Kauno apygardos teismo nutartis

2008-03-19 · Civilinė byla Nr. 2S-417-153/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-03-19
Bylos Nr.
2S-417-153/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Galina Blaževič (pirm.), Evaldas Burzdikas, Raimondas Buzelis
Pareiškėjas
M. G.
Civilinė byla Nr.2S-417-153/2008
pirmos instancijos teismo teisėjas Nerijus MeilutisProcesinio dokumento kategorija122.1.,122.3,122.5, 128.20(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. kovo 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,kolegijos teisėjų: Evaldo Burzdiko, Raimondo Buzelio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. G. įstatyminės atstovės L. G. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2831-658/2008, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos M. G. įstatyminės atstovės L. G. prašymą dėl turto apyrašo papildymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. sausio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos M. G. įstatyminės atstovės L. G. prašymą dėl pareiškėjos M. G. mirusiam tėvui G. G. priklausiusio turto apyrašo papildymo, kuriuo buvo prašoma leisti antstolei įtraukti į turto apyrašą G. G. investicinio draudimo sutartį.

Teismas nustatė, kad prašymas dėl apyrašo papildymo neatitiko bendrųjų procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimų (CPK 443 str. 2 d., 111 str. 1 ir 2 d.): nepridėta jokių įrodymų, kad pareiškėja M. G. yra įpėdinė; kad ji priėmė palikimą; ir kad iš viso buvo sudarytas turto apyrašas, nepateikta įrodymų, kad L. G. yra pareiškėjos įstatyminė atstovė (CPK 38 str. 2d.; 52 str.), investicinio draudimo liudijimo kopija neatitinka CPK 114 str. 1 d. reikalavimų. Teismas nurodė, kad įpėdinis, po palikimo apyrašo sudarymo sužinojęs apie neįtrauktą į apyrašą turtą arba skolines teises ir pareigas, privalo apie tai pranešti teismui per tris darbo dienas nuo šių aplinkybių sužinojimo dienos, kad teismo antstolis papildytų apyrašą (CK 5.53 str. 7 d.). Pareiškėjos įstatyminė atstovė nenurodė tikslios datos, kada ji susižinojo apie vyro G. G. vardu sudarytą investicinio draudimo sutartį. Nenurodžius šių duomenų negalima spręsti ar yra pagrindas priimti prašymą ir jį nagrinėti iš esmės, ar terminas yra praleistas ir pareiškėjos teisė atlikti nustatytus veiksmus (t.y. kreiptis dėl turto apyrašo papildymo) yra išnykusi. Jei pareiškėjos įstatyminė atstovė apie G. G. vardu sudarytą investicinio draudimo sutartį susižinojo praleidus įstatyme numatytą trijų dienų terminą, ji visų pirma būtina kreiptis į teismą dėl šio termino atnaujinimo CPK 576-578 str. nustatyta tvarka, ir tik po to dėl turto apyrašo papildymo. Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į CPK 7 str. 1 d. nuostatas, taip pat į tai, kad CPK XXXIX skyriuje nurodyti prašymai turi būti išnagrinėti supaprastinto (t.y. pagreitinto) proceso tvarka ne vėliau kaip per penkias dienas nuo jų priėmimo dienos (CPK 582 str. 2 d.), todėl prašymui dėl apyrašo papildymo negali būti taikomos CPK 115 str. nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimą bei trūkumų ištaisymą, juo labiau, kad to nenumato ir CPK XXXIX skyriaus normos, todėl nustačius, kad prašymas neatitinka procesiniam dokumentui keliamų turinio reikalavimų ir/ar nepridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą ar procesinių dokumentų priedai neatitinka CPK 114 str. 1 d. reikalavimų, prašymą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 3 str. 6 d., 137 str. 2 d. 1 p., Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika („Teismų praktika“ Nr. 19 p.153-201)). Pašalinus nurodytus prašymo trūkumus remiantis CPK 582 str. 6 d. pakartotinai tuo pačiu klausimu galima kreiptis į teismą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjos M. G. įstatyminė atstovė L. G. nesutiko su teismo nutartimi, prašė teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui dėl apyrašo papildymo iš naujo bei išreikalauti iš Kauno miesto apylinkės teismo civ. bylą Nr.S2-20060-192/2007, kurioje yra pateikti visi reikalingi dokumentai sudarant turto apyrašą ir gauti leidimą. Pareiškėjos atstovė atskirajame skunde nurodė tokius nesutikimo su teismo nutartimi motyvus:

1) 2007 m. spalio mėn. 30 d. mirus nepilnametės M. G. (gim. 1993 m. spalio mėn. 29 d.) tėvui G. G. buvo kreiptasi į teismą dėl po jo mirties likusio turto apyrašo sudarymo ir leidimo išdavimo priimti palikimą nepilnametės dukros vardu. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nutartimi byloje Nr.S2-20060-192/2007 pavedė antstoliui sudaryti turto apyrašą, kuris buvo sudarytas 2007 m. gruodžio 10 d., o teismas išdavė leidimą priimti palikimą pagal apyrašą. Buvusioje G. G. darbovietėje UAB „Mitnija“ 2008 m. sausio mėn. 8 d. sužinojus, kad G. G. buvo pagal draudimo liudijimą serija ID 002 Nr. 008917 apsidraudęs gyvybę, 2008 m. sausio mėn. 9 d. teismui pateiktas prašymas papildyti turto apyrašą ir pridėta gyvybės draudimo kopiją. CK 5.53 str. 7 d. nustatytas terminas informuoti teismą apie papildomai atsiradusį turtą nepraleistas. Teismo motyvas, kad privaloma pateikti įrodymus apie atsiradusį turtą nepagrįstas įstatymu, kadangi CK 5.53 str. 7 p. reikalauja tik pranešti apie naujai atsiradusį turtą ir nereikalauja pateikti jo įrodymų. Turto buvimo faktą turi konstatuoti teismo antstolis;

2) prašymas dėl papildomo aprašo sudarymo turėjo būti nagrinėjamas toje pačioje byloje Nr.S2-20060-192/2007, kadangi šioje byloje yra pateikti visi dokumentai dėl aprašo sudarymo ir leidimo gavimo arba ši byla turėjo būti prijungta prie Nr.S2-20060-192/2007 bylos ir klausimas išspręstas klausimas iš esmės. Teismas dėl nesuprantamų ir tik formalių priežasčių užvedė atskirą bylą ir reikalavo pateikti iš naujo visus įrodymus, kurie jau buvo pateikti byloje Nr.S2-20060-192/2007 ir apie tai buvo nurodyta pareiškime.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos M. G. įstatyminė atstovė L. G. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su prašymu papildyti sudarytą mirusio pareiškėjos tėvo G. G. palikimo apyrašą paaiškėjus, kad į palikimo apyrašą nebuvo įtraukta G. G. investicinio gyvybės draudimo sutartis. Apeliantė L. G. mano, kad prašymas dėl palikimo apyrašo papildymo turi būti nagrinėjamas toje pačioje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas prašymas dėl palikimo apyrašo sudarymo, todėl nėra būtina papildomai antrą kartą pateikti tuos pačius rašytinius įrodymus, kurie buvo pateikti teismui palikimo apyrašo sudarymo byloje. Apeliantės manymu pateikti rašytinių įrodymų nereikalauja ir CK 5.53 str. 7 d., kuriame nurodyta, kad pareiškėjas apie neįtrauktą po palikimo apyrašo sudarymo turtą privalo tik pranešti teismui, o turto buvimo faktą turi konstatuoti antstolis. Apeliantės nuomone palikimo apyrašo sudarymo byla turi būti prijungta prie šios apyrašo papildymo bylos.

Pagal CPK 1 str. 1 d., kuriame nurodytos CPK taikymo ribos ir nustatyta CPK normų išimtinumo taisyklė, nurodyta, kad ypatingosios teisenos bylos yra nagrinėjamos pagal CPK nustatytas taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. CPK 1 str. 2 d. įtvirtintas CPK pirmumo principas reiškia, kad kilus prieštaravimams tarp CPK ir kitų įstatymų, tame tarpe ir CK, normų, teismas turi vadovautis CPK normomis, išskyrus atvejus, kai pats CPK suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms.

Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad prašymai dėl palikimo apyrašo papildymo(CK 5.53 str. 7 d.) turi būti nagrinėjami ta pačia tvarka kaip ir prašymai dėl palikimo apyrašo sudarymo (CK 5.53 str.1-4 d.), t.y. pagal CPK XXXIX skyriaus (CPK 579-582 str.) nuostatas. Teismas atlieka ne tik ginčų sprendimo funkcijas, bet ir apsaugines funkcijas, nesusijusias su ginčų dėl teisės sprendimu, tačiau reikšmingas asmenų teisių apsaugai. CPK XXXIX skyriaus nuostatomis yra reglamentuojamas ypatingąja teisena nagrinėjamų bylų supaprastintas procesas. Jeigu CPK XXXIX skyriaus normos nenustato kokio nors procesinio veiksmo atlikimo tvarkos, taikomos bendrosios ypatingąją teiseną reglamentuojančios CPK normos (CPK 442-443 str.), o bendrosios civilinį procesą pirmosios instancijos teisme reglamentuojančios normos (CPK 1-300 str.) yra taikomos tiek, atitinkamo procesinio veiksmo atlikimo tvarkos nereglamentuoja bendrosios ypatingosios teisenos nuostatos (CPK XXV sk., CPK 443 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 41 patvirtintoje Lietuvos Respublikos teismų praktikos, nagrinėjant bylas dėl teismo leidimų išdavimo pagal Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriaus taisykles, apibendrinimo apžvalgoje nurodyta, kad jeigu prašymas dėl teismo leidimo išdavimo neatitinka procesiniam dokumentui keliamų turinio reikalavimų ir (ar) nepridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo, ar procesinių dokumentų priedai neatitinka CPK 114 str. 1 d. reikalavimų, teismas, pagal įstatymo analogiją (CPK 3 str. 6 d.) taikydamas CPK 137 str. 2 d. 1 p., nutartimi atsisako priimti prašymą dėl teismo leidimo išdavimo kaip nenagrinėtiną teisme CPK XXXIX skyriaus nustatyta tvarka. Tačiau toje pat apžvalgoje nurodyta, kad ši taisyklė turėtų būti aiškinama sistemiškai, atsižvelgiant į CPK XXXIX skyriaus normas ir tikslus. Teismas taip pat turi galimybę remdamasis CPK 582 str. 3 d. įpareigoti pareiškėją papildomai pateikti duomenis, kurie, teismo nuomone, yra būtini visapusiškai ir objektyviai nustatyti reikšmingas bylos aplinkybes (CPK 582 str. 3, 4 d.), arba išreikalauti tokius duomenis savo iniciatyva. Kurį iš aukščiau nurodytų elgesio variantų pasirinkti yra teismo diskrecijos teisė, tačiau tai turi būti padaryta įvertinus bylos aplinkybes bei nepažeidžiant supaprastinto proceso, kurio pagrindas operatyviai išnagrinėti klausimą dėl teismo leidimo, esmės.

Atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad Kauno miesto apylinkės teisme (c.b. Nr.S2-20060-192/2007) pareiškėjai M. G. leidimas dėl jos tėvo G. G. palikimo apyrašo sudarymo buvo išduotas, tai sudaro pagrindą manyti, kad civilinėje byloje Nr.S2-20060-192/2007 pateiktas pareiškėjos prašymas atitiko įstatymo nustatytus reikalavimus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas klausimas dėl to paties apyrašo papildymo teismas galėjo savo iniciatyva prijungti c.b. Nr.S2-20060-192/2007 esančius rašytinius įrodymus patvirtinančius jog M. G. yra įpėdinė, kad priėmė palikimą, kad buvo sudarytas turto apyrašas, kad L. G. yra M. G. įstatyminė atstovė, ir tokiu būdu operatyviai pašalinti aukščiau nurodytus prašymo trūkumus. Įvertinant aplinkybę, kad pareiškėja palikimo apyrašo papildymui pagrįsti nepateikė investicinio draudimo liudijimo originalo, o pateikė šio dokumento nepatvirtintą nuorašą, todėl teismas, neturėdamas originalo, neturėjo galimybės pasinaudoti CPK 114 str. 1 d. jam suteikta teise patvirtinti nuorašą, kadangi ši įstatymo norma nenumato galimybės teismui tvirtinti dokumento nuorašą neturint jo originalo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis prašymo priedo trūkumas nelaikytinas formaliu ir negalėjo būti lengvai pašalinamas paties teismo arba operatyviai, nepažeidžiant CPK 582 str. 2 d. nustatytų terminų prašymo išnagrinėjimo terminų.

Apeliantės motyvas, kad teismas neturėjo užvesti naujos bylos ir klausimą dėl palikimo apyrašo papildymo spręsti civilinėje byloje Nr.S2-20060-192/2007 yra nepagrįstas, kadangi minėta byla yra baigta įsiteisėjusia teismo nutartimi ir joje jokie procesiniai veiksmai negali būti atliekami (CPK 260 str.).

Apeliantės argumentas, kad CK 5.53 str. 7 d. nenumatyta pateikti įrodymus apie atsiradusį turtą yra nepagrįstas, kadangi, kaip aukščiau minėta, bylos dėl turto apyrašo papildymo yra nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka, kurio CPK 581 str. yra numatyta pareiga pareiškėjui pateikti įrodymus, reikšmingus sprendžiant klausimus, nagrinėjamus CPK XXXIX skyriaus nustatyta tvarka. Šiuo atveju, sprendžiant klausimą dėl pavedimo antstoliui papildyti sudarytą palikimo apyrašą, pareiškėja taip pat turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad nepraleistas CK 5.53 str. 7 d. nustatytas terminas.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas atmesdamas pareiškėjos prašymą teisingai taikė CPK XXXIX skyriaus normas, todėl teismo nutartis nekeistina, atsikirasis skundas netenkintinas (CPK337 str.1d.1p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336-339 str..,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 14 d. nutarties nekeisti.

Kolegijos pirmininkė Galina BlaževičKolegijos teisėjai Evaldas BurzdikasRaimondas Buzelis