Kauno apylinkės teismo nutartis

2022-08-26 · Baudžiamoji byla Nr. T-1261-753/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-08-26
Bylos Nr.
T-1261-753/2022
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-01557-2014-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
J. I. V.
Kategorijos
Byla Nr. T-1261-753/2022
Teisminio proceso Nr. 1-12-1-01557-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; (S) 2.1.10.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. rugpjūčio 26 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam J. I. V. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. birželio 21 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam J. I. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų 11 mėnesių 13 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2022 m. birželio 21 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės laikymo sąlygomis, drausmine tvarka baustas keturis kartus (paskutinį kartą – 2019 m. gruodžio 13 d.), nuobaudos negalioja, už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje veikloje skirtos tris paskatinimo priemonės (paskutinį kartą — 2021 m.. balandžio 19 d.). Bausmės atlikimo metu baigė Teisinio socialinio švietimo programą, nuo 2020 m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. balandžio mėn. dalyvavo programoje „Savęs pažinimas per meno terapijos metodus“. Rodė iniciatyvą ir kreipėsi į Resocializacijos skyriaus psichologus dėl dalyvavimo socialinių įgūdžių lavinimo programoje. Dalyvavo dviejuose psichologo konsultacijose, įskaitant ir motyvacinį alkoholio prevencijos užsiėmimą. Nuo (duomenys neskelbtini) nuteistasis turi neįgalumą dėl galvos traumos, įkalinimo įstaigoje dėl darbo paieškos nesikreipė, kadangi gauna neįgalumą. Po galimo paleidimo planuoja kreiptis į užimtumo tarnybą. Nuteistojo vardu vykdomieji dokumentai nėra gauti ir atskaitymai nėra vykdomi, gauna neįgalumo pašalpą, kurios šiuo metu pakanka kasdieniniams poreikiams patenkinti. Šiuo metu nuteistasis neturi artimųjų, turi sūnų su kuriuo ryšių nepalaiko, nes su buvusia žmona jau senai išsiskyrė. Atlikus pirminį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, buvo nustatyta žema, atlikus pakartotinį vertinimą, išliko žema. Nuteistasis atliko būtiną bausmės dalį, elgesys bausmės atlikimo metu nėra nepriekaištingas, tačiau stengiasi keisti tinkama linkme, požiūris į taikomas socialinės reabilitacijos priemones, apribojimus ir priežiūrą šiuo metu teigiamas, numatytas resocializacijos priemones ir Komisijos teikiamas rekomendacijas vykdo, nusikalstamo elgesio rizika yra žema, todėl Komisijai šiuo metu yra pagrindas manyti, kad nuteistasis po galimo paleidimo tinkamai adaptuosis visuomenėje, laikysis priimtinos elgesio tvarkos ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

J. I. V. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2014 m. birželio 4 d., pabaiga – 2025 m. birželio 4 d.

Anksčiau neteistas.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam J. I. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. I. V. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus pažeidęs keturis kartus (paskutinis pažeidimas 2019 m. gruodžio 13 d.), iš jų keturis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, galiojančių nuobaudų neturi, tris kartus skatintas, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (iki senatvės pensijos sukakties dienos) nuteistajam skirtas neįgalumas. Įkalinimo įstaigoje nuteistasis dėl darbo paieškos nesikreipė, kadangi skirtas neįgalumas. Bausmės atlikimo metu baigė Teisinio socialinio švietimo programą, nuo 2020 m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. balandžio mėn. dalyvavo programoje „Savęs pažinimas per meno terapijos metodus“. Rodė iniciatyvą ir kreipėsi į Resocializacijos skyriaus psichologus dėl dalyvavimo socialinių įgūdžių lavinimo programoje. Dalyvavo dviejuose psichologo konsultacijose, įskaitant ir motyvacinį alkoholio prevencijos užsiėmimą. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos paskirtas rekomendacijas. Teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, J. I. V. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog nuteistasis akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu keturis kartus nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, už ką keturis kartus baustas drausmine tvarka. Nors nuteistajam paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką J. I. V. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau išlieka kriminogeniniai veiksniai, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Nuteistajam nenustatyta jo nusikalstamą elgesį mažinančių veiksnių, tačiau išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – smurtinio elgesio istorija; neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, būdingas smurtinis elgesys; susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; kriminalinių nuostatų palaikymas. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek J. I. V. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad J. I. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo atlikimą (šeimos nario nužudymą), ankščiau neteistas, per bausmės atlikimo laikotarpį vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus pažeidė keturis kartus. Teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis laisvėje buvo įgijęs 10 klasių išsilavinimą ir radiomontuotojo specialybę, 2010 m. buvo sumuštas, po incidento negalėjo dirbti dėl prasidėjusių epilepsijos priepuolių. Iki (duomenys neskelbtini) nuteistajam nustatytas neįgalumas. Nuteistasis gauna neįgalumo pašalpą kurios šiuo metu pakanka kasdieniniams poreikiams patenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis gauna pastovias išmokas (neįgalumas) negali būti vertinama kaip kriminogeninis veiksnys, nuteistojo nusikaltimas nėra susijęs su finansinės naudos siekimu. Iki nusikalstamos veikos įvykdymo gyveno su seserimi, lygtinio paleidimo atveju planuoja laikinai apsistoti Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ nakvynės namuose. Nuteistasis neturi artimųjų, jaučiasi vienišas ir tai gali apsunkinti jo resocializacijos procesą laisvėje. Nuteistojo nuosprendyje rašoma, kad jam nustatytas organinis asmenybės sutrikimas bei psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas. Būdamas laisvėje nuteistasis dėl alkoholio vartojimo problemos į specialistus nesikreipė. Atvykus į įstaigą motyvacija susidoroti su turima problema buvo žema. Nuteistasis nedalyvavo susitikimuose su „Anoniminių alkoholikų“ grupės nariais. Nuteistajam yra būdingos alkoholio vartojimo problemos, kurios gali būti siejamos su jo asocialaus gyvenimo būdo bei nusikalstamo elgesio raiška. Nors nuteistasis demonstruoja tam tikras pastangas dalyvauti resocializacijos priemonėse, jo vidinė motyvacija pripažinti bei spręsti turimus sunkumus išlieka minimali bei reikalaujanti tęstinio dalyvavimo tikslingose intervencinėse priemonėse ne tik įkalinimo laikotarpiu, bet ir paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Nuteistajam nėra būdingas išskirtinis socialinis atsiskyrimas, jis iš dalies palaiko ryšius su aplinkiniais, pastebima, jog bendravimo kontaktą yra sudėtinga užmegzti dėl atminties problemų bei kalbos barjero. Nuteistajam trūksta savianalizės ir introspekcijos gebėjimų, nėra linkęs save analizuoti bei savo elgesį. Nuteistasis nėra linkęs sureikšminti savo netinkamų poelgių, juos vertina gan paviršutiniškai. Teigia, jog priklausomybės alkoholiui neturi, neigia problemas kilusias dėl žalingo alkoholio vartojimo. Remiantis bylos duomenimis, nuteistasis iki padarant nusikaltimą gyveno asocialiai, girtaudavo, nedirbo. Kalbėdamas apie padarytą nusikaltimą nuteistasis kaltės nepripažįsta, teigia, jog jo seserį nužudė kitas asmuo. Nuteistasis linkęs sumenkinti nusikaltimo svarbą bei pasekmes, ieško pateisinančių aplinkybių, kaltinta nukentėjusiąją dėl jos gyvenimo būdo. Atsakomybės už savo veiksmus neprisiima, teigia, jog prieš seserį niekada nesmurtavo, nurodo, jog liudininkų teigimai, kad sesuo buvo keletą savaičių prieš mirtį matyta su mėlyne akies srityje, yra neteisingi, ir, kad sesuo yra keletą kartų smurtavusi prieš nuteistąjį. Nuteistasis nepasižymi ryškiu impulsyvumu, tačiau gali būti stebimos savitvardos problemos, turint žemą toleranciją stresinėse situacijose bei menkus konfliktų sprendimų įgūdžius, taip pat stebimas negebėjimas kontroliuoti savo emocijas (galimai sesers veiksmai/žodžiai jį išprovokuoja ir dėl to jis smurtauja). Nuteistojo situacijos analizė yra paviršutiniška. Jis nesiekia analizuoti nusikalstamo elgesio priežasčių bei pasekmių, teigia, kad neturi kokių nors sunkumų. Ateities tikslai nekonkretūs dėl likusio ilgo bausmės laikotarpio, tačiau geba juos projektuoti. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, J. I. V. neatliktos bausmės dalis (3 metai 11 mėnesių 13 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad J. I. V. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis J. I. V. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2022 m. birželio 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. birželio 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam J. I. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė