Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2017-02-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-352-1017/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-02-07
Bylos Nr.
A15.-352-1017/2017
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Norvilienė
Pažeidėjas
E. B.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. vasario 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. 2016 m. lapkričio 26 d., apie 20.00 val., Eitminų g. 12, Vilniuje, vairuodama automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdama važiuoti atbula, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė stovintį automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 101 punktą.

Teismo posėdžio metu E. B. nurodė, kad 2016 m. lapkričio 26 d., apie 20.00 val. buvo tamsu, lijo, buvo dulksna. Ji su vyru važiavo draugui atiduoti raktus. Įvažiavo į kiemą apsisukti ir rado vieną apsisukimui tinkamą vietą. Tuo metu oro sąlygos buvo blogos, automobilyje grojo garsiai muzika, veidrodėliai buvo užrasoję. Ji paprašė vyro, kad jis išliptų iš automobilio ir pareguliuotų jai eismą. Vyras išlipęs pareguliavo, ji, apsisukusi šiek tiek pavažiavo ir laukė draugo automobilyje. Iki vyro išlipimo iš automobilio ji nieko nepajuto, tačiau neneigia, kad eismo įvykis galėjo būti, bet ji tyčia iš įvykio vietos nesišalino. Pažymėjo, kad jokių žymių ant savo automobilio po įvykio nepastebėjo, juolab, kad jos vairuoto automobilio galinio bamperio kairė pusė buvo subraižyta ir iki įvykio. Taip pat negali pasakyti ir kokie apgadinimai buvo padaryti įvykio metu. Nukentėjusiosios automobilio apgadinimus ji matė automobilių sugretinimo metu. Iš esmės tokias pačias aplinkybes nurodė ir tyrimo metu duotame paaiškinime.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. B. (V. B.) nurodė, kad įvykio dieną su žmona atvažiavo pas draugą, kuris gyvena Eitminų gatvėje, nes jam reikėjo atiduoti raktus. Atvyko su Audi A6 markės automobiliu. Apsisukinėjo kieme, buvo užrasoję langai, todėl žmona paprašė jo išlipus pareguliuoti. Jis išlipo, pareguliavo, jie apsisuko ir, pavažiavę, aikštelėje sustojo, laukdami, kol ateis draugas. Jokio garso nei jis, nei žmona negirdėjo, automobilyje tuo metu garsiai grojo muzika. Iš esmės tokias pačias aplinkybes nurodė ir tyrimo metu duotame paaiškinime.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. D. nurodė, kad 2016 m. lapkričio 26 d., apie 20 val., Eitminų g. 12, namo kieme įvyko įvykis. Įvykio metu buvo tamsu ir dulksna. Tuo metu ji buvo balkone, rūkė ir pamatė, kaip automobilis Audi A6 Avant, važiuojantis atbuline eiga, galu, vairuotojo kaire puse atsirėmė į automobilį Toyota Corolla. Atsirėmimo metu girdėjosi garsas, bet Toyota Corolla nesujudėjo. Po atsitrenkimo iš karto iš automobilio Audi A6 Avant priekinės keleivio pusės išlipo vyras ir pradėjo reguliuoti automobiliui, kaip išvažiuoti. Vyras reguliavo iš dešinės, t. y. keleivio pusės, jis nei prie kitos savo automobilio pusės, nei prie Toyota Corolla automobilio priėjęs nebuvo. Vietos išvairuoti buvo pakankamai. Nepatikrinę vietos, į kurią atsirėmė, neapžiūrėję automobilių, jie išvažiavo. Ji pati prie automobilio Toyota Corolla priėjusi nebuvo, tik nufotografavo automobilį ir įkėlė jo nuotrauką į „Facebook“ grupę. Paaiškino, kad automobilis Audi A6 Avant po įvykio kieme nestovėjo, o to, kad jis stovėjo pavažiavęs prie aikštelės, ji iš savo balkono matyti negalėjo. Iš esmės tokias pačias aplinkybes nurodė ir tyrimo metu duotame paaiškinime.

Tyrimo metu nukentėjusioji E. G. 2016 m. lapkričio 27 d. paaiškinime nurodė, kad ji penktadienį, t.y. 2016 m. lapkričio 25 d. vakare, apie 18 val., atvairavo savo automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į kiemo aikštelę. 2016 m. lapkričio 26 d., apie 20.30 val. socialiniame tinkle „Facebook“ jų namo grupėje „Eitminų 12“ kaimynai parašė apie jos automobilio apgadinimą, kad galimai į jos automobilį atsitrenkė automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino. Atvykusi prie automobilio pastebėjo ant bamperio dešinės pusės įbrėžimą, kurio anksčiau nebuvo. Apie tai pranešė Bendruoju pagalbos telefonu. Pažymėjo, kad vaizdo kamerų nėra, ji pabandys surasti liudininką.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis A. A. 2016 m. lapkričio 27 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2016 m. lapkričio 27 d., apie 7.15 val., patruliuodami iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad Eitminų g. 12, Vilniuje, namo kieme, apgadintas automobilis Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus nukentėjusioji E. G. paaiškino, kad automobilis stovėjo Eitminų g. 12, Vilniuje, kieme. 2016 m. lapkričio 26 d., apie 20.30 val., iš „Facebook“ grupės į jos mobilųjį telefoną atėjo žinutė, kad į jos automobilį atsitrenkė automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino. Kas parašė šią informaciją, ji bandys sužinoti. Kiemas nefilmuojamas, apgadinimai nenufotografuoti. E. G. nurodė apgadinimą ant jos automobilio – buvo apgadinta priekinio bamperio dešinė pusė, 0,28 m aukštyje, apgadinimo ilgis – 0,30 m. Įvykio vietoje liudininkų nėra.

Iš 2016 m. lapkričio 27 d. eismo įvykio vietos schemos matyti automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išsidėstymas, o iš papildomų duomenų apie eismo įvykį bei automobilių foto nuotraukų matyti eismo įvykyje dalyvavę automobiliai, taip pat automobilių Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai, nurodyta, kad apgadinimų aukščiai atitinka.

Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, kad automobilio Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis bamperis kairėje pusėje, matosi įbrėžimai 42-55 cm aukštyje.

E. B. veika administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuota pagal jos padarymo metu galiojusio ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, kuriuose numatyti administraciniai teisės pažeidimai atitinka nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, kuriuose numatyta švelnesnė nuobauda, todėl E. B. veika iš ATPK 127 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojama pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 str. 2 d. 3 p.).

Administracinio nusižengimo padarymo faktines aplinkybes bei E. B. kaltę, padarius ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, patvirtina aukščiau nurodyti bei tiesiogiai ištirti byloje esantys įrodymai, tarp jų liudytojos A. D. paaiškinimai teismo posėdžio metu, sutampantys su tyrimo metu duotais paaiškinimais, nukentėjusiosios paaiškinimai tyrimo metu, iš dalies ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai, taip pat transporto priemonės techninės apžiūros aktas, tarnybinis pranešimas, eismo įvykio schemos duomenys, papildomi duomenys apie eismo įvykį, prie bylos pridėtų foto nuotraukų duomenys, Policijos registruojamų įvykių registro duomenys. Liudytoja A. D. patvirtino pamačiusi ir išgirdusi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamas automobilis Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, kontaktavo su nukentėjusiosios automobiliu Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be to, nukentėjusioji patvirtino, kad iki šio įvykio jos automobilio Toyota Corolla bamperio dešinė pusė buvo neapgadinta; taip pat ir prie pateiktų automobilių fotonuotraukų nurodyta, jog automobilio Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų aukščiai atitinka.

Taigi byloje esančiuose įrodymuose užfiksuoti duomenys patvirtina protokole nurodytas aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja bei sudaro pagrindo spręsti, kad E. B. 2016 m. lapkričio 26 d., apie 20.00 val., Eitminų g. 12, Vilniuje, vairuodama automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdama važiuoti atbula, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė stovintį automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, tokiais savo veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus, pagal kuriuos, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje. Tokiu atveju teisena vykdoma ir administracinė nuobauda skiriama pagal ANK.

Sprendžiant dėl atsakomybės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, pažymėtina, jog teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje (atitinkamai – ANK 426 straipsnio 1 dalyje) nurodyto teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia. Teismo vertinimu, byloje kyla pagrįstų abejonių, kad E. B. suprato, sukėlusi eismo įvykį ir tyčia iš jo pasišalinusi. Visų pirma nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, negalėdamas apsisukti, sustojo ir paprašė savo vyro išlipti iš automobilio ir pareguliuoti, buvo tamsu, lijo lietus, automobilio veidrodėliai užrasoję, automobilyje garsiai grojo muzika. Be to, ant automobilio Audi A6 Avant galinio kairės pusės bamperio esantys apibraižymai buvo jau ir anksčiau, identifikuoti, kurie iš jų atsirado po nagrinėjamo įvykio, sudėtinga, o ant automobilio Toyota Corolla dešinės pusės bamperio apgadinimai irgi nebuvo akivaizdūs. Pastebėtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, tačiau tai rodo jos neatsargumą, o ne tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos.

Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 2AT-66-697/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. nutarimas byloje N575-1/2014). Nesant pakankamai duomenų, kuriais remiantis galima daryti išvadą, kad asmuo padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog E. B. tyčia pasišalino iš eismo įvykio, kurį sukėlė, vietos, bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas sprendžia, jog neįrodyta, kad E. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos dalis dėl ANK 426 straipsnio 1 dalies jos atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 str. 1 p., 635 str. 1 d. 2 p.).

Nagrinėjamu atveju teismas, skirdamas nuobaudą E. B. dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, padarymo, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (pažeidė kelių eismo taisykles, nulemdama kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą) bei pažeidimo padarymo aplinkybes (tamsiu paros metu, lyjant, važiuodama atbuline eiga apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį), į tai, kad nustatyta E. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – sutinka su nusižengimu ir dėl jo nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), į jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgiant į pažeidėjos asmenybę – pakankamai jauno amžiaus, dirbanti, administracine tvarka bausta tik vieną kartą 2011 metais, galiojančių nuobaudų neturi, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, neteista, į tai, kad E. B. padarytas teisės pažeidimas savo pobūdžiu nėra šiurkštus, jos sukelto eismo įvykio metu padaryta žala nedidelė, automobilio apgadinimas nežymus. Įvertinęs šias aplinkybes bei ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijoje numatytą nuobaudos dydį, teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju E. B. už padarytą ANK 417 straipsnio 8 dalies pažeidimą skirtina bauda, artima sankcijoje numatytam nuobaudos vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1-2 punktais, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 5 straipsniu,

nutaria:

Pripažinti E. B. kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 10 (dešimties) eurų baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą E. B. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 426 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nenustačius administracinio nusižengimo požymių.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant nusižengimo identifikacinį kodą ROIK 16064000108 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Norvilienė