Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Horizonto kompanija“, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, civilinėje byloje Nr. eB2-6095-794/2015.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėja bylą neperžengdamas atskirojo skundo ribų, prijungia prie bylos pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus (CPK 320 str. 1 d., 314, 338 str.).

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bankroto teisinius santykius reglamentuoja ĮBĮ bei CPK nuostatos. Pagal ĮBĮ 6 straipsnio 1 dalį, jeigu yra bent viena iš šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų sąlygų, pasibaigus 6 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui, kreditorius (kreditoriai) gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, kad CPK nustatyta tvarka įvykdyti 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai, ir 6 straipsnio 2 dalyje nurodyto pranešimo kopija. ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta kreditoriaus (kreditorių) pareiga apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pranešti įmonei (skolininkei) raštu. Tačiau, jeigu yra sąlygą, nurodyta minėto įstatymo 4 straipsnio 5 punkte, ir kreditorius (kreditoriai) ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo vykdomųjų dokumentų grąžinimo dienos kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pateikiant pareiškimą teismui ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos netaikomos (ĮBĮ 6 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kadangi atsakovui nebuvo išsiųstas pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais ir pažymi, kad teismas netinkamai taikė ĮBĮ 6 straipsnio nuostatas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad VMI 2015 m. vasario 23 d. priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš atsakovo turto, šis sprendimas perduotas antstoliui vykdyti (el. b. l. 5-6). Apeliacinės instancijos teismui pareiškėjo pateikti papildomi įrodymai patvirtina skunde nurodytą aplinkybę, kad 2015 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjas gavo antstolio patvarkymą dėl minėtos vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo bei 2015 m. rugpjūčio 25 d. aktą apie išieškojimo negalimumą, o 2015 m. spalio 9 d., t. y. praėjus dviem savaitėms nuo vykdomojo dokumento grąžinimo dienos, pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui (el. b. l. 1).

Paminėti įrodymai patvirtina faktą, kad pareiškimo pateikimo dieną egzistavo aplinkybės, kurioms esant nėra taikomos ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies sąlygos. Kadangi atsakovas atitiko ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas (antstolis nustatė, kad pinginių lėšų banko sąskaitose nėra, registruoto nekilnojamojo bei kilnojamojo turto neturi), o pareiškimas teismui pateiktas nepraleidus įstatymo nustatyto vieno mėnesio termino nuo vykdomojo dokumento grąžinimo dienos, –pirmosios instancijos teismas be pagrindo padarė išvadą, kad šiam pareiškimui taikytinos minėto straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos.

Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagrįstais laikomi pareiškėjo argumentai dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, neteisėtumo. Taigi teismas netinkamai taikė tokio pareiškimo priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nepagrįstai nusprendė, kad nesilaikyta jų reikalavimų, todėl ši teismo nutartis naikintina, o klausimas dėl minimo pareiškimo priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Horizonto kompanija“ priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.