- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-27
- Bylos Nr.
- I-857-162/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00673-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- D. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Klaipėdos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, susipažinusi su pareiškėjos D. S. skundu atsakovams – Lietuvos Respublikos Valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos kontoros advokatei L. B. tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui Rimvidui Valančiui, Lietuvos advokatūrai dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-89-10 panaikinimo, 20 000 litų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir, spręsdama skundo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
2010 m. rugsėjo 20 d. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjos D. S. skundas, kuriuo pareikėja prašo:
1) panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-89-10, kuriuo jai nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-39-546/2007;
2) iš atsakovų solidariai priteisti 20 000 Litų neturtinei žalai atlyginti;
3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4389-792/2010, kurioje ji yra atsakovė. Šioje byloje buvo nagrinėjamas M. S. prašymas dėl civilinės bylos Nr. 2-39-546/2007 proceso atnaujinimo. Jai buvo būtina kvalifikuota teisinė pagalba, todėl kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2009 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. 1465-1240-A/09 suteikė antrinę teisinę pagalbą, paskiriant ją teikti advokatę L. B., su kuria jau buvo interesų konfliktas. Pateikus tarnybai prašymą pakeisti advokatę, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šią situaciją panaudojo prieš pareiškėją ir skundžiamu sprendimu nutraukė jai antrinės teisinės pagalbos teikimą.
Nurodo, kad 2010 m. balandžio 19 d. Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijai pateikė skundą dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-89-10 panaikinimo, tačiau skundo nagrinėjimas buvo vilkinamas ir skundas liko neišnagrinėtas. Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijai nustojus vykdyti savo veiklą, buvo grąžinti dokumentai neišaiškinus, kokiu būdu toliau ginti savo teises. Pareiškėja prašo atnaujinti terminą skundui paduoti, jei jis yra praleistas.
Dėl skundo reikalavimo panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-89-10 priėmimo
Motyvuojamoji dalis
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis numato, kad tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsnio 1 dalimi, pareiškėja dėl atsakovo priimto sprendimo skundu kreipėsi į Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisiją. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos likvidatorius 2010 m. rugsėjo 24 d. rašte Nr. LS-112 nurodė, kad pareiškėjos skundas dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-89-10 panaikinimo Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijoje gautas 2010 m. balandžio 19 d., registracijos Nr. 1.4-28-(2.31). Ta pati skundo gavimo data nurodyta ir pareiškėjos teismui pateiktame skundo, adresuoto Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijai, nuoraše.
Administracinių ginčų komisijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2010 m. liepos 1 d.) ir ABTĮ 31 straipsnis nustatė, kad administracinių ginčų komisijai paduotas skundas (prašymas) turi būti ne teismo tvarka išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo skundo gavimo, prireikus motyvuotu komisijos sprendimu bendras skundo nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas dar keturiolikai dienų. ABTĮ 32 straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai administracinių ginčų komisija ar kita išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija nustatytu laiku (skundo) prašymo neišnagrinėja, šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai skundą (prašymą) dėl pažeistos teisės gali paduoti administraciniam teismui per du mėnesius nuo dienos, iki kurios turėjo būti priimtas sprendimas.
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėja, ginčydama skundžiamą sprendimą, įstatymo nustatyta tvarka pateikė skundą Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijai ir jos skundas gautas bei užregistruotas 2010 m. balandžio 19 d. Vadovaujantis Administracinių ginčų komisijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2010 m. liepos 1 d.) ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjos skundas administracinių ginčų komisijoje turėjo būti išnagrinėtas iki 2010 m. gegužės 4 d. Tačiau įstatymo nustatytu terminu (per keturiolika dienų nuo pareiškėjos skundo gavimo) Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisija šio skundo neišnagrinėjo, nagrinėjimo termino nepratęsė (pagal Administracinių ginčų komisijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, bendras skundo nagrinėjimo terminas motyvuotu komisijos sprendimu galėjo būti pratęstas dar 14 dienų) ir sprendimo dėl jo nepriėmė. Tai patvirtina Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijos 2010 m. gegužės 10 d. raštas Nr. 24-36-(2.32), kuriuo pareiškėja D. S. informuojama, jog skundo nagrinėjimas atidėtas, nes nėra paskirtas Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijos pirmininkas ir pavaduotojas. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateiktame 2010 m. rugsėjo 24 d. atsakyme Klaipėdos apskrities viršininko administracijos likvidatorius nurodė, kad pareiškėjai jos neišnagrinėtas skundas grąžintas 2010 m. liepos 26 d. raštu Nr. LS-52 „Dėl pateiktų skundų“.
Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijai laiku neišnagrinėjus pareiškėjos skundo, vadovaudamasi ABTĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatomis pareiškėja įgijo procesinę teisę kreiptis į teismą per du mėnesius nuo tos dienos, iki kurios turėjo būti priimtas administracinių ginčų komisijos sprendimas. Kaip nurodyta aukščiau, pareiškėjos skundas Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijoje gautas 2010 m. balandžio 19 d., sprendimas dėl jo turėjo būti priimtas iki 2010 m. gegužės 4 d., todėl skundas teismui, vadovaujantis paminėta reglamentacija, turėjo būti paduotas iki 2010 m. liepos 4 d. Pareiškėja į teismą skundu kreipėsi 2010 m. rugsėjo 20 d., t.y. praleidusi skundo padavimo teismui terminą. Pareiškėja prašo atnaujinti terminą, jei yra jį praleidusi.
ABTĮ 34 straipsnis numato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Šiame straipsnyje taip pat nurodyta, kad kartu su prašymu atnaujinti terminą turi būti pateikti termino praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Taigi prašyme atnaujinti terminą pateikti argumentai dėl termino praleidimo priežasčių bei prašančio asmens pateikti šiuo klausimu įrodymai kiekvienu konkrečiu atveju teismo turi būti įvertinti jų atitikimo ABTĮ 34 straipsnio nuostatos aspektu.
Pareiškėja nurodo, kad jos skundas nebuvo išnagrinėtas per įstatyme numatytą 14 dienų terminą, jokių pranešimų apie skundo nagrinėjimo eigą negavo, nepaaiškinta, ką toliau daryti su skundu, kai buvo likviduota Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisija, todėl praleido skundo padavimo terminą. Šioje nutartyje cituojamas teisinis reglamentavimas yra numatęs, kad skundo neišnagrinėjimas neužkerta kelio proceso eigai ir detalizuotas procesas kaip asmuo turi teisę pasielgti, jei per nustatytą terminą nėra išnagrinėjamas jo skundas, pateiktas administracinių ginčų komisijai. Todėl pareiškėjai nebuvo jokių kliūčių kreiptis skundu į teismą, Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijai iki 2010 m. gegužės 4 d. neišnagrinėjus jos skundo, nes pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies nuostatas skundas turėjo būti paduotas per du mėnesius nuo tos dienos, iki kurios turėjo būti priimtas sprendimas.
Nuo 2010 m. liepos 1 d. apskričių administracinių ginčų komisijos yra panaikintos, jos šiuo metu nebeveikia ir jų funkcijos jokioms kitoms institucijoms nėra perduotos (2010 m. birželio 22 d. Administracinių bylų teisenos įstatymo 18, 26, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XI-926 (Valstybės žinios, 2010, Nr. 76-3872), 2010 m. birželio 22 d. Administracinių ginčų komisijų įstatymo 2, 3, 5, 6, 18 straipsnių pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas Nr. XI-925 (Valstybės žinios, 2010, Nr. 76-3871), Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimas Nr. 1015 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 533 „Dėl Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Valstybės žinios, 2010, Nr. 85-4467), Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarimas Nr. 1162 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. 269 „Dėl apskričių administracinių ginčų komisijų“ ir jį keitusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ (Valstybės žinios, 2010, Nr. 98-5101). Todėl ir dėl šio teisinio reguliavimo pareiškėja turėjo suvokti, jog jos skundas Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijoje nebegali būti išnagrinėtas.
Pareiškėjos nurodomos skundo padavimo termino praleidimo priežastys iš esmės yra tai, kad nesilaikyta teisinio reglamentavimo teigiant, kad pareiškėjai nebuvo išaiškinta, kaip elgtis. Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistus įstatymu nustatytus atitinkamos teisės realizavimo terminus, teismas gali pripažinti tik tokias nuo asmens valios nepriklausiusias priežastis, kurios buvo objektyvi kliūtis jam laiku pasinaudoti įstatymu suteikta teise. Ar įstatymu nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tarp jų faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos. Tokios priežastys kaip neapsisprendimas, savalaikis procesinių teisių neįgyvendinimas negali būti pripažįstamos svarbiomis, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis numato, kad įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, kas reiškia, kad tiek aktyvi, tiek pasyvi žmogaus veikla įmanoma tik laikantis taisyklių ir reikalavimų, kuriuos nustato galiojantys įstatymai. Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas taip pat nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11 – 646/2004).
Prie skundo pridėta 2009 m. rugsėjo 20 d. pavedimo sutartis, kuria D. S. (ir M. S.) pavedė J.S jos vardu vesti visas civilines, administracines bylas visose teismo įstaigose, atstovauti visose teisinėse institucijose ir kitose valstybinėse įstaigose bei organizacijose. Pavedimo sutarties 4.1 punktas numato, kad įgaliotinis privalo įvykdyti duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojų interesus. Preziumuojama, kad pavedimo sutartimi asmuo, prisiimdamas įsipareigojimus vykdyti pavedimo sąlygas, žino teisinį reglamentavimą ir gali tinkamai realizuoti pavedimą.
Pareiškėjos prašyme nurodytos termino praleidimo priežastys dėl nurodytų argumentų negali būti laikomos svarbiomis ABTĮ 34 straipsnio taikymo prasme, nes buvo sąlygojamos ne objektyviomis aplinkybėmis, o pareiškėjos prisiimtu elgesio modeliu. Darytina išvada, kad teisinių prielaidų skundo dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-89-10 panaikinimo padavimo termino atnaujinimui nėra, todėl vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, skundą dėl šio sprendimo panaikinimo atsisakoma priimti.
ABTĮ 5 straipsnis kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuoja galimybę kreiptis į teismą, siekiant jas apginti, tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles. Taip yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. sausio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS146 – 31/2010 nurodė, jog atsisakymas atnaujinti skundo padavimo terminą, kai ištyrus kiekvienai konkrečiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą nustatoma, jog asmuo praleido įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl savo neatidumo, nerūpestingumo ar kitų subjektyvaus pobūdžio priežasčių, negali būti vertinamas kaip teisingumo, sąžiningumo principų pažeidimas.
Dėl skundo reikalavimų priteisti iš atsakovų solidariai 20 000 litų žalos atlyginimą
Pareiškėja ginčydama Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą reiškia ir išvestinį reikalavimą – priteisti iš atsakovų solidariai 20 000 litų žalos atlyginimo. Išvestiniai reikalavimai ir negali būti savarankišku skundo nagrinėjimo dalyku, nes teisinės pasekmes ir neturtinės žalos kilimą pareiškėja kildina būtent iš ginčijamo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-89-10, kuriuo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas. Tokią teisminę praktiką dėl išvestinių skundų reikalavimų priėmimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo administracinėje byloje Nr. AS556-364/2010.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 105 - 106 straipsniais, teismas
nutaria:
netenkinti pareiškėjos D. S. prašymo dėl skundo padavimo termino atnaujinimo skundui dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-89-10 panaikinimo paduoti.
Atsisakyti priimti pareiškėjos D. S. skundą dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-89-10 panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai, skundą su priedais grąžinti pareiškėjai.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.