- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-30
- Bylos Nr.
- 2S-1763-343/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-06756-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Skolininkas
- G. A. K.
- Kreditorius
- AB SEB banko
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo skolininko G. A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10257-528/2012 pagal kreditoriaus AB SEB banko pareiškimą skolininkui G. A. K., skolininkei ir įkeisto turto savininkei R. F. dėl priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš įkeisto turto vertės, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius pateikė teismui pareiškimą (b.l.4), kuriuo prašė areštuoti R. F. asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius)- kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą- ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Kreditorius nurodė, jog turtas 2008 m. rugpjūčio 4 d. hipotekos lakštu, indentifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), įkeistas skolininkų su kreditoriumi sudaryta 2008 m. liepos 18 d. kredito sutartimi Nr. 0350818072338-47 prisiimtų įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti. Kreditorius 2011 m. birželio 22 d. ir 2012 m. kovo 16 d. raštais įspėjo skolininkus apie pradelstus įsiskolinimus ir, skolininkams jų nepadengus, 2012m. balandžio 16 d. kredito sutartį nutraukė. Savo įsipareigojimų skolininkai visiškai nebevykdė nuo 2011 m. gruodžio mėnesio. Nurodytas aplinkybes kreditorius įvertino kaip pakankamą pagrindą inicijuoti priverstinėms išieškojimo iš įkeisto turto procedūroms.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutartimi (b.l. 24-25) kreditoriaus prašymas patenkintas, įkeistas turtas areštuotas, skolininkai įspėti, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo jiems dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Teismas nurodė, jog kreditoriai pažeidė esmines kredito sutarties sąlygas, todėl kreditorius sutartį nutraukė pagrįstai, laikydamasis sutarties nuostatų. Sutartį nutraukęs kreditorius įgijo teisę patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu (b.l. 46-47) skolininkas G. A. K. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti, priteisti iš kreditoriaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodo, kad kredito sutartis buvo nutraukta nepagrįstai, savo prievoles kreditoriui skolininkai vykdė pagal galimybes, įsiskolinimas susidarė apeliantui 2009 m. praradus darbą, dėl riboto darbingumo nesisekant susirasti naujo darbo. Apeliantas nurodo siekiantis susiklosčiusią situaciją spręsti taikiai, akcentuoja, jog pardavus turtą iš varžytynių bus pažeisti skolininkų turtiniai interesai, nes jie neteks gyvenamosios vietos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 63-64) kreditorius prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir nurodo, kad skolininkai buvo du kartus įspėti apie pradelstus sutartinius įsipareigojimus, skolininkai patys patvirtino jog jų finansinė padėtis bloga, nenurodė jokių argumentų, kurie leistų manyti, jog padėtis pagerės.
Skolininkė ir įkeisto turto savininkė R. F. atsiliepimo į atskirąjį skundą teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Hipoteka - tai specialia tvarka įregistruotas nekilnojamojo turto įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų skolininko atžvilgiu patenkinimas ne ginčo tvarka. Pirmos instancijos teismo nutarties priėmimo dieną galiojusios redakcijos CPK 558 straipsnio 1 dalis numatė, jog skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrintos sutartinės prievolės per civiliniame sandoryje, kurio vykdymas užtikrintas hipoteka, nustatytą terminą, kreditoriaus prašymu teismas areštuoja įkeistą turtą ir įspėja skolininką bei įkeisto turto savininką dėl prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo per papildomą vieno mėnesio terminą pasekmių. CPK 560 straipsnio 1 dalyje įtvirtino kreditoriaus teisę, esant Civiliniame kodekse nustatytiems pagrindams, reikalauti hipoteka apsaugotą įsipareigojimą įvykdyti prieš terminą, kartu inicijuojant ir priverstinę skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą. Nagrinėjamu atveju kreditorius nutraukė su skolininkais sudarytą kreditavimo sutartį dėl skolininkų prisiimtų įsipareigojimų laiku mokėti periodines įmokas ir sutartines palūkanas netinkamo vykdymo. Nors teismų praktikoje hipotekos teisėjo kompetencija apibrėžiama formaliu pateiktų dokumentų atitikties teisės aktų reikalavimams vertinimu, kartu pripažįstama, jog teismas privalo būti aktyvus vertindamas iš vartojimo santykių kylančias prievoles, įvertinti priverstinio išieškojimo prielaida tapusių šalis siejusios pagrindinės sutarties nutraukimo sąlygų sąžiningumą bei kreditoriaus veiksmų atitikimą bendriesiems teisės principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsnis šalia galimybės kredito gavėjui inicijuoti sutarties nutraukimą tuo atveju, jeigu mokėjimai yra pradelsti daugiau kaip 30 dienų ir pradelsta suma yra ne mažesnė kaip 10% negrąžintos kredito sumos, numato ir alternatyvią sąlygą - kai mokėjimas pradelsiamas ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės. Pastaruoju atveju, kaip matyti iš pareiškimo turinio, kuriame nurodytų aplinkybių apeliantas neginčija, sutarties nutraukimo dieną buvusi situacija atitiko abi sąlygas: skolininkai visiškai nevykdė įsipareigojimų daugiau nei tris mėnesius - nuo 2011 m. gruodžio iki 2012 m. balandžio 16 d., be to, pradelstų įsipareigojimų suma viršijo 10% kredito sumos (pradelstų įsipareigojimų suma siekė 6672,93 eurų, tuo tarpu negrąžinto kredito suma - 35681,03 eurų). Dėl nurodytų priežasčių, nepriklausomai nuo kredito sutarties sąlygų turinio, akivaizdu, jog skolininkų padarytas pažeidimas buvo esminis, kas leidžia kaip nepagrįstą atmesti atskirojo skundo argumentą, jog sutartis prieš terminą buvo nutraukta pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus. Skolininkų daromas sutartinių įsipareigojimų pažeidimas sutarties nutraukimo metu jau buvo įgavęs sisteminį pobūdį, mokėjimai nebuvo atliekami ilgą laiką, skolininkai, laikantis teisės aktų reikalavimų, buvo kelis kartus įspėti apie vėlavimą vykdyti įsipareigojimus, jiems buvo nustatytas papildomas terminas įsipareigojimams įvykdyti. Skundo argumentas, jog apeliantas neturi pinigų savo prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti, vertintinas kaip nesusijęs su kreditoriaus pareiškimo, o kartu ir ginčijamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu. Priešinga išvada paneigtų hipotekos instituto esmę ir tikslus. Šiuo aspektu reikšmingu laikytinas ir tas faktas, kad net ir bylos nagrinėjimo metu apeliantas neįvardijo jokių prielaidų, nepateikė jokių faktų, kurie leistų manyti, jog jis šiuo metu gali ar netolimoje ateityje galės vykdyti savo įsipareigojimus, todėl jo elgesys vertintinas tik kaip siekis užvilkinti situacijos sprendimą, bet ne kaip siekis rasti konstruktyvią išeitį.
Atskirojo skundo argumentus atmetęs, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.