- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-08-19
- Bylos Nr.
- II-585-718/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00931-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė (pirm.)
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
- Advokatai
- Mindaugas Repšis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracine tvarka nubausto V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjas E. Z. 2021-05-28 surašė administracinio nusižengimo protokolą V. P. už tai, kad jis 2021-05-28, 10.40 val., vairuodamas transporto priemonę Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, įsijungęs avarinį signalą, važinėjo „gyvatėle“ naudodamas be būtinybės garsinį signalą, kai nėra rizikos įvykti eismo įvykiui, iš pirmos eismo juostos, kuri yra skirta važiuoti maršrutiniam transportui, į antrą eismo juostą, nerodė įspėjamųjų posūkio signalų kai transporto priemonės judėjimo kryptis kito. Tokiais savo veiksmais asmuo elgėsi tyčia, bei tokiais savo veiksmais sukėlė riziką įvykti eismo įvykiui, kadangi gatvėje buvo kitų eismo dalyvių, einančių pėsčiųjų. Tokiais savo veiksmais asmuo tyčia negerbė visuomeninės tvarkos, kuri tarp eismo dalyvių yra grindžiama savitarpio pagarba ir atsargumu, kadangi visi LR vairuotojai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. Asmuo tokiais veiksmais nepaisė kelių eismo taisyklių bei vienu metu, paeiliui padarė kelis, grėsmę eismo saugumui keliančius, eismo taisyklių pažeidimus.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) už šį padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, V. P. paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.
2021 m. liepos 20 d. teisme gautas policijos įstaigos persiųstas administracine tvarka nubausto V. P. skundas, kuriame prašoma Klaipėdos apskrities VPK 2021 m. birželio 28 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde teigiama, kad pareiškėjas nesutinka su nusižengimo kvalifikavimu, nesijaučia piktybiškai padaręs pažeidimą. Yra abiturientas, su klasės draugais šventė paskutinio skambučio šventę, kurios metu papuoštais automobiliais, labai lėtai, važiavo miesto gatvėmis, mojavo praeiviams, buvo šventiškai nusiteikęs. Važiuodamas automobilių kolonoje, galimai pagautas geros nuotaikos, garsiniu signalu atsakė į pravažiuojančių žmonių sveikinimus, tačiau tai nebuvo ištisinis signalizavimas. Kadangi nebuvo susitarę dėl konkretaus maršruto, kiekvienas važiavo paskui priekyje važiuojantį automobilį. Sekdamas paskui prieš jį važiuojantį klasioko automobilį, pamatęs, kad jis pasuko į dešinę eismo juostą, pamanė, kad jų kolona darys posūkį į šalutinį įvažiavimą iš dešinės pusės. Nutarime minima „ gyvatėle“ nevažiavo. Kai prieš jį esantis automobilis iš visuomeniniam transportui skirtos juostos grįžo atgal, jis nedelsdamas grįžo į bendrąją eismo juostą. Viešajam transportui skirtoje juostoje važiavo ne ilgiau kaip 3-5 sekundes. Manevrą darė įsitikinęs, kad tai saugu. Avarinį signalą buvo įjungęs iš mandagumo, norėdamas padėkoti jį į juostą įleidusiam vairuotojui. Nesitikėjo sukelti pasipiktinimą, jei kažką įžeidė nuoširdžiai atsiprašo, apgailestauja.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė V. P. skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Nurodoma, jog V. P. 2021-05-28, 10.40 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę, įsijungęs avarinį signalą važinėjo „gyvatėle“ bei naudodamas be būtinybės garsinį signalą, kai nėra rizikos įvykti eismo įvykiui, iš pirmos eismo juostos, kuri yra skirta važiuoti maršrutiniam transportui, į antrą eismo juostą, ir nerodė įspėjamųjų posūkio signalų. Kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika, įrodo administracinėje bylos medžiagoje pateikti įrodymai, administracinio nusižengimo protokolas, vaizdo medžiaga ir kt. Pažymi, kad administracinis nusižengimas užfiksuotas policijos pareigūnų akivaizdoje. Nurodo, kad V. P. paskirta nuobauda už padarytą administracinį nusižengimą individualizuota tinkamai, atitinka LR ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, naikinti ar keisti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pareigūnas priėmęs nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visus duomenis bei reikšmingas aplinkybes ir V. P. paskyrė minimalaus dydžio piniginę administracinę nuobaudą ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą sankcijos ribose.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. P. teismo posėdžio metu savo skundą palaikė ir nurodė, jog šventė paskutinio skambučio šventę. Su klasės draugais važiavo kolonoje. Kolonoje buvo apie 10 automobilių, pagal važiavimo išsidėstymą buvo viduryje. Važiavo labai lėtai, apie 30 km/val. Jis įsijungęs avarinį signalą įsuko į „autobusų juostą“ ir grįžo atgal. Kiti asmenys, važiuojantys priešinga eismo juosta, palaikydami jų koloną, garsiniu signalu pasveikino su švente, o jis jiems tuo pačiu atsakė. Vairuodamas transporto priemonę su įjungtu avariniu signalu, manevruodamas bei naudodamas garsinį signalą niekam nesudarė kliūties, niekas ekstremaliai nekeitė važiavimo krypties, neteko niekam staigiai stabdyti - tuo tik pakėlė nuotaiką, pralinksmino visus. Pamačiusi prie sankryžos policijos automobilį, automobilių kolona važiavo toliau. Policijos pareigūnams įjungus švyturėlius, jis pagalvojo, kad jie bus draugiški ir jų koloną palydės iš priekio. Tačiau jo vairuojamą automobilį pareigūnai sustabdė ir nubaudė, atėmė teisę vairuoti transporto priemones. Kodėl būtent jo vairuojamas automobilis buvo sustabdytas, nežino. Automobilį vairuoja antrus metus. Įstojo į Mykolo Romerio Universitetą, esantį Vilniuje, todėl jam būtina vairuoti automobilį tam, kad nuvyktų į mokymo įstaigą, persivežtų daiktus. Ateityje pasižada būti atidesnis, atsargesnis, suprato, kad kelyje negalima atsipalaiduoti.
Administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. atstovas, nurodė, kad Kelių eismo taisyklės yra sukurtos tam, kad eismo dalyviai jų laikytųsi, būtų užtikrinta viešoji tvarka vairuojant transporto priemones. Nurodo, kad ANK 420 straipsnis yra reikalingas užkardant pačius pavojingiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kai transporto priemonių vairuotojai elgiasi įžūliai, savo veiksmais sukelia pavojingas situacijas kelyje, kitiems eismo dalyviams, kai tenka ekstremaliai stabdyti transporto priemones, negerbiamos kitų eismo dalyvių teisės. Nekyla abejonės, kad straipsnis yra reikalingas, tačiau tam, kad nuobauda, kuri yra numatyta ANK, pasiektų tikslus, veika turi būti kvalifikuota tinkamai ir teisingai. Šiuo nusižengimu nebuvo sukeltas pavojus, vyko elementarus transporto priemones vairavimas, policijos pareigūnai netinkamai kvalifikavo nusižengimą.
Iš peržiūrėto byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad 2021 m. gegužės 28 d. Klaipėdos mieste, H. Manto gatvėje, sustabdytas automobilis, kuris yra apklijuotas balionais bei įvairiais užrašais. Policijos pareigūnas prisistato ir paprašo vairuotojo pateikti vairuotojo pažymėjimą. Pareigūnas klausia vairuotojo, kokie jo veiksmai atlikti, nurodo, kad tai pavojingas manevravimas, klausia, ar žino kokiais atvejais naudojamas signalas, ar sutinka su pažeidimu. V. P. atsako, kad džiaugsmingi veiksmai, žino, kad pavojaus signalas naudojamas norint perspėti. Ką jis atsako į klausimą ar sutinka su pažeidimu negalima suprasti dėl didelio triukšmo gatvėje. Pats nusižengimo faktas vaizdo įraše nėra užfiksuotas (b. l. 14).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
V. P. skundas tenkintinas.
Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Pažymėtina, kad pagal suformuotą teismų praktiką sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-18 nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).
Pažymėtina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
V. P. administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą. ANK 420 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus; vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; pavojingą situaciją sukėlusius (t. y. privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šios veikos yra alternatyvios, todėl bent vienos iš jų padarymas kvalifikuojamas pagal šį ANK straipsnį, be to, nusižengimą įtvirtinanti norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, visų pirma, į reguliavimą, įtvirtintą Kelių eismo taisyklėse. Šio nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių atitinkamų punktų reikalavimus, ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius šiuos būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmai, kurie sukėlė grėsmę eismo saugumui. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai – jeigu bent vieno jo nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo. Teismų praktikoje nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-719/2019).
Skundą pateikęs V. P. nubaustas už tai, kad važinėjo „gyvatėle“ su įjungtu avariniu signalu, naudojo garsinį signalą be būtinybės, iš pirmos eismo juostos, kuri yra skirta važiuoti maršrutiniam transportui, į antrą eismo juostą, nerodė įspėjamųjų posūkio signalų kai transporto judėjimo kryptis kito. Kelių eismo taisyklių, patvirtintų 2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.1950, 4, 5, 9, 18 punktuose išvardintos bendrosios eismo dalyvių pareigos - eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu; eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis; eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, kol jie bus pašalinti.
Bylos nagrinėjimo teisme metu V. P. su pažeidimu nesutiko, paaiškino, kad jis važiavo labai lėtai, apie 30km/val. greičiu, įsijungęs avarinį signalą įsuko į „autobusų juostą“ ir grįžo atgal, garsiniu signalu dėkojo praeiviams už sveikinimus, atlikdamas tokius veiksmus niekam nesudarė kliūties, niekas ekstremaliai nekeitė važiavimo krypties, neteko niekam staigiai stabdyti. Važiavo kolonoje, o kadangi nebuvo susitarę dėl konkretaus maršruto, kiekvienas važiavo paskui priekyje važiuojantį automobilį. Sekdamas paskui prieš jį važiuojantį klasės draugo automobilį, pamatęs, kad jis pasuko į dešinę eismo juostą, pagalvojo, kad jų kolona darys posūkį į dešinę. Nutarime minima „gyvatėle“ nevažiavo.
Teismo nuomone, byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, jog V. P. veiksmai buvo tyčiniai, kurie sukėlė grėsmę, realų pavojų eismo ar kitų žmonių saugumui. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. P., teigė, jog rikiavosi iš vienos juostos į kitą ir iš karto grįžo atgal tik įsitikinęs, jog tai saugu. Avarinį signalą įjungė norėdamas padėkoti jį į juostą įleidusiam kito automobilio vairuotojui, garsiniu signalu dėkojo praeiviams už sveikinimus. Policijos pareigūnui stebint tokius V. P. veiksmus, jie galėjo būti klaidingai palaikyti tyčiniais veiksmais. Byloje esančiame vaizdo įraše iš pareigūno Body kameros nėra užfiksuotas pats administracinis nusižengimas, vaizdo registratoriuje vaizdo įrašo taip pat nėra, dėl šio įvykio policijos pareigūnai nesurašė tarnybinių pranešimų apie užfiksuotą administracinį nusižengimą (b. l. 9, 14). Nenustatyta, kad V. P. vairuojamo automobilio greitis buvo didelis; ketinant sukti į dešinę persirikiuoti į pirmą eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, galima.
Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti visus nusižengimo sudėties požymius, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad V. P. tyčia pavojingai ir chuliganiškai vairavo, sukėlė tokią pavojingą situaciją, kaip ji apibūdinama ANK 420 straipsnio 1 dalyje.
Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie be jokių abejonių patvirtintų V. P. veiksmuose buvus visus (tiek subjektyviuosius, tiek ir objektyviuosius) ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius. Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad V. P. veiksmais buvo pažeisti KET reikalavimai, kad šie veiksmai buvo tyčiniai, ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę eismo saugumui. Administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. skundas tenkintinas, V. P. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina, nenustačius jo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties, o Klaipėdos AVPK 2021 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną V. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.