- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-19
- Bylos Nr.
- II-430-827/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02535-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Kategorijos
- 80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017 m. liepos 27 d. priimto sprendimo atsisakyti pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių administracinių teisės pažeidimų byloje byloje ROIK Nr. 15052358890 (Nr. A.2.6-16316-716/2015) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A.2.6-16316-716/2015 R. G. nubaustas pagal Lietuvos respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau – ir ATPK) (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1030 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams ir keturiems mėnesiams už tai, kad jis, 2015 m. rugpjūčio 31 d., apie 21.20 val., Vilniuje, T. Ševčenkos g. 27, vairuodamas automobilį „Citroen Jumper“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti atbulas, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė stovintį automobilį „Citroen“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, be to, jo vairuotam automobiliui nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra, o taip pat pastarasis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 28 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarimą.
2017 m. gegužės 19 d., 2017 m. birželio 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje gauti R. G. vardu surašyti prašymai atnaujinti eismo įvykio administracinio teisės pažeidimo bylą ROIK Nr. 15052358890 (Nr. A.2.6-16316-716/2015), paaiškėjus naujoms aplinkybėms, o būtent – aplinkybei, patvirtinančiai, jog eismo įvykyje, 2015 m. rugpjūčio 31 d., apie 21.20 val., Vilniuje, T. Ševčenkos g. 27, jis apskritai nedalyvavo. Pareiškėjas nurodė, jog tyrimo metu buvo remtasi suklastota eismo įvykio vietos schema, policijos pareigūnai netyrė automobilio „Citroen“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų atsiradimo laiko, pažeidė asmens parodymo atpažinti tvarką.
2017 m. liepos 27 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Vyriausiojo specialisto R. I. nutarimu pradėti tyrimą dėl eismo įvykio administracinio teisės pažeidimo bylos ROIK Nr. 15052358890 (Nr. A.2.6-16316-716/2015), pareiškėjo R. G. prašymuose nurodytais pagrindais, atsisakyta. Pareigūno nutarime dėl R. G. nurodytos aplinkybės, jog tyrimo metu buvo remiamasi suklastota eismo įvykio schema, teigiama, kad, pareiškėjo įsitikinimu, neteisėtas šviesos ir garso signalizavimas vyko adresu Vilniuje, Vytenio g. 27, tačiau policijos nubraižytoje eismo įvykio vietos schemoje pažymėta, kad eismo įvykis įvyko tarp T. Ševčenkos g. 27 ir 29 namų. Išreikalavus iš Vilniaus apylinkės teismo R. G. administracinių teisės pažeidimų bylą ir susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad nesutikimą su policijos nustatyta eismo įvykio vieta, pareiškėjas buvo išreiškęs tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacine tvarka ir dėl šios aplinkybės buvo atitinkamai pasisakyta, taigi, ši aplinkybė pareiškėjui buvo žinoma bylos nagrinėjimo metu ir nėra pripažintina naujai paaiškėjusia. Skundžiamą sprendimą priėmusio pareigūno vertinimu, proceso metu buvo aiškinamasi ir dėl automobilio „Citroen“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų atsiradimo laiko, šią aplinkybę apklausta teisme nurodė nukentėjusioji A. U.. Be to, teismas iš esmės pašalino tyrimo metu atlikto asmens parodymo atpažinti trūkumus. Liudytojai L. L. ir V. L. nagrinėjant bylą matė R. G. gyvai bei patvirtino, kad būtent šį asmenį matė eismo įvykio vietoje. Skundžiamą sprendimą priėmęs pareigūnas pažymėjo, jog administracinių teisės pažeidimų protokolas surašytas R. G. dalyvaujant, bylą nagrinėjant teisme pastarasis dalyvavo, teikė ir apeliacinį skundą, taigi, aktyviai naudojosi procesinėmis teisėmis, jokios kliūtys jam nebuvo sudaromos. Apibendrinant, pareiškėjo R. G. prašymuose minimos aplinkybės buvo jam žinomos ir išnagrinėtos teisinio proceso metu, taigi, nelaikomos naujai paaiškėjusiomis, todėl pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, remiantis ATPK 302¹⁷ str. 1 dalies 4 p., nėra pagrindo.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas R. G. skundas, kuriuo pareiškėjas, visų pirma, prašo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017 m. liepos 27 d. priimto sprendimo paduoti, pastarąjį panaikinti bei atnaujinti eismo įvykio administracinio teisės pažeidimo bylą ROIK Nr. 15052358890 (Nr. A.2.6-16316-716/2015), paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Skundą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas grindžia iš esmės analogiškais motyvais, kaip ir kreipdamasis į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybą. Pirma, nurodo, jog policijos pareigūnas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepatikrino faktų, jog T. Ševčenkos g. 27 ir 29 namų kiemų planas – schema, esanti byloje, neatitinka realaus namų, kiemų, kitų objektų išdėstymo, yra aiškiai sudaryta asmens, nebuvusio šioje vietoje. Antra, nebuvo patikrintos aplinkybės, dėl automobiliui „Citroen“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytų apgadinimų nustatymo. Trečia, tyrimo metu nebuvo laikomasi asmens parodymo atpažinti tvarkos, kuri numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK), 192 straipsnyje ir kuria mutatis mutandis privaloma vadovautis administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje. Pareiškėjo įsitikinimu, pareigūnas, atlikęs tyrimą, turėdamas galimybę bet kuriuo metu su juo susisiekti ir atlikti asmens atpažinimą jam dalyvaujant, to nepadarė, o 2015 m. spalio 7 d. surašė asmens parodymų atpažinti pagal nuotraukas protokolą, iš kurio matyti, jog liudytojai L. L. ir V. L. tą dieną jį atpažino, kaip asmenį, padariusį pažeidimą, kai tuo tarpu iš kito bylos dokumento - liudytojo L. L. 2015 m. spalio 13 d. elektroninio laiško pareigūnui R. G. matyti, jog liudytojas pareigūną informavo atpažinęs pažeidėją (R. G.) pagal elektroniniu laišku pateiktas foto nuotraukas. Liudytojų jis buvo atpažintas praėjus šešioms dienoms po to, kai buvo atliktas procesinis asmens parodymų atpažinti veiksmas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjo R. G. skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyriausiasis specialistas R. I. nurodo, jog 2017 m. liepos 27 d. priimto sprendimo atsisakyti pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pareiškėjo nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pareigūno vertinimu, R. G. veikiau siekia iš naujo ištirti bylos įrodymus, jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių išties nenurodo. Vidaus reikalų įstaigos atstovas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas, paduodamas teismui skundą, praleido ATPK 302²⁰ str. 2, 3 d. nustatytą skundo padavimo terminą. R. G. sveikatos būklė neribojo jo fizinės galimybės paduoti skundą laiku, pareiškėjas nepateisinamai ilgai delsė kreiptis į teismą. Atsižvelgiant į tai, atsiliepimu prašoma atsisakyti priimti R. G. skundą, o teismui nusprendus atnaujinti skundo padavimo terminą, skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo R. G. skundas netenkintinas.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK, patvirtintą 1984 m. įstatymu Nr. X-4449. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 5 straipsnio 4 dalies nuostatomis bei įvertinus tai, jog R. G. administracinių teisės pažeidimų protokolas surašytas, o ir pirmosios bei apeliacinės instancijos sprendimai administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. A.2.6-16316-716/2015 (ROIK Nr. 15052358890) priimti iki įsigaliojant ANK, pareiškėjo skundas nagrinėtinas vadovaujantis iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso numatytomis teisės normomis.
Prieš pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo iš esmės, teismas visų pirma pažymi, jog pastarasis praleido ATPK 302²⁰ str. 3 d. numatytą 5 dienų terminą tokio pobūdžio skundui paduoti. R. G. prašė praleistą procesinį terminą atnaujinti, nurodydamas, jog pranešimą apie sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gavo 2017 m. rugpjūčio 17 d., blogai jautėsi, sveikatos įstaigoje jam diagnozuotas širdies nepakankamumas. Pareiškėjas pažymėjo, jog buvo teisiškai aktyvus – kreipėsi į valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą dėl advokato paskyrimo. Pareiškėjas kartu su skundu į bylą pateikė medicininę pažymą, iš kurios matyti, jog jam dėl ligos konstatuotas nedarbingumas nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. (byla II-430-827/2017 b. l. 11). Taigi, teismas neturėjo pagrindo abejoti, jog aptariamu laikotarpiu pareiškėjas turėjo sveikatos problemų. Be to, į bylą pateiktas ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kuriame nurodyta, jog R. G. 2017 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į Tarnybą dėl atstovo paskyrimo (byla II-430-827/2017 b. l. 12-13). Tai leidžia teigti, jog pareiškėjas aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo procesines teises, šiame kontekste teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog procesinis terminas nėra praleistas tiek, kad pareiškėjo elgesys būtų vertintinas kaip itin nerūpestingas, aplaidus ar pan. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, teismas nusprendė, jog priežastys dėl kurių pareiškėjas praleido ATPK numatytą procesinį terminą, skundui dėl pareigūno priimto sprendimo atsisakyti atnaujinti tyrimą išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje paduoti, laikytinos svarbiomis ir 2017 m. spalio 2 d. rezoliucija terminą skundui paduoti atnaujino bei skundą priėmė.
Susipažinęs su pareiškėjo R. G. skundu, teismas nustatė, jog pastarasis iš esmės kelia klausimą dėl jo atžvilgiu iškeltos ir užbaigtos administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. A.2.6-16316-716/2015 (ROIK Nr. 15052358890) atnaujinimo, remiantis ATPK 302¹⁷ str. 1 dalies 4 p., t.y. dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo institutą, pagal paskirtį ir tikslus, priskyrė išimtinei procedūrai, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (pvz. tikslu pašalinti akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus bylos sprendimo metu) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ATPK XXIII2 skirsnyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią, kas reiškia šalių ginčo galutinį išsprendimą bei negalimumą revizuoti įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 28 d. nutartimi administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. A.2.6-16316-716/2015 administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarimą, taip ši administracinio teisės pažeidimo byla buvo užbaigta. ATPK 302¹⁷ str. 1 d. numatyti imperatyvūs administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo pagrindai. Ketvirtame minėto straipsnio pirmosios dalies punkte, kaip vienas iš pagrindų numatyta tai, jog procesas atnaujinamas, paaiškėjus kitų aplinkybių, kurios organui (pareigūnui) ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį teisės pažeidimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas. Taigi, tik esant pagrindui manyti, jog tokios aplinkybės egzistuoja, organas, kurio sprendimu byla padėta, priima sprendimą pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus, ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. P6-169/2007, Nr. P556-68/2008, Nr. P858-43/2010, Nr. P520-28/2012). Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme, proceso atnaujinimo pagrindu laikomas tik esminių bylos aplinkybių paaiškėjimas tuo atveju, kai šios aplinkybės bylos šalims ne tik kad nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, bet ir dėl tam tikrų objektyvių priežasčių tuo metu apskritai negalėjo būti žinomos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. P438-104/2010, Nr. P502-187/2010)).
Teismas, susipažinęs ir įvertinęs administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. A.2.6-16316-716/2015 (ROIK Nr. 15052358890) medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su 2017 m. liepos 27 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Vyriausiojo specialisto R. I. nutarimu atsisakyti pradėti tyrimą dėl eismo įvykio administracinio teisės pažeidimo bylos ROIK Nr. 15052358890 (Nr. A.2.6-16316-716/2015) pareiškėjo R. G. nurodytais motyvais. Priešingai, teismas sutinka su Vidaus reikalų įstaigos pareigūno teisiniu aplinkybių vertinimu, jog R. G. prašymuose, teiktuose minėtai institucijai, o ir teismui pateiktame skunde, minimos aplinkybės nelaikytinomis naujai paaiškėjusiomis ATPK 302¹⁷ str. 1 dalies 4 p. prasme. Visų pirma, pažymėtina tai, jog pareiškėjo teismui pateiktame skunde nurodoma aplinkybė dėl neva netinkamai sudarytos eismo įvykio vietos plano – schemos, kartu ir netinkamai nustatytos eismo įvykio vietos, kas, jo manymu, turi esminės įtakos sprendžiant jo administracinės atsakomybės klausimą, jau buvo kvestionuojama administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o taip pat ir apeliacinio proceso metu. Iš byloje Nr. A.2.6-16316-716/2015 esančio 2015 m. lapkričio 17 d. bei 2015 m. lapkričio 24 d. teismo posėdžių protokolų (b. l . 48-51, 55-57) matyti, jog pareiškėjas R. G. nuo pat pradžių savo kalės dėl jam inkriminuojamų pažeidimų nepripažino ir teigė automobilio apskritai nevairavęs, tvirtino, jog Vilniuje, T. Ševčenkos g. 27, t. y. eismo įvykio vietoje, jo automobilio negalėjo būti, kadangi pastarasis tuo metu buvo adresu Vilniuje, Vytenio g. 27. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 24 d. minėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje priėmęs nutarimą konstatavo, jog aukščiau R. G. nurodytos aplinkybės veikiau vertintinos kaip siekis išvengti atsakomybės. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis byloje surinktais ir teismo posėdžių metu tiesiogiai ištirtais įrodymais, tokiais kaip liudytojų L. L. bei V. L. teismo posėdžio metu duoti parodymai, iš kurių matyti, jog liudytojai tiesiogiai matė įvykio aplinkybes bei teismo posėdžio metu atpažino pažeidėją, t.y. R. G. (byla Nr. A.2.6-16316-716/2015 b.l. 49-50), taip pat liudytojo E. G. tarnybiniu pranešimu ir teisme parodymais (byla Nr. A.2.6-16316-716/2015 b.l. 8, 50), asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriame užfiksuota, jog liudytojai V. L. ir L. L. atpažino R. G. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus tyrimo metu (byla Nr. A.2.6-16316-716/2015 b.l. 22-23), eismo įvykio schema (byla Nr. A.2.6-16316-716/2015 b. l. 9). Kaip matyti, tokią pačią išvadą padarė ir Vilniaus apygardos teismas, 2016 m. sausio 28 d. nutartimi netenkinęs R. G. apeliacinio skundo ir palikęs galioti pirmosios instancijos teismo nutarimą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas nesuabejojo byloje surinktų duomenų teisėtumu ar patikimumu, t. y. ir pareiškėjo ginčijama eismo įvykio schema, juolab, kad šioje schemoje užfiksuotus duomenis, patvirtino ir kitų byloje surinktų bei teismo ištirtų įrodymų visuma. Atmestini ir pareiškėjo argumentai dėl, jo manymu, tyrimo metu netinkamai taikytos asmens parodymo atpažinti tvarkos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2015 m. spalio 7 d. surašytas asmens parodymų atpažinti pagal nuotraukas protokolas, kuriame užfiksuota, jog liudytojai L. L. ir V. L. tą dieną R. G. atpažino, kaip asmenį, padariusį pažeidimą (byla Nr. A.2.6-16316-716/2015, b. l. 22-23). 2015 m. spalio 14 d. tyrimą atlikusio pareigūno R. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog siekiant gauti papildomos informacijos, eismo įvykio liudininkams L. L. bei V. L., el. paštu buvo išsiųsta foto lentelė su keturių asmenų foto nuotraukomis, iš kurių liudytojai atpažino iš eismo įvykio vietos pasišalinusį vairuotoją (R. G.) (byla Nr. A.2.6-16316-716/2015, b. l. 24-26). Taigi, atlikus papildomus informacijos rinkimo veiksmus, prieš tai nustatytos aplinkybės tik pasitvirtino. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinių teisės pažeidimų bylą jokių procesinių pažeidimų, susijusių su atskirais proceso veiksmais, nenustatė, be to, kaip minėta, teismo posėdžio metu tiesiogiai apklausti minėti liudytojai matė R. G. gyvai bei patvirtino, kad būtent šį asmenį matė ir eismo įvykio vietoje, tokiu būdu pareiškėjo nurodytas argumentas, jog nebuvo atliktas asmens parodymas atpažinti dalyvaujant jam pačiam, netenka prasmės, kadangi pareiškėjo nurodyti trūkumai iš esmės buvo pašalinti teisminio nagrinėjimo metu. Pažymėtina, jog ir apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog apeliaciniame skunde R. G. dėstomi argumentai dėl asmens parodymo atpažinti, yra teisiškai nepagrįsti (byla Nr. A.2.6-16316-716/2015 b. l. 84). Pareiškėjas R. G. taipogi nurodo, jog nebuvo patikrintos aplinkybės, dėl automobiliui „Citroen“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytų apgadinimų nustatymo. Vis tik, matyti, jog administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų, nustatyti minėtoms aplinkybėms pakanka, jais rėmėsi ir Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas pareiškėjui nepalankų nutarimą. Be jau pirmiau aptartų byloje reikšmingų įrodymų, šiame kontekste teismui svarbūs buvo nedviprasmiški nukentėjusiosios A. U. parodymai (byla Nr. A.2.6-16316-716/2015 b. l. 55-56), taip pat papildomi duomenys apie įvykį, kuriuose užfiksuoti automobilių Citroen Jumper“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Citroen“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (byla Nr. A.2.6-16316-716/2015 b. l. 10). Pastebėtina, jog apeliacinės instancijos teismas šiuo pagrindu taip pat nenustatė jokių Vilniaus miesto apylinkės teismo faktinių bylos aplinkybių vertinimo trūkumų.
Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės, įvertinus tai, jog jos iš esmės jau buvo žinomos ir nagrinėtos teisinio proceso, vykusio, tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme metu, negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis. Atitinkamai, nėra teisinio pagrindo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą. Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms ir išvadoms, teismas daro bendrą išvadą, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017 m. liepos 27 d. priimtas sprendimas atsisakyti pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių administracinio teisės pažeidimo byloje ROIK Nr. 15052358890 (Nr. A.2.6-16316-716/2015) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 302¹⁶ straipsniu, 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 4 punktu, 302²⁰ 3 dalimi, 302¹⁵ straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi,
nutaria:
R. G. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017 m. liepos 27 d. priimtą sprendimą, atsisakyti pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių administracinių teisės pažeidimų byloje ROIK Nr. 15052358890 (Nr. A.2.6-16316-716/2015) palikti nepakeistą.
Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniau apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.