Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-12-15 · Byla Nr. 2SA-272-590/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-15
Bylos Nr.
2SA-272-590/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-09151-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vidas Stankevičius
Skolininkas
A. D.
Kreditorius
UAB „Vilniaus energija“
Suinteresuotas asmuo
M. K., UAB „Amiggocio“
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2SA-272-590/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-09151-2011-6Procesinio sprendimo kategorijos: 129.1; 129.19.2; 122.2; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. gruodžio 15 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vidas Stankevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. B. pareiškimą dėl turto pardavimo iš varžytinių akto tvirtinimo bei skolininko A. D. skundą dėl antstolio veiksmų, išieškotojas UAB „Vilniaus energija“, suinteresuoti asmenys M. K., UAB „Amiggocio“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Antstolis A. B. kreipėsi į teismą ir nurodė, kad vykdant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-9572 ir kitus vykdomuosius dokumentus dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. D., 2011-06-02 d. iš varžytynių pirkėjui UAB „Amiggocio“ buvo parduotas skolininkui nuosavybės teise priklausantis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Antstolis prašė vykdomojoje byloje Nr. 0042/02/01444 patvirtinti 2011-06-03 d. surašytą turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0042/02/01444M3.

2011-06-09 d. gautas skolininko A. D. skundas, kuriuo prašoma antstolio veiksmus parduodant butą iš varžytynių pripažinti neteisėtais ir netvirtinti turto pardavimo iš varžytynių akto. Skunde nurodoma, kad parduotas butas priklausė ne tik jam (skolininkui), bet ir jo dukrai M. K., todėl varžytynės buvo neteisėtos.

Atsiliepimas

Išieškotojas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka. Pažymėjo, jog skolininkas A. D. yra vienintelis teisėtas buto savininkas, iš kurio už minėtam butui tiektą šilumos energiją UAB „Vilniaus energija“ priteista 25 281,29 Lt skolos. Taip pat nurodė, kad skolininkas A. D. nepateikė jokių įrodymų, kad butas priklauso ir jo dukrai M. K..

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo UAB „Amiggocio“ nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė patvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu antstolis su skolininko A. D. skundu nesutiko. Pažymėjo, kad teismas gali netvirtinti varžytynių akto tuo atveju, jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas. Tačiau, remiantis Nekilnojamo turto registro duomenimis, iš varžytynių parduotas butas asmeninės nuosavybės teise priklauso vieninteliam savininkui – skolininkui A. D.. Skolininkas iki šiol nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad ginčo butas priklauso ne jam vienam. Antstolis taip pat nurodė, kad parduodamas skolininkui priklausantį turtą elgėsi teisėtai, todėl prašė skundą atmesti ir patvirtinti 2011-06-03 d. surašytą turto pardavimo iš varžytynių aktą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-09-15 d. nutartimi skundą dėl antstolio veiksmų atmetė, o turto pardavimo iš varžytinių aktą patvirtintino. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad vieninteliu buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku yra skolininkas A. D.. Nekilnojamojo turto registro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Todėl darytina išvada, kad privatizuojant minėtą butą A. D. išreiškė valią būti vieninteliu jo savininku. Byloje nėra duomenų, įrodančių M. K. nuosavybės teises į minėtą butą. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, konstatavo, kad skolininko A. D. skundas yra nepagrįstas ir atmestinas. Teismas taip pat nenustatė esminių pažeidimų, parduodant minėtą butą iš varžytynių, todėl varžytynių aktą patvirtino.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu skolininkas A. D. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-15 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – netvirtinti Turto pardavimo iš varžytinių akto. Nurodo, kad teismas, sutinkamai su Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 str. 2 dalimi įstatymų nustatytos daiktinės teisės neregistruojamos, todėl apylinkės teismo teiginys, kad byloje nėra duomenų, įrodančių M. K. nuosavybės teises į minėtą butą neatitinka tikrovės. Byloje yra visi šiuo atveju įmanomi įrodymai, o Nekilnojamojo turto registro duomenys laikomi teisin­gais ir išsamiais tik sandoriu įgytam turtui, o M. K. daiktinė teisė įstatymo pagrindu iš viso registre neregistruojama, tačiau tai nereiškia, jog šis faktas paneigia jos teisę į turtą. Taip pat pažymi, kad antstolio A. B. teiginys, kad viso išieškojimo laikotarpiu nebuvo im­tasi veiksmų antrojo bendraturčio nuosavybei įteisinti, neatitinka tikrovės, nes kai tik tapo žinoma, kad M. K. teisės ignoruojamos, ne kartą buvo kreiptasi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą, siekiant šias teises apginti. Šiuo metu į Vilniaus apygardos teismą kartu su atskiraisiais skundais persiųstos šios bylos, - c.b. Nr. 2-7136-600/2011, Nr. 2-11834-727/2011, Nr. 2-13657-781/2011.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis A. B. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-15 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko pateiktas buto (duomenys neskelbtini), išrašas patvirtina, jog minėtas trijų kambarių butas nuo 1992-05-19 d. asmeninės nuosavybės teise priklauso pareiškėjui A. D.. Todėl pareiškėjo argumentas, jog minėtas butas jam ir jo dukrai priklauso lygiais pagrindais, yra nepagrįstas. Pareiškėjo pateikti įrodymai, jog jo dukra yra deklaravusi gyvenamąją vietą minėtame bute, ar kad jiems abiems teikiamos komunalinės paslaugos ir pan. dar jokiu būdu neįrodo, jog jo dukra M. K. turi kokias nors nuosavybės teises į minėtą butą ar jo dalį.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Byloje nustatyta, jog antstolis A. B., vykdydamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-9572 ir kitus vykdomuosius dokumentus dėl skolos iš skolininko A. D. išieškojimo, 2011-06-02 d. iš varžytynių pardavė nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantį skolininkui A. D.. 2011-06-06 d. antstolis pateikė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui tvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktą. 2011-09-15 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme taip pat buvo gautas skolininko A. D. skundas dėl turto pardavimo iš varžytynių. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas antstolio A. B. surašytą turto pardavimo iš varžytynių aktą patvirtino, o pareiškėjo skundą atmetė.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo teiginys, jog byloje nėra duomenų, įrodančių M. K. nuosavybės teises į minėtą butą neatitinka tikrovės. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atskirojo skundo argumentu nesutinka. Pažymi, kad iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad iš varžytynių parduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso vieninteliam savininkui – skolininkui A. D.. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. numato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nėra nuginčyti. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog ir pats skolininkas A. D. faktiškai save laiko vieninteliu minėto buto savininku ir tai matyti iš antstolių kontorai pateikto 2004-10-21 d. pareiškimo (v.b.l. 16), kuriame skolininkas pats nurodė, jog jis yra minėto buto pagrindinis savininkas, o privatizavimo metu ir vienintelis. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ta aplinkybė, kad M. K. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kad komunalinės paslaugos yra teikiamos ne tik skolininkui, bet ir M. K., nesudaro pagrindo teigti, kad butas nuosavybės teise priklauso ir M. K.. Pažymėtina, kad gyvenamosios vietos deklaravimas, komunalinių paslaugų gavimas nėra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, ir tai neįrodo, kad butas priklauso ne tik skolininkui A. D., bet ir jo dukrai M. K. lygiais pagrindais.

Atsižvelgiant į nurodytos aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos pagrįstai patvirtino antstolio A. B. 2011-06-03 d. surašytą turto pardavimo iš varžytynių aktą, skolininko A. D. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, parduodant butą iš varžytynių atmetė.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikantis procesinės teisės normų, todėl pakeisti ar panaikinti šią nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vidas Stankevičius