Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, deklaruota gyvenamoji vieta Šiaulių miesto savivaldybėje, gyvena (duomenys neskelbtini), nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), baustas administracine tvarka, teistas: 1) 2021 m. spalio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį laisvės apribojimo bausme 6 mėnesiams; 2) 2021 m. gruodžio 1 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme 1 metams; 2022 m. sausio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi 2021 m. spalio 4 d. baudžiamuoju įsakymu ir 2021 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 4 mėnesiams; 3) 2023 m. birželio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 4 mėnesiams, bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. G. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: 2024 m. rugsėjo 21 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,83 promilių neblaivumas), išgertuvių metu tyčia spyrė savo kartu gyvenančiai sugyventinei R. M. į kairės kojos kelią ir dešinės kojos čiurną, po to nustūmė ant lovos ir gulinčiai kumščiu trenkė į kairį šoną, taip sukeldamas R. M. fizinį skausmą, po to kumščiu trenkė R. M. į dešinę akį ir padarė dešinės akies vokų poodinę kraujosruvą su minkštųjų audinių patinimu, kas sukėlė R. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip mušdamas sukėlė savo sugyventinei R. M. fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo.

Motyvuojamoji dalis

- 2024 m. rugsėjo 30 d. - 2024 m. spalio 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1082/2024 (04), kurioje nurodyta, kad R. M. padarytas sužalojimas: dešinės akies vokų poodinė kraujosruva su minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu, labiausiai tikėtina vienu tiesioginiu trauminiu poveikiu nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku. R. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 74-75);

Dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvokos yra apibrėžtos BK 248 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 38 straipsnyje. BPK 38 straipsnyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamajam D. G. pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui ir nežymus sveikatos sutrikdymas, kadangi kaltinamasis fizinį smurtą panaudojo sugyventinės atžvilgiu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis D. G. 2024 m. rugsėjo 21 d. apie 19.30 val. tyčia spyrė savo sugyventinei R. M. į kairės kojos kelią ir dešinės kojos čiurną, po to nustūmė ant lovos ir gulinčiai kumščiu trenkė į kairį šoną, taip sukeldamas R. M. fizinį skausmą, po to kumščiu trenkė R. M. į dešinę akį ir padarė dešinės akies vokų poodinę kraujosruvą su minkštųjų audinių patinimu, kas sukėlė R. M. nežymų sveikatos sutrikdymą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo duoti parodymai, nukentėjusios parodymai, specialisto išvada, įvykio vietos, kitų objektų, asmens apžiūros protokolai bei foto lentelės ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai bei jis baustinas už šios nusikalstamos veikos padarymą.

Dėl bausmės skyrimo

BK 140 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamų veikų motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi bei atsiprašė nukentėjusios (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis D. G. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas, paskirta bausmė atlikta, teistumas neišnykęs (t. 1, b. l. 86-113, 115-133), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtos baudos nesumokėtos (t. 1, b. l. 134-142), nedirbantis (t. 1, b. l. 144), registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 84, 85), nevedęs bei registruotas Šiaulių miesto sav. (t. 1, b. l. 82-83), 2024 m. rugsėjo 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ medicininiame pažymėjime Nr. 000177 D. G. nurodytos diagnozės F10.2 ir F19.2 (t. 1, b. l. 153). 2024 m. spalio 11 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 96TPK-92/2024 nurodyta, jog D. G. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizės (t. 1, b. l. 159-160), šiuo metu savanoriškai gydomas priklausomybių centre „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 34).

Įvertinus atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo numatytą griežtesnę sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kadangi kaltinamasis D. G. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 22 d. 8.16 val. iki 2024 m. rugsėjo 23 d. 13.12 val. (dvi dienas) (t. 1, b. l. 172-174, 214-215), vieną dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikytina, kad D. G. yra atlikęs 2 (dvi) paras arešto bausmės.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal formuojamą teismų praktiką nepritartina tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą.

BK 75 straipsnis nustato bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir tvarką. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje nustatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, atidedant arešto bausmės vykdymą, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023).

Pažymėtina, kad trumpalaikis laisvės atėmimas yra taikomas kaip kraštutinė priemonė, todėl esant galimybei būtina siekti išsaugoti asmens teigiamus socialinius ryšius bei siekti jo veiksmingos resocializacijos kitais būdais. Vertinamu atveju pozityvūs kaltinamojo požiūrio pokyčiai, pastangos keisti savo gyvenimo būdą teikia pagrindą pripažinti, kad bausmės tikslų, tiek nubaudimo, tiek prevencinių pasiekimui nebūtina asmenį izoliuoti nuo visuomenės. Bausmės paskirtis yra ne tik kaltininko nubaudimas. Bausme siekiama ir prevencinių tikslų. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę.

Nagrinėjamoje byloje teismas spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą vertina visos bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltinamojo asmenybe. Teismas jau nurodė dėl nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio, laipsnio, atkreiptinas dėmesys į kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo - jis supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, nesistengia išvengti atsakomybės ir nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino smurtavęs prieš savo sugyventinę, dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis nors ir nedirba, tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje, susitaikė su nukentėjusiąja ir ji jam atleido. Pats kaltinamasis teismo posėdyje paaiškino, kad siekia pasitaisyti ir laikytis įstatymų. Jis savo iniciatyva kreipėsi gydytis priklausomybę į Viešąją įstaigą „(duomenys neskelbtini)“, kurioje gydosi nuo 2024 m. lapkričio 19 d. (t. 2, b. l. 2), tačiau iš jos savavališkai pasišalino (t. 2, b. l. 19), šiuo metu savanoriškai gydosi priklausomybių centre „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 34).

Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. D. G. elgesys po paskutinės nusikalstamos veikos padarymo rodo, kad jis turi norą ir siekį keisti savo gyvenimo būdą, lemiantį jo nusikalstamą elgesį, linkęs jį koreguoti, stengiasi pasitaisyti, t. y. jis pats laisvanoriškai kreipėsi pagalbos dėl priklausomybės gydymo. D. G. parodė, jog jo elgesys gali pozityviai keistis, kas suponuoja išvadą, kad kaltinamojo antivisuomeniškos nuostatos pasikeitė.

Šie duomenys ir kaltinamojo požiūris į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, teismui sudaro tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad nusikalstamą veiką padariusio D. G. resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, atidėjus arešto bausmės vykdymą minėti bausmės tikslai, tarp jų ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, bus pasiekti, pakanka jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius jo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neprieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. D. G. atitinka visas BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, todėl yra pagrindas jam paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 metams be intensyvios priežiūros bei paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 6 ir 10 punktuose numatytas pareigas. Teismo vertinimu, bausmės vykdymo atidėjimas 1 metams su suderintomis pareigomis nenutrauks kaltinamojo socialinių ryšių, be to, ne tik jį nubaus, bet ir paskatins maksimaliai keisti savo elgesį teigiama linkme, tai yra pasirūpinti priklausomybės gydymu, taip pat maksimaliai užtikrins, kad D. G. toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Be to, pastebėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo bausmės ir, nesilaikant teismo paskirtų įpareigojimų ar net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus, kaltinamajam gresia tokia bausmė, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio.

Vadovaujantis BPK 339 straipsnio 3 dalimi bausmės vykdymo, atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. G. išaiškintina, jog jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per 3 (tris) darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos.

Kaltinamajam D. G. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 14 d. paskirta kardomoji priemonė – periodinė registracija policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 236-238).

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 1 CD su BPC garso įrašu ir policijos pareigūnų kūno kamerų įrašais, kuris yra voke prisegtame prie baudžiamosios bylos pirmo tomo galinio viršelio vidinės pusės, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktinas byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Išaiškintina kaltinamajam bausmės atlikimo tvarka ir sąlygos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, teismas,

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. G. skirti sumažintą 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti D. G. laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. rugsėjo 22 d. 8.16 val. iki 2024 m. rugsėjo 23 d. 13.12 val., ir laikyti, jog D. G. yra atlikęs 2 (dvi) paras arešto bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3, 6 ir 10 punktais, D. G. paskirtos 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą D. G. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. G. privalo atvykti į probacijos tarnybą per 3 (tris) darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti D. G. 2024 m. lapkričio 14 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – periodinę registraciją policijos įstaigoje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti 1 (vieną) CD, su vaizdo ir garso įrašais, palikti baudžiamojoje byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.