĮBĮ 6 straipsnio 3 dalį, neįvertino aplinkybės, kad 2015 m. rugsėjo 24 d. antstolis su išieškojimo negalimumo aktu grąžino Sprendimą ieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, o į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo kreiptasi nepraėjus mėnesiui nuo minėto vykdomojo dokumento grąžinimo dienos. Dėl nurodytų priežasčių, pasak apelianto, pareiškimui neturi būti taikomos ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos.
Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus – 2015 m. rugpjūčio 25 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo bei tą pačią dieną surašytą išieškojimo negalimumo aktą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėja bylą neperžengdamas atskirojo skundo ribų, prijungia prie bylos pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus (CPK 320 str. 1 d., 314, 338 str.).
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bankroto teisinius santykius reglamentuoja ĮBĮ bei CPK nuostatos. Pagal ĮBĮ 6 straipsnio 1 dalį, jeigu yra bent viena iš šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų sąlygų, pasibaigus 6 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui, kreditorius (kreditoriai) gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, kad CPK nustatyta tvarka įvykdyti 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai, ir 6 straipsnio 2 dalyje nurodyto pranešimo kopija. ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta kreditoriaus (kreditorių) pareiga apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pranešti įmonei (skolininkei) raštu. Tačiau, jeigu yra sąlygą, nurodyta minėto įstatymo 4 straipsnio 5 punkte, ir kreditorius (kreditoriai) ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo vykdomųjų dokumentų grąžinimo dienos kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pateikiant pareiškimą teismui ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos netaikomos (ĮBĮ 6 str. 3 d.).
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kadangi atsakovui nebuvo išsiųstas pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais ir pažymi, kad teismas netinkamai taikė ĮBĮ 6 straipsnio nuostatas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad VMI 2015 m. vasario 23 d. priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš atsakovo turto, šis sprendimas perduotas antstoliui vykdyti (el. b. l. 5-6). Apeliacinės instancijos teismui pareiškėjo pateikti papildomi įrodymai patvirtina skunde nurodytą aplinkybę, kad 2015 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjas gavo antstolio patvarkymą dėl minėtos vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo bei 2015 m. rugpjūčio 25 d. aktą apie išieškojimo negalimumą, o 2015 m. spalio 9 d., t. y. praėjus dviem savaitėms nuo vykdomojo dokumento grąžinimo dienos, pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui (el. b. l. 1).
Paminėti įrodymai patvirtina faktą, kad pareiškimo pateikimo dieną egzistavo aplinkybės, kurioms esant nėra taikomos ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies sąlygos. Kadangi atsakovas atitiko ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas (antstolis nustatė, kad pinginių lėšų banko sąskaitose nėra, registruoto nekilnojamojo bei kilnojamojo turto neturi), o pareiškimas teismui pateiktas nepraleidus įstatymo nustatyto vieno mėnesio termino nuo vykdomojo dokumento grąžinimo dienos, –pirmosios instancijos teismas be pagrindo padarė išvadą, kad šiam pareiškimui taikytinos minėto straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos.
Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagrįstais laikomi pareiškėjo argumentai dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, neteisėtumo. Taigi teismas netinkamai taikė tokio pareiškimo priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nepagrįstai nusprendė, kad nesilaikyta jų reikalavimų, todėl ši teismo nutartis naikintina, o klausimas dėl minimo pareiškimo priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti.
Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Horizonto kompanija“ priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.