- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-04
- Bylos Nr.
- 1S-171-175/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-61-1-00434-2009-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algerdas Urbšys (pirm.), Arūnas Paštuolis, Jūratė Jakubonienė
- Nuteistasis
- P. I.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo P. I. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. I. nuteistas Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-04-26 nuosprendžiu subendrinta 5 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Bausmės pradžia – 2013-03-21, bausmės pabaiga – 2018-11-18.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2015-12-07 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam P. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nustačius, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-01-05 nutartimi nuteistojo P. I. skundas dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo atmestas.
Šalies argumentai
Nuteistasis P. I. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą: taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos faktiškai atlikus puse paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Skunde teigiama, kad Komisija nepateikė teismui visų duomenų, reikšmingų sprendžiant dėl lygtinio paleidimo. Komisija nepateikė duomenų apie trečią paskatinimą už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir stropų mokslą. Nuslėpė nuo teismo faktą, kad darbo nuteistasis atsisakė dėl svarbių priežasčių. Nuteistasis pažymi, kad pirmenybę teikia išsilavinimui, siekia įgyti specialybę, gyvensenos būdas asketiškas, jo požiūris į materialinę gerovę yra minimalus. Komisija nepateikė duomenų ir apie tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką turėjo būti sumažinta dėl to, kad aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, neturi galiojančių nuobaudų, stropiai mokosi, dalyvauja įvairiose programose. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika turėjo sumažėti iš vidutinės į mažą.
Skunde nuteistasis taip pat pažymi, kad teismas, skirdamas bausmę, jau atsižvelgė į padarytų veikų sunkumą ir teistumus. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi ir lygtinio paleidimo tikslais.
Dėl narkotikų vartojimo praeityje nuteistasis nurodo, kad neaišku, iš kur tokie duomenys ištraukti. Nei anksčiau, nei šiuo metu narkotikų nevartoja. Taip pat pabrėžia, kad galiojančių nuobaudų šiuo metu neturi, ankstesni drausminiai nusižengimai buvo nepiktybiniai, neturėjo kriminalinio pobūdžio, padaryti labiau dėl žioplumo. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad skundo nagrinėjimo dieną jau bus atlikęs puse paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o likusi neatliktos bausmės dalis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, negali būti vertinama. P. I. manymu, byloje nustatytų ir pačiame Komisijos nutarime aprašytų aplinkybių visuma yra pakankama spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmetamas.
BVK 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą P. I. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta Komisijos nutarime ir skundžiamoje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 str. 1 d. nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir ( ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis P. I. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė (60 balų iš 168 galimų), dėl ko šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką iš kurios sprendžiama, ar nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis P. I. dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, įgijo specialybę, tęsia mokslus (mokosi 11 klasėje), tačiau šios aplinkybės nėra pakankamos akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką konstatavimui. Iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Nuteistasis, nors du kartus ir skatintas (trečią kartą skatintas po Komisijos nutarimo priėmimo), tačiau drausmine tvarka už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą, administracijos reikalavimų nevykdymą, uždraustų daiktų gaminimą, įgijimą arba laikymą baustas net 12 kartų. Nors nuobaudos už minėtus pažeidimus šiuo metu negalioja, tačiau charakterizuoja nuteistąjį, kaip linkusį nesilaikyti nustatytų taisyklių ir reikalavimų ir tuo pačiu neleidžia jo elgesio viso bausmės atlikimo metu vertinti kaip nukreipto nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo linkme. Įvertinus duomenis apie nuteistajam skirtas nuobaudas ir paskatinimus darytina išvada, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nėra kryptingas elgesio koregavimo linkme, nuteistasis buvo ir baustas, ir skatintas, teigiamos elgesio korekcijos stebimos tik nuo 2015 m., kuomet vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nuteistasis nepažeidinėjo, buvo skatintas.
Vertinant nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo pastangas mažinant nusikalstamo elgesio riziką, svarbu ir tai, kad nuteistasis, nors ir būdamas jauno, darbingo amžiaus, atvykęs į pataisos namus be pateisinamos priežasties atsisakė dirbti. Vėliau dėl įdarbinimo nesikreipė. Ši aplinkybės, įvertinus tai, kad iš nuteistojo yra priteistas pakankamai didelis civilinis ieškinys, leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis savo nusikalstamų veiksmų nevertina kritiškai ir nesistengia bent minimaliai sumažinti savo nusikalstamais veiksmais kitiems asmenims padarytą žalą. Byloje ir nurodyta, kad nuteistasis žalos atlyginimui yra išsiuntęs 8,69 Eur, tačiau ši aplinkybė, įvertinus tai, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2013 m. vidurkio ir, kaip minėta, tik atvykęs į pataisos namus, nors ir žinodamas apie teismo priteistą 3111,52 Eur civilinį ieškinį ir pareigą jį atlyginti, darbo atsisakė, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis nededa pastangų savanoriškai atlyginti žalą arbą ją bent sumažinti, kas teismui leistų spręsti apie teigiamus nuteistojo mąstymo, požiūrio į padarytas nusikalstamas veikas ir jų sukeltas pasekmes pokyčius. Nuteistojo P. I. skunde nurodyta aplinkybė, kad darbo jis atsisakė dėl svarbios priežasties, t. y. dėl to, kad mokosi ir turtinė padėtis jam nėra prioritetinė vertybė, nepateisina nuteistojo atsainaus požiūrio į savo pareigų, kurios šiuo atveju atsirado dėl jo paties nusikalstamų veiksmų, vykdymą. Nors nuteistasis ir mokosi, tačiau, teismo vertinimu, tai nėra kliūtis nuteistajam įsidarbinti ir bent minimaliai savo pastangomis sumažinti civilinį ieškinį. Tai, kad dėl ieškinio atlyginimo yra pradėtas priverstinis išieškojimas ir areštuotos nuteistojo sąskaitoje buvusios piniginės lėšos, nuo pareigos atlyginti priteistą civilinį ieškinį neatleidžia.
Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką atkreipiamas dėmesys, kad Socialinio tyrimo išvadoje vienas iš nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių yra susijęs su piktnaudžiavimu narkotikais. Duomenų apie tai, ar nuteistasis lankė su šios problemos sprendimu susijusias programas, kokie šios programos lankymo rezultatai, pateiktoje medžiagoje nėra. Nesant paminėtų duomenų nėra galimybės objektyviai spręsti apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, apie jo pastangas pataisos procese dalyvauti aktyviai ir savo veiksmais bei elgesiu įrodyti, kad probacija jo atžvilgiu gali būti sėkminga. Įvertinus ir tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atitinkamų programų lankymas šiuo atveju būtų tikslingas mažinant kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui.
P. I. skundo argumentai, kad jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką turėjo būti įvertinta ne kaip vidutinė, o kaip žema, nėra teisiškai reikšmingi, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ir paremti tik paties nuteistojo subjektyviu samprotavimu. Byloje pateikta socialinio tyrimo išvada atlikta remiantis aiškiai apibrėžtais tyrimo metodais ir techninėmis priemonėmis ir teismas neturi pagrindo abejoti šios išvados objektyvumu ir patikimumu.
Nagrinėjamu aspektu pažymima, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas kiekvienu atveju, kai nustatomas formalus pagrindas, taikyti šį institutą. Sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo priimamas įvertinus ne tik formalius BVK nurodytus kriterijus, bet ir kitas aplinkybes, iš kurių sprendžiama apie nuteistojo elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, jo pastangas mažinti nusikalstamo elgesio riziką ir tokios rizikos mažinimo pažangą. Šiuo atveju, kaip jau minėta, nuteistojo elgesys negali būti vertinamas, kaip nepriekaištingas, kryptingai nukreiptas elgesio korekcijos linkme, todėl taikyti lygtinį paleidimą buvo atsisakyta pagrįstai.
Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Komisijos ir teismo priimti sprendimai yra teisėti, pagrįsti, todėl juos naikinti skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo P. I. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.