Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. Š., Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovui G. P., išnagrinėjusi A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą ir susipažinusi su administracinio teisės pažeidimo byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-09-28 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos pareigūno nutarimu A. Š. buvo nubausta už Lietuvos Respublikos ATPK 125 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą 500 Lt bauda su specialiosios teisės atėmimu 2 mėnesiams.

A. Š. buvo nubausta už tai, kad 2012-09-10, 10.37 val. Jonavos r., kelio Jonava – Liepiai – Pasraučiai 3 kilometre, vairuodama automobilį nesustojo prie kelio ženklą Nr. 204 „Stop“, esančią geležinkelio pervažą, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 173 punkto reikalavimus, t. y. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 125 str.

Teismo posėdžio metu A. Š. palaikė savo skundą ir prašė tenkinti. Mano, kad jai paskirta nuobauda yra per griežta. Nurodė, kad prie pervažos privažiavo lėtai, pilnai nesustojusi įsitikino, kad nėra traukinio ir lėtai pravažiavo. Toje kelio atkarpoje geležinkelio kelias nenaudojamas, žole apaugę, pervažoje niekada nėra mačiusi traukinio, pro ten 10 metų važinėja į kapines. Ji vairuoja virš 30 metų. Anksčiau buvo bausta už greičio viršijimą, baudą susimokėjo. Prašo sumažinti baudą ir neatimti teisės vairuoti, nes serga nepagydoma reumatine liga, negali važinėti autobusu, dirba pusę etato, pensininkė.

Kauno VPK Kelių policijos valdybos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nuobaudos pareiškėjai paskirtos minimalios, todėl prašė palikti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

LR ATPK 125 str. nustatyta, kad važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, kitų transporto priemonių, sustojusių prieš pervažą praleisti traukinio, apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas arba pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per pervažą, taip pat kelio ženklo „Stop“ reikalavimo nesilaikymas, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki šešių mėnesių.

Administracinėn atsakomybėn patrauktos A. Š. veiksmai pagal ATPK 125 str. kvalifikuoti dėl to, kad ji pažeidė KET 173 punktą, kuriame numatyta, kad įvažiuodamas į geležinkelio pervažą ir važiuodamas per ją, vairuotojas privalo vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš įvažiuodamas į geležinkelio pervažą, vairuotojas visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos nėra artėjančios bėginės transporto priemonės.

Ginčo dėl šio pažeidimo nėra. Tačiau skunde keliamas paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas. Teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta, prašo panaikinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir sumažinti baudą.

LR ATPK 30 str. nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

LR ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje nustatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei nustatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Atsižvelgusi į pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, institucija, priimdama nutarimą, nepažeidė nuobaudų skyrimo taisyklių, A. Š. buvo paskirta minimali LR ATPK 125 str. nustatyta bauda – 500 Lt piniginė bauda, ir atimta teisė vairuoti transporto priemones minimaliam sankcijoje numatytam laikui – 2 mėnesiams.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad KET 173 punkte numatytų pareigų vairuotojui tikslas visų pirma yra tas, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, eismo įvykių, kad nenukentėtų žmonės. Šiuo atveju A. Š. geležinkelio pervažą pervažiavo įsitikinusi, kad nėra artėjančios bėginės transporto priemonės, prie „Stop“ linijos važiavo labai lėtai, bet neužfiksavo sustojimo, ta vieta ne itin pavojinga, taigi teismas daro išvadą, kad šiuo atveju A. Š. įsitikino, kad prie geležinkelio pervažos nėra artėjančios bėginės transporto priemonės ir KET pažeidimą padarė dėl neatsargumo.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertindamas tai, kad A. Š. serga reumatine liga (b. l. 5, 6), darbingumas 50%, pensininkė, gauna mažą pensiją (b. l. 7, 8), transporto priemonė yra būtina susisiekimo priemonė, iš pažymos apie asmens baustumą (b. l. 16) matyti, kad sistemingai teisės aktų nepažeidinėja, už anksčiau padarytą pažeidimą ji baudą sumokėjusi, tai yra atsakomybę už padarytą pažeidimą prisiėmusi, institucija priėmusi nutarimą nenustatė sunkinančių aplinkybių, teismas gali ir nepripažinti jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe šį pakartotinumą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, taikant ATPK 30 ¹ str. 1 d. nuostatas, sumažinant paskirtą 500 Lt baudą bei neatimant teisės vairuoti transporto priemones. Todėl 2012-09-28 nutarimas keistinas, paskirta bauda sumažintina iki 250 Lt be specialiosios teisės atėmimo 2 mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 31 str., 301 str., 302 str. 1 d. 5 p., teismas

nutarė:

A. Š. skundą tenkinti.

Pakeisti 2012-09-28 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimą administracinėje byloje Nr. 20N-1998491-12, kuriuo A. Š. paskirta 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams, pritaikius ATPK 30¹ str. 1 d., paskirti 250 Lt (dviejų šimtų penkiasdešimt litų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.