- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-22
- Bylos Nr.
- 1A-34/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Gaudutienė (pirm.), Kęstutis Jucys, Elena Vainienė
- Nuteistasis
- D. Č.
- Advokatai
- Evaldas Liutkevičius
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Č. ir jo gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo D. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Č. nuteistas už tai, kad jis tyčia nužudė A. N. , tai yra 2005 m. lapkričio 19 d. nakties metu, tikslus laikas nenustatytas, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, D. Č. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo veiksmams, tyčia sudavė nukentėjusiajam A. N. daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tuo padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kaktos abiejose pusėse, abiejų skruostų srityje, viršutinės lūpos kairėje pusėje, krūtinės ir juosmens dešiniame šoniniame paviršiuje, odos nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje, abiejų skruostų ir smakro srityje, kairio dilbio, abiejų alkūnių, kelių ir blauzdų srityse, muštinę žaizdą dešinio antakio srityje, kraujosruvas abiejų akių obuolių junginėse, veido minkštuosiuose audiniuose, dešinio smilkinio ir dešinio skruosto srityse, galvos minkštuosiuose audiniuose kairio smilkinio-momens srityje, krūtinės ląstos ir juosmens raumenyse dešinėje pusėje, kepenų dešiniojoje skiltyje, krūtinės sumušimą, pasireiškusį kraujosruvomis krūtinės juosmens dešiniojo šono minkštuosiuose audiniuose, dešinės pusės VII,VIII, IX, X, XI, XII šonkaulių lūžiais, dešinio plaučio pažeidimu šonkaulių lūžgaliais, kraujosruvomis kepenų dešiniojoje skiltyje, kas komplikavosi kraujo ir oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje ir tarpuplautyje, poodine emfizema krūtinėje ir kakle, plaučių pabrinkimu ir židininiu uždegimu, kepenų židinine nekroze, progresuojančiu širdies ir kvėpavimo funkcijų nepakankamu ir dėl ko A. N. 2005 m. lapkričio 23 d. ligoninėje mirė.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. Č. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti.
Apeliantas nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Tvirtina, kad jis prieš A. N. fizinio smurto nenaudojo ir pastarojo nenužudė. Tuo metu, kai buvo sumuštas A. N. , miegojo su I. M. , o apie muštynes sužinojo tik kitos dienos rytą iš N. J. . Tokiais jo parodymais netikėti nėra pagrindo, nes jie viso proceso metu buvo vienodi ir byloje nėra paneigti. Priešingai, jų teisingumą patvirtina liudytojų, paties nukentėjusiojo A. N. parodymai. A. N. parodė, jog jį sumušė nepažįstami asmenys. Liudytoja I. M. apklausos metu tyrėjai patvirtino jo alibi, tik pastaroji, pasinaudodama liudytojos liga, nenorėdama, kad būtų išaiškinti tikrieji nusikaltimą padarę asmenys, motyvuodama tuo, jog liudytoja buvo išgėrusi ir galėjo tamsiu paros metu nematyti su kuo miega, tokių liudytojos parodymų į apklausos protokolą neįrašė. Liudytoja I. M. yra jau mirusi ir savo parodymų negali patvirtinti, tačiau ji apie tai, jog jis naktį iš kambario niekur nebuvo išėjęs, miegojo su ja, yra pasakojusi savo tėvams, draugams, rašė jam laiškuose. Be to, tokie liudytojos, kartu ir jo parodymai atitinka ir O. G. M. pasakojimus. O. G. M. , mačiusi, kaip buvo sumuštas A. N. , daug kam yra pasakojusi, jog jo nusikaltimo padarymo vietoje nebuvo. Tai, kad liudytoja O. G. M. šios aplinkybės nenurodė apklausos metu, lėmė tyrėjų nenoras nustatyti tikruosius A. N. nužudžiusius asmenis. Taip pat jo parodymus patvirtina ir liudytojų N. J. , A. P. parodymai.
Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jo kaltę įrodo liudytojo P. J. parodymai. Apeliantas skunde abejoja minėto liudytojo parodymų teisingumu ir leistinumu, prašo teismo juos tinkamai įvertinti. Tvirtina, kad liudytojas jį apkalbėjo, nes jis draugavo su I. M. , gynė ją nuo P. J. , o P. J. tai labai nepatiko. Pastarasis jam grasino padaryti taip, jog jis pas I. M. daugiau niekada neateitų. P. J. grasinimus girdėjo liudytojas A. P. ir gali patvirtinti. Be to, apelianto teigimu, tokius jo aiškinimus, netiesiogiai patvirtina ir paties liudytojo P. J. elgesys – liudytojas daugiau kaip puse metų vengė atvykti į teismą ir duoti parodymus, o apklausiamas teisme tiksliai negalėjo papasakoti kaip, kada buvo sumuštas A. N. , davė parodymus, kurie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams - specialisto išvadai (dėl nusikaltimo padarymo laiko), nukentėjusiosios D. K. parodymams (dėl pinigų skolinimosi iš A. N. , tarp jo ir A. N. buvusio konflikto), taip pat ir liudytojų parodymams, kad P. J. įvykio vietoje nebuvo. Apeliantas mano, jog byloje nėra paneigta ir tai, jog pats liudytojas P. J. yra susijęs su A. N. nužudymu ir, duodamas jį kaltinančius parodymus, siekia tokiu būdu padėti kitiems asmenis ar nori pats išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Apeliantas skunde taip pat ginčija liudytojo J. J. 2006 m. balandžio 5 d. ikiteisminio tyrimo metu duotų jį kaltinančių parodymų leistinumą. Tvirtina, kad J. J. buvo priverstas pasirašyti apklausos protokole neskaitęs tyrėjos D. B. užrašytų parodymų, nes prieš pastarąjį policijos pareigūnai naudojo fizinį, psichologinį smurtą. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad J. J. , išskyrus šią apklausą, visada davė jį (apeliantą) teisinančius parodymus.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde prašo nesiremti, kaip jo kaltės įrodymu, ir liudytojo S. Z. parodymais. Pagrindiniai apelianto argumentai būtų tie, kad liudytojo parodymai yra melagingi (jis liudytojui niekada nesakė, kad mušė A. N. ), be to, duoti bendradarbiaujant su policijos pareigūnais (S. Z. yra policijos informatorius ir specialiai buvo patalpintas su juo į vieną kamerą). Apelianto teigimu, tokius jo aiškinimus, kartu ir tą faktą, jog S. Z. meluoja, gali patvirtinti darytas tarp jo ir S. Z. vykusio pokalbio garso įrašas, kuris nėra pridėtas prie bylos, nors tikrai buvo (jis matė prie bylos kompaktinį diską).
Apeliantas skunde nesutinka ir su teismo išvada, jog jo kaltę įrodo tas faktas, kad ant A. N. drabužių rastas pluoštas yra bendro grupinio priklausomumo su jo drabužių atitinkamais pluoštais. Tvirtina, kad ši specialisto išvada patvirtina tik tai, jog jų drabužiai kontaktavo, bet jokių būdu dar neleidžia daryti išvados, kad, būtent, tuo metu, kai buvo nužudytas nukentėjusysis. Apelianto teigimu, jo drabužiai, batai galėjo kontaktuoti su A. N. drabužiais, kai jis svečiuodavosi pas A. N. , slėpdavo nuo J. šuns batus tarp A. N. drabužių.
Apelianto nuomone, teismas taip pat nepagrįstai jo kaltės įrodymu pripažino motinai parašytą laišką. Tvirtina, kad jis neturėjo ketinimų, kaip nors paveikti liudytojus, bandė juos tik apsaugoti nuo P. J. . Apeliantas prašo prijungti prie bylos visus jo rašytus laiškus, nes juose užfiksuoti duomenys įrodo jo nekaltumą.
Apeliantas skunde tvirtina, kad byla prieš jį yra sufabrikuota, tai yra tyrimą atlikę pareigūnai nesiėmė jokių priemonių, jog būtų išaiškinti tikrieji nusikaltimą padarę asmenys, o pasirinko patį lengviausią būdą – apkaltino nekaltą asmenį ir suklastojo įrodymus, liudytojų apklausos protokoluose neužfiksavo duotų jų teisinančių parodymų.
Šalies argumentai
Nuteistojo D. Č. gynėjas advokatas apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir D. Č. išteisinti. Nurodo, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas remiantis ne įrodymais, o prielaidomis ir spėlionėmis, pažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso nuostatas (BPK 301 straipsnio 1 dalies), be to, šališko, turinčio išankstinį nusistatymą dėl D. Č. kaltės, teismo.
Apeliantas nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl D. Č. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Tvirtina, kad teismo išvada, jog D. Č. kaltė įrodyta nukentėjusiosios D. K. , liudytojų J. J. , N. J. , A. P. , P. J. , S. Z. parodymais bei kitais teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais, yra nepagrįsta.
Apelianto teigimu, nukentėjusioji D. K. , liudytojai J. J. , N. J. , A. P. , apklausti teisme, nedavė jokių parodymų, kuriuos būtų galima įvertinti, kaip D. Č. kaltės įrodymus. Liudytojo J. J. ikiteisminio tyrimo pareigūnui 2006 m. balandžio 5 d. duoti parodymai nesutampa su pastarojo liudytojo pirmųjų trijų apklausų metu ir teisme duotais parodymais, todėl negalėjo būti vertinami, kaip nekeliantys abejonių, ir jais grindžiama D. Č. kaltė. Atkreipia dėmesį į tai, kad J. J. , apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2005 m. gruodžio 1 d., 2005 m. gruodžio 5 d., 2006 m. sausio 31 d., davė nuoseklius parodymus ir visada tvirtino, jog nežino, kas sumušė A. N. . Teisme J. J. patvirtino tokius savo parodymus ir paaiškino, kodėl 2006 m. balandžio 5 d. apklausos protokole užfiksuoti parodymai skiriasi nuo jo pirminių apklausų metu duotų parodymų. Pagal liudytojo J. J. paaiškinimus 2006 m. balandžio 5 d. apklausos protokolą surašė patys pareigūnai ir privertė pastarąjį pasirašyti. Apklausta liudytoja tyrėja D. B. , nors ir neigė šias J. J. nurodytas aplinkybes, tačiau nesugebėjo paaiškinti, kodėl buvo būtina ikiteisminio tyrimo metu tris kartus apklaustą J. J. apklausti dar ketvirtą kartą.
Liudytojas P. J. , tariamai matęs, kaip D. Č. sudavė smūgius A. N. į veidą, kurio parodymus teismas taip pat laikė D. Č. kaltės įrodymu, pagal liudytojų J. J. , N. J. , A. P. parodymus išgertuvėse nedalyvavo, įvykio vietoje nebuvo ir iš viso negalėjo nieko žinoti apie įvykį. Teismas nepagrįstai tokius liudytojų N. J. , A. P. parodymus, motyvuodamas tuo, jog minėti liudytojai ikiteisminio tyrimo metu kategoriškai neneigė, kad P. J. nebuvo įvykio vietoje, įvertino, kaip siekį sutrukdyti teismui nustatyti tiesą, ir kartu, kaip svarų P. J. parodymų patvirtinimą. Analizuojant liudytojos N. J. parodymus matyti, jog N. J. , apklausta 2005 m. lapkričio 30 d. kaip liudytoja, 2005 m. gruodžio 6 d. įtariamąja, apie P. J. parodymuose net neužsiminė, 2006 m. balandžio 24 d. į tyrėjos klausimą atsakė, jog P. J. nematė, o teisme kategoriškai paneigė P. J. buvus įvykio vietoje. Panašiai savo parodymuose nurodė ir liudytojas A. P. . Liudytojas J. J. apie tai, kad P. J. buvo įvykio vietoje ir dalyvavo išgertuvėse nurodė tik ketvirtos apklausos ikiteisminio tyrimo metu. Prieš tai vykusiose trijose pastarojo liudytojo apklausose, taip pat teisme J. J. tokios aplinkybės nenurodė ir kategoriškai paneigė parodymus, duotus apie P. J. ketvirtos apklausos metu. Apelianto teigimu, liudytojo P. J. parodymų teisingumu be jau minėtų liudytojų parodymų verčia abejoti ir kitos aplinkybes, o būtent: pagal D. Č. parodymus pastarojo ir liudytojo P. J. santykiai buvo įtempti (jų nesantaikos priežastis buvo I. M. ), P. J. D. Č. grasino (tai patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas A. P. ) ir P. J. turėjo motyvą D. Č. apkalbėti; P. J. , apklausiamas teisme, nelabai ką prisiminė apie įvykį, faktiškai tik patvirtino teismo perskaitytus pastarojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, be to, teisme nurodė visai naują aplinkybę (D. Č. rankos buvo kruvinos), kurios niekada neminėjo ankstesnių apklausų metu; P. J. parodymai nesutampa su D. K. parodymais (P. J. nurodė, kad jis pažįsta D. K. , o D. K. tvirtino niekada nėra mačiusi P. J. ). Kita vertus, apelianto teigimu, net teismui ir pripažinus, kad liudytojas P. J. buvo įvykio vietoje ir pastarojo parodymai apie D. Č. suduotus smūgius nukentėjusiajam į veidą yra teisingi ir jais nėra pagrindo abejoti, D. Č. , remiantis tokiais liudytojo parodymais, negalėjo būti nuteistas už nukentėjusiojo nužudymą. Pagrindinis apelianto argumentas, kodėl jis daro tokią išvadą, būtų tas, kad smūgiai į veidą nebuvo nukentėjusiojo mirties priežastimi. Pagal specialisto išvadą, kurią patvirtino ir teisme 2006 m. rugsėjo 13 d. apklaustas teismo medicinos ekspertas Ž. Mėgelaitis, sužalojimai nustatyti A. N. veide su pastarojo mirties priežastimi nebuvo susiję, tiesioginė nukentėjusiojo mirties priežastis – krūtinės sumušimas. Ikiteisminio tyrimo metu prieš mirtį apklaustas A. N. parodė, jog krūtinę susižalojo pats griūdamas. Ekspertas nepaneigė, kad taip negalėjo būti. Kaip matyti iš eksperto paaiškinimų, kurių, apelianto teigimu, teismas visiškai neįvertino, esant atitinkamiems paviršiams – laiptams, akmenims ir pan., taip susižaloti žmogus gali ir griūdamas.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde abejoja ir S. Z. parodymų teisingumu ir leistinumu, prašo apeliacinės instancijos teismo aptarti ir įvertinti visus liudytojo S. Z. parodymus, o ne tik tuos, kurie yra pacituoti nuosprendyje (liudytojas S. Z. taip pat parodė, jog nukentėjusįjį mušė kiti asmenys), išsiaiškinti, ar S. Z. D. Č. neapkalba. Apelianto teigimu, byloje yra duomenų, kurie leidžia manyti, jog S. Z. meluoja. Tai būtų paties D. Č. parodymai (D. Č. visada neigė sakęs S. Z. , kad mušė nukentėjusįjį), tas faktas, jog buvo apklaustas tik vienintelis asmuo – S. Z. iš visų su D. Č. buvusių įkalinimo vietoje ir su pastaruoju bendravusių. Apeliantas tvirtina, S. Z. D. Č. kaltinančius parodymus galėtų paneigti pastarųjų asmenų pokalbio garso įrašas, kuris buvo pridėtas prie bylos, tačiau vėliau kažkur dingo.
Apeliantas skunde nesutinka ir su tuo, kad D. Č. kaltę įrodo 2006 m. kovo 23 d. specialisto išvada Nr. 11-185 (06), 11-748 (06). Teigia, kad teismas, vertindamas šioje išvadoje užfiksuotų duomenų teisingumą, atsižvelgė ne į visus teisme apklaustų eksperčių D. Vasiliauskienės, D. Preikštenytės parodymus. Atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertės, patvirtinusios išvadas, negalėjo kategoriškai teigti, jog tyrimui pateikti D. Č. batai, tai būtent tie patys batai, kurių padų dvi mikrodalelės rastos ant A. N. rūbų, taip pat ir tai, kad tirti pluoštai tikrai yra nuo tyrimui pateiktų, o ne nuo kitų rūbų. Be to, apelianto teigimu, minėtos išvados teisingumu verčia abejoti ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo objektyviai nustatyta, jog tyrimui pateikti batai ir rūbai yra, būtent, tie, kuriuos D. Č. avėjo ir dėvėjo įvykio dieną, kiek D. Č. turi batų, netirti jokie kiti batai ar rūbai. Apeliantas mano, kad, jeigu būtų tirti visi D. Č. batai, rūbai, tai visų D. Č. batų padų mikrodalelių, rūbų pluoštų ekspertai rastų ant kokių nors A. N. drabužių, nes D. Č. su A. N. ne kartą kartu girtavo, D. Č. miegodavo nukentėjusiajam priklausančiose patalpose, jų rūbai dažnai būdavo sumetami į vieną vietą.
Apelianto teigimu, reikšmingi parodymai, sprendžiant dėl D. Č. kaltės, yra liudytojos D. Z. . Liudytoja, atvykusi pas A. N. , iš jų pokalbio suprato, kad pastarąjį sumušė keli asmenys. Byloje duomenų, kurie būtų pagrindas manyti, kad kaip liudytoja apklausta greitosios medicinos pagalbos gydytoja meluoja, nėra.
Apeliantas skunde daro išvadą, kad visos šios jo skunde paminėtos aplinkybės leidžia teigti, jog byla tiek tiriama, tiek teisme nagrinėjama buvo šališkai, su išankstiniu nusistatymu dėl D. Č. kaltės.
Apelianto teigimu, teismo šališkumo patvirtina ir D. Č. paskirta bausmė, kuri netgi pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, kad D. Č. kaltas, įvertinus visas aplinkybes, yra aiškiai per griežta.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis D. Č. ir jo gynėjas prašė tenkinti jų apeliacinius skundus, prokuroras prašė nuteistojo D. Č. ir jo gynėjo apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. Č. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai atmestini.
Byloje ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina teismo išvadas apie D. Č. kaltumą tyčia nužudžius A. N. . Tai reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas ne prielaidomis, o įrodymų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas laikė, jog liudytojų P. J. , J. J. ir kitų asmenų parodymai, specialistų išvados yra pakankami įrodymai vertinant juos kaip visumą daryti tokią išvadą. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu dėl šių faktinių aplinkybių ir laiko įrodyta, kad D. Č. panaudojo fizinį smurtą ir nuo jo veiksmų A. N. mirė, t. y. tyčia jį nužudė. Matyti, kad nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose, nesutikdami su teismo nuosprendžiu dėl įrodymų vertinimo, prašo juos vertinti pagal jų pateiktą variantą, tačiau įrodymų įvertinimas yra teismo prerogatyva.
Nuteistasis D. Č. tvirtina, kad jis prieš A. N. fizinio smurto nenaudojo, jo nenužudė, tuo metu miegojo J. bute su I. M. , o apie muštynes sužinojo ryte iš N. J. . Tokiais jo parodymais netikėti nėra pagrindo, nes jie viso bylos proceso metu buvo vienodi ir nepaneigti. Be to, jis teigia, kad tokius parodymus patvirtino liudytoja I. M. . Iš byloje esančios mirties liudijimo kopijos matyti, kad I. M. 2006 m. gegužės 28 d. mirė (t. 2, b. l. 147). Jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo balsu perskaityti (t. 3, b. l. 48). 2006 m. vasario 9 d. liudytojos I. M. apklausos ir 2006 m. gegužės 22 d. papildomos apklausos protokoluose parodyta, kad savo bute girtavo su tėvais J., buvo labai girta, motinai pasakius, buvo išėjusi į koridorių, ten pamatė gulintį ir kriokiantį sumuštą A. N. (t. 1, b. l. 158-159, 160).
Nuteistojo D. Č. apeliaciniame skunde teigiama, kad apklausos metu I. M. tyrėjai patvirtino jo alibi, tik tyrėja, pasinaudodama jos liga, tokių jos parodymų į apklausos protokolą neįrašė. Kolegija pažymi, kad nė viename iš šių dviejų protokolų nėra duomenų, jog liudytoja I. M. būtų parodžiusi, jog D. Č. įvykio metu miegojo su ja. Matyti, kad po apklausų liudytoja I. M. savo parašu patvirtino, jog protokolus ji perskaitė, surašyti teisingai. Ji nepateikė dėl jų jokių pastabų. Tokiu būdu byloje esantys duomenys nepatvirtina nuteistojo D. Č. apeliacinio skundo teiginių, jog I. M. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino jo alibi, tačiau tokių jos parodymų į protokolus neįrašė tyrėja. Nepaneigia teismo išvadų dėl nuteistojo D. Č. kaltumo ir liudytojos O. G. M. parodymai. Nuteistojo prašymu teismo posėdyje apeliacine tvarka apklausta kaip liudytoja O. G. M. parodė, kad ji nežino nei kada, nei kaip buvo nužudytas A. N. . Jo sugyventinė pasakė, kad jis guli ligoninėje, po to pasakė, kad jis mirė (t. 3, b. l. 147-148).
Apeliaciniuose skunduose, kitaip nei teismo nuosprendyje, prašoma vertinti liudytojo J. J. parodymus. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad J. J. parodė, jog 2005 m. lapkričio mėn. iš 17 į 18 d. gėrė pas jį namuose (duomenys neskelbtini), kartu su žmona N. J. , dukra I. M. , D. Č. ir A. P. . Atėjo A. N. ir pakvietė jį su žmona į savo butą. Nuėjo ten ir gėrė. Apie 7 val. nakties jis grįžo, o žmona liko. Ryte nubudęs rado D. K. , kuri pasakė eiti pasižiūrėti savo draugo. Jam žmona sakė, kad naktį apie 3 val. kažkas A. N. kvietė išeiti, o išėjusį sumušė. D. Č. tuo metu pas A. N. negėrė. D. Č. tuo metu, kai jis sugrįžo į savo butą, kartu su I. M. miegojo, šiose išgertuvėse taip pat nedalyvavo ir P. J. (t. 3, b. l. 14).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas perskaitė liudytojo J. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 152-153, 154-155). 2005 m. gruodžio 1 d. protokole liudytojo J. J. parodyta, kad jis nematė kaip buvo sumuštas A. N. . N. J. jam sakė, kad kažkas pabeldė į langą, iškvietė A. N. į lauką ir ten jį sumušė (t. 1, b. l. 150-151).
2005 m. gruodžio 5 d. liudytojo J. J. apklausos protokole vėlgi parodyta, kad nežino kaip buvo sužalotas A. N. . Iš savo žmonos N. J. girdėjo, kad jis iš pradžių susimušė su savo žmona D. K. , o paskui jį kažkas iškvietė į lauką. Po to N. J. girdėjo kažkokius garsus, panašius į mušimą, kurie sklido iš lauko (t. 1, b. l. 152-153).
2006 m. sausio 31 d. liudytojo papildomos apklausos protokole J. J. parodė, kad atsikėlęs ryte sužinojo, jog A. N. sumuštas. Pats miegojo ir nieko nežino dėl ko ir kaip buvo sumuštas A. N. , kas galėjo tai padaryti. Ankstesnėse apklausose teisingai nurodė, ką jam pasakojo žmona ir D. K. (t. 1, b. l. 154).
2006 m. balandžio 5 d. liudytojo apklausos protokole J. J. parodė, kad jo bute girtavo D. Č. , A. P. , P. J. , žmona N. J. ir duktė I. M. . Naktį D. Č. , A. P. ir P. J. buvo išėję. Netrukus sugrįžo A. P. ir P. J. , o D. Č. maždaug po 15 minučių. Nesant D. Č. bute, koridoriuje jis girdėjo muštynių garsus, kažką krentant. Aprimus išėjo į koridorių, ten prie savo buto durų matė gulintį sumuštą A. N. . Pradžioje ikiteisminio tyrimo šias aplinkybes slėpė, nes bijojo D. Č. , kuris dažnai lankosi jų namuose, girtauja ir girtas smurtauja (t. 1, b. l. 155). Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad dėl šių parodymų J. J. parodė, jog jie melagingi, jų neskaitė, pasirašė po apklausos, nes jį mušė, sudavė per galvą ir kojas (t. 3, b. l. 14-15).
Žemesnės instancijos teismas
Gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal liudytojo J. J. paaiškinimus 2006 m. balandžio 5 d. apklausos protokolą surašė patys pareigūnai ir privertė jį pasirašyti, o apklausta kaip liudytoja tyrėja D. B. , nors ir neigė šias J. J. nurodytas aplinkybes, tačiau nesugebėjo paaiškinti, kodėl buvo būtina ikiteisminio tyrimo metu tris kartus apklaustą J. J. apklausti dar ketvirtą kartą.
Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad apklausta kaip liudytoja tyrėja D. B. parodė, kad J. J. parodymai surašyti jam pasakojant, pats pasirašė, buvo apklausiamas kabinete, perskaitė, pasirašė, niekas negrasino ir negąsdino. Jis buvo apklaustas keturis kartus, nes keitė parodymus, išaiškėdavo naujos aplinkybės (t. 3, b. l. 28-29). Iš šių duomenų matyti, kad tyrėja D. B. nurodė priežastį, dėl kurios J. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas keturis kartus.
Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į byloje esančius konkrečius duomenis. Iš jų aiškiai matyti, kodėl J. J. buvo apklaustas ketvirtą kartą. 2006 m. vasario 23 d. Kauno apygardos prokuratūroje buvo gautas D. Č. gynėjo prašymas leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga (t. 1, b. l. 107). 2006 m. kovo 7 d. prokurorui leidus D. Č. gynėjas susipažino su ikiteisminio tyrimo duomenimis (t. 1, b. l. 108). 2006 m. kovo 16 d. Kauno apygardos prokuratūra bei Kauno m. VPK tyrėja D. B. gavo D. Č. gynėjo prašymus, kuriuose nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. J. davė parodymus, kuriuose teigia buvęs įvykio vietoje, girtavęs kartu su D. Č. , A. P. ir matęs, kaip D. Č. mušė A. N. , tačiau, gynybos duomenimis, tokių duomenų nepatvirtina nei vienas liudytojas, įvykio vietoje nurodytu laiku buvę asmenys neigia, kad P. J. nurodomu metu iš viso buvo įvykio vietoje. Gynėjas prašė papildomai apklausti J. J. , I. M. , A. P. bei kitus, galinčius duoti parodymus apie šias aplinkybes, asmenis (t. 1, b. l. 95, 97).
Iš prokurorės A. Vansevičienės 2006 m. kovo 17 d. rašto matyti, kad ji gynėjo prašymą patikslinti bylos aplinkybes dėl P. J. parodymų tenkino ir pasiuntė tyrėjai D. B. atlikti advokato prašomų asmenų papildomas apklausas, akistatas (t. 1, b. l. 103). Iš šių duomenų matyti, kad liudytojas J. J. , būdamas apklaustas tris kartus (2005 m. gruodžio 1 d. (t. 1, b. l. 150-151), 2005 m. gruodžio 5 d. (t. 1, b. l. 152-153), 2006 m. sausio 31 d. (t. 1, b. l. 154), ketvirtą kartą (2006 m. balandžio 5 d. (t. 1, b. l. 155) tyrėjos D. B. apklaustas gavus ir patenkinus D. Č. gynėjo (paties apelianto) prašymus papildomai apklausti liudytoją J. J. .
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka liudytojas J. J. nepatvirtino savo parodymų, duotų 2006 m. balandžio 5 d., ir parodė, kad protokolą pasirašė jo neperskaitęs. Jį privertė pasirašyti pareigūnas J. Š. , kuris jo atžvilgiu prieš tai panaudojo fizinį smurtą, spyrė koja (t. 3, b. l. 122). Apklausus kaip liudytoją J. Š. , šis parodė, kad prieš J. J. niekas fizinio smurto nenaudojo, jam negrasino ir nereikalavo pasirašyti po apklausos protokolu (t. 3, b. l. 144). Jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų J. J. parodymus apie neva prieš jį panaudotą smurtą, byloje nėra. Jis ir pats parodė, kad dėl to nesikreipė nei pas gydytojus, nei į prokurorą. Tad nėra pagrindo pripažinti pagrįstais apeliacinių skundų argumentus, jog J. J. parodymai apie jam žinomas A. N. nužudymo aplinkybes buvo išgauti neteisėtomis priemonėmis. Matyti, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi BPK 276 straipsnio 4 dalimi ir byloje esantiems įrodymams patikrinti perskaitė liudytojo J. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, bei apklausą atlikusią pareigūnę teisme apklausė kaip liudytoją. Todėl teismas, vertindamas J. J. parodymus visų įrodymų kontekste, įstatymo pažeidimų nepadarė.
Teismas tinkamai įvertino ir pagrįstai grindė savo išvadas dėl D. Č. kaltumo liudytojo P. J. parodymais. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad P. J. patvirtino, jog įvykio metu buvo pas J. J. ir girtavo su juo ir jo žmona N. J. , A. P. , D. Č. , I. M. . D. Č. ėjo pasiskolinti iš A. N. pinigų alkoholiui pirkti. Netrukus jam išėjus pasigirdo A. N. riksmas, rėkė, kad neturi pinigų. D. Č. mušė A. N. , girdėjosi jo šauksmas. Už kokių 10 minučių grįžo D. Č. , nešinas dviem buteliais degtinės, jo rankos buvo kruvinos. Apie 3 val. jis pats išėjo pas motiną, matė koridoriuje gulintį A. N. . Teismui perskaičius liudytojo P. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, šis paaiškino, kad visų detalių dėl praėjusio ilgo laiko tarpo neatsimena, ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų tikrumą. Tada apklausiamas parodė, kad tą įvykio vakarą jis girtavo J. namuose, kur buvo abu J., jų duktė I. M. , D. Č. ir A. P. . Vienu metu D. Č. nusprendė, kad reikia eiti pas A. N. pasiskolinti pinigų degtinei, kuri jau baigėsi. Pas A. N. nuėjo D. Č. , A. P. ir jis. A. N. , atidaręs duris, sakė pinigų neturi. Matė koridoriuje miegančią D. K. . Tarp D. Č. ir A. N. kilo konfliktas. Matė, kaip D. Č. koridoriuje tris kartus rankomis A. N. sudavė į galvą. Pamatęs, kad kyla muštynės, jis su A. P. grįžo atgal į kambarį. Koridoriuje girdėjosi garsai ir A. N. riksmas - ,,D., baik“. D. Č. į butą sugrįžo maždaug po 15 minučių ir atsinešė degtinės. Vėliau, apie 24 val., jis, išeidamas iš J. buto, matė koridoriuje gulintį A. N. , o atėjęs sekančią dieną sužinojo, kad A. N. išvežė greitoji pagalba (t. 1, b. l. 139-140, 141, t. 3, b. l. 147). Dėl šių parodymų apeliaciniuose skunduose teigiama, kad teismas nepagrįstai laikė juos D. Č. kaltės įrodymais, nes liudytojai J. J. , N. J. ir A. P. parodė, jog P. J. išgertuvėse nedalyvavo, įvykio vietoje nebuvo ir iš viso negalėjo nieko žinoti apie įvykį, teismas nepagrįstai motyvuodamas tuo, jog minėti liudytojai ikiteisminio tyrimo metu kategoriškai neneigė, kad P. J. nebuvo įvykio vietoje, vertino kaip siekį sutrukdyti teismui nustatyti tiesą.
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2005 m. lapkričio 30 d. liudytojos apklausos protokolo turinio matyti, kad N. J. neparodė ne tik apie P. J. , bet savo vyro J. J. , dukters I. M. , A. P. ir D. Č. buvimą ar nebuvimą (t. 1, b. l. 161-162). 2005 m. gruodžio 6 d. įtariamojo apklausos protokole N. J. parodė, kad gėrė su vyru, dukterimi ir A. P. , tačiau nepaminėjo ne tik P. J. , bet ir D. Č. (t. 1, b. l. 172). 2006 m. balandžio 24 d. liudytojos apklausos protokole N. J. , be kita ko, parodyta, kad nežino, ar įvykio metu buvo P. J. , nes jo nematė, taip pat įvykio metu nematė D. Č. , todėl nežino, ar jis buvo atėjęs (t. 1, b. l. 178). Teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti duomenys visiškai nepatvirtina gynėjo apeliacinio skundo teiginio, jog liudytoja N. J. teisme kategoriškai paneigė P. J. buvus įvykio vietoje. Jos apklausoje tokio paneigimo visiškai nėra (t. 1, b. l. 28).
Gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad apie P. J. panašiai savo parodymuose parodė ir liudytojas A. P. . Matyti, kad teisiamojo posėdžio protokole pažymėta, kad A. P. parodė, jog P. J. nebuvo (t. 3, b. l. 15). Teismui perskaičius jo 2006 m. gegužės 23 d. liudytojo apklausos protokolą, kuriame, be kita ko, jo parodyta, kad per akistatą su P. J. sužinojo, jog ir jis buvo įvykio metu, tačiau jo neprisimena ir negali pasakyti, ar jis buvo atėjęs ir kada išėjo, jis neprisimena, kad naktį jie visi trys, t. y. jis, P. J. ir D. Č. būtų ėję pas A. N. alkoholio. A. P. parodė, jog jam atrodo, kad taip nebuvo, kaip minėjo, buvo stipriai girtas ir visų aplinkybių gerai neatsimena (t. 1, b. l. 15).
2005 m. gruodžio 1 d. liudytojo A. P. apklausos protokole parodyta, kad 2005 m. lapkričio 18 d. visą dieną gėrė su J. (J.) ir užmigo. Ryte atėjo A. N. sugyventinė D. ir pasakė, kad jis sumuštas. Nuėjo ir pamatė A. N. stipriai sužalotą. Kas sumušė A. N. nežino, pats nieko nematė, nieko negirdėjo, nes miegojo (t. 1, b. l. 180). Matyti, kad šioje apklausoje A. P. nepaminėjo ne tik P. J. , bet ir D. Č. . 2005 m. gruodžio 5 d. liudytojo papildomos apklausos protokole A. P. apie P. J. nedavė jokių parodymų, o apie D. Č. pasakė, kad tą dieną, geriant su J. J. , buvo atėjęs D. (pavardės nežino). Jis trumpam, atrodo ryte, užėjo ir greitai išėjo (t. 1, b. l. 181). Iš šių duomenų matyti, kad liudytojai N. J. ir A. P. vengė parodyti ne tik apie P. J. , bet ir D. Č. buvimą J. bute įvykio metu. Tai, kad jie neužsiminė ar nutylėjo apie P. J. arba teigė dėl savo girtumo neprisimenantys, visai nereiškia, kad jo ten nebuvo. Kita vertus, iš liudytojos J. L. parodymų matyti, kad po įvykio buvo sutarta nesakyti tiesos ir net prigrasinta A. N. sugyventinei D. K. . 2006 m. balandžio 5 d. J. J. liudytojo apklausos protokole parodyta, kad jis iš pradžių nenorėjo sakyti dėl to, jog bijojo D. Č. , nes, kai būdavo pas juos, jis visą laiką nurodinėdavo ką ir kaip daryti, be to, smurtaudavo prieš jų dukrą I. M. , taip jis darydavo dažniausiai kai išgerdavo. Po įvykio D. Č. jam negrasino ir neprašė, kad jis nesakytų policijai, bet pats suprato, kad visiems bus blogai, jei ką nors ne taip apie jį pasakys (t. 1, b. l. 155). D. Č. laiške, išimtame 2006 m. kovo 28 d. Kauno tardymo izoliatoriuje, motinai rašė, kad jam gaila, jog nieko negali padaryti, nes kai galėjo, tai ten visi be jokių ginčų vykdydavo kas pasakyta. Jis A. P. ir visus kitus vadina silpnavalių būriu ir debilais (t. 1, b. l. 93). Be to, šiame laiške D. Č. nurodo motinai padaryti poveikį liudytojams, kad jie, suvesti į akistatą su P. J. , pasakytų, jog jo nebuvo ir jie puikiai atsimena. Jis prisipažįsta, kad rašė laišką liudytojui A. P. ir kitiems liudytojams (t. 1, b. l. 43). Iš laiško turinio galima suprasti, kad D. Č. motina jau lankėsi pas J. ir apie tai buvo rašiusi D. Č. (t. 1, b. l. 93). Šie duomenys sutampa su 2006 m. balandžio 5 d liudytojo J. J. papildomos apklausos protokole nurodytais duomenimis. Ten parodyta, kad į jo butą buvo atėjusi D. Č. motina. Ji klausinėjo, kaip viskas buvo. Ji pasakė, kad niekas nesakytų, kad įvykio metu buvo Petras (t. 1, b. l. 135). Visi šie bylos duomenys paneigia apeliacinių skundų argumentus, kad P. J. nebuvo įvykio vietoje ir negalėjo matyti, kaip A. N. buvo nužudytas. Prieštarauja bylos medžiagai nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kad P. J. parodymai nesutampa su D. K. parodymais, kadangi P. J. nurodė, jog jis pažįsta D. K. , o D. K. tvirtino niekada nėra mačiusi P. J. . Matyti, kad 2006 m. gegužės 24 d. liudytojo apklausos protokole D. K. parodyta, kad ji pažįsta Petrą, tačiau jo pavardės nežino, matydavo jį pas J. bute (t. 1, b. l. 133).
Kolegija atmeta apelianto D. Č. teiginius, kad P. J. jį apkalbėjo iš keršto dėl jo draugystės su I. M. .
Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad liudyti gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis žino kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių (BPK 78 straipsnis). Vadinasi, liudytojas baudžiamajame procese yra asmuo, kuris matė ar kitaip suvokė su tiriamu įvykiu susijusius faktus, įvykius, reiškinius ir gali tai patvirtinti duodamas parodymus. Klausimą, ar liudytojo parodymai laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Pagal įstatymą įrodymais baudžiamajame procese gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šiuos duomenis turi būti galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 3, 4 dalys).
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2006 m. vasario 13 d. liudytojo apklausos protokole, be kita ko, P. J. parodyta, kad jis matė, kaip D. Č. rankomis tris kartus sudavė A. N. į galvą, o grįžęs į J. butą, suprato, jog D. Č. ir toliau muša A. N. , girdėjo, kaip A. N. šaukė - ,,D., baik“. Matė kruviną A. N. , kai išėjo iš J. buto (t. 1, b. l. 140). Jo parodymų patikrinimo vietoje protokole pakartota, kad jis matė, kaip D. Č. tris kartus smogė ranka A. N. į galvos sritį, grįžęs į J. butą suprato, jog D. Č. ir toliau muša A. N. , nes girdėjo šauksmus - ,,D., baik“ (t. 1, b. l. 141-142, 143-145).
Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje P. J. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Jis parodė, kad D. Č. mušė A. N. , šis šaukė, jog neturi pinigų. Išeidamas pas motiną iš J. buto, matė gulintį kruviną A. N. (t. 3, b. l. 47). Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas patikrinti šiuos P. J. duotus parodymus, kartu ir pašalinti apeliantų keliamas abejones dėl liudytojo P. J. duotų parodymų patikimumo, jį papildomai apklausė. P. J. teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka vėlgi patvirtino, kad matė, kaip D. Č. smogė ranka A. N. į galvą, grįžęs į J. butą, suprato jog D. Č. toliau muša A. N. , nes girdėjo šauksmus - ,,D., baik“, bei, eidamas namo, matė gulintį kruviną A. N. .
Liudytojo P. J. parodymuose apibūdintą A. N. sužalojimo mechanizmą patvirtina ir specialisto išvada Nr. M1724/05(02). Iš jos matyti, kad be krūtinės sumušimo, kuris buvo A. N. mirties priežastimi, jam padaryti ir kiti sužalojimai, tame tarpe – galvos srityje (t. 1, b. l. 47-48). 2006 m. kovo 21 d. specialisto išvados Nr. 11-185(06), 11-748/06 3 punkte nurodyta, kad ant pateiktų tirti A. N. marškinių rastas juodos spalvos poliesterinis pluoštas, kuris yra vienodas (bendro grupinio priklausomumo) su D. Č. megztinio trikotažo atitinkamais pluoštais; ant A. N. bliuzono rastos dvi juodos spalvos plastiko mikrodalelės yra vienodos (bendro grupinio priklausomumo) su D. Č. batų padų juodos spalvos plastiku; 4 punkte nurodyta, kad ant pateikto D. Č. megztinio rastas juodos spalvos akrilinis pluoštas, kuris yra vienodas (bendro grupinio priklausomumo) su A. N. marškinių audeklo atitinkamais pluoštais; ant pateikto tirti D. Č. megztinio rastas pilkos spalvos poliesteriais pluoštas, kuris yra vienodas (bendro grupinio priklausomumo) su A. N. kelnių audeklo atitinkamais pluoštais (t. 1, b. l. 71-78). Šie duomenys patvirtina P. J. parodymus, kad D. Č. įvykio metu kontaktavo su nukentėjusiuoju A. N. .
Pirmosios instancijos teismo posėdyje ekspertės D. Vasiliauskienė ir D. Preikštenytė, atlikusios tyrimą ir surašiusios 2006 m. kovo 21 d. specialisto išvadą Nr. 11-185(06), 11-748(06), ją patvirtino. Iš ekspertės D. Vasiliauskienės apklausos matyti, kad dalelės ant D. Č. batų padų galėjo atsirasti tik stipraus smūgio kontakto metu (t. 2, b. l. 192). Iš teismo medicinos eksperto Ž. Mėgelaičio apklausos teismo posėdyje apeliacine tvarka matyti, kad A. N. visi sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais įrankiais, tai galėjo būti koja apautas batas, kumštis (t. 3, b. l. 120). Šio eksperto apklausos duomenimis atmetami nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai, jog A. N. krūtinę, nuo kurios sumušimo jis mirė, galėjo susižaloti pats nugriūdamas. Teismo medicinos ekspertas Ž. Mėgelaitis paaiškino, kad krūtinės sužalojimas, rastas pas nukentėjusįjį A. N. , negalėjo būti padarytas jam nukritus. Eksperto nuomone, nukentėjusiajam buvo suduoti tiesioginiai smūgiai (t. 3, b. l. 120).
Gynėjo apeliaciniame skunde nepagrįstai keliamos abejonės, ar tyrimui buvo pateikti batai ir rūbai yra tie, kuriuos D. Č. avėjo ir dėvėjo įvykio dieną. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje buvo apklaustas nuteistasis D. Č. . Jis parodė, jog, kai jį sulaikė, jis pareigūnams pateikė batus ir drabužius, kuriuos vilkėjo tą dieną, kai buvo sumuštas nukentėjusysis A. N. . Anot nuteistojo, abejonių nekyla, kad buvo tirti tie batai, kuriais jis buvo apsiavęs tą dieną, kai buvo sumuštas nukentėjusysis (t. 3, b. l. 89). Be to, 2005 m. gruodžio 7 d. įtariamojo apklausos protokole D. Č. parodyta, kad 2005 m. lapkričio 18 d. jis buvo apsirengęs tamsiai rudos spalvos medžiagine striuke, juodos spalvos medžiaginėmis kelnėmis, baltos spalvos megztiniu, kurį dėvi ir šiuo metu, buvo apsiavęs rudos spalvos batais (t. 2, b. l. 82). 2005 m. gruodžio 14 d. protokole nurodyta, kad D. Č. pateikė rūbus, kuriuos buvo apsirengęs 2005 m. lapkričio 19 d.: rudos spalvos medžiaginę striukę, juodos spalvos velvetines kelnes, baltos spalvos megztinį, rudos spalvos batus (t. 1, b.l. 85). Pateikęs drabužius ir avalynę D. Č. pasirašė po protokolu ir patvirtino, kad šis surašytas teisingai, pastabų ar pareiškimų dėl poėmio neturi. Iš 2006 m. kovo 21 d. specialisto išvados Nr. 11-185(06), 11-748 (06) tiriamosios dalies matyti, kad specialistams buvo pateikti tie patys D. Č. drabužiai (ruda striukė, juodos velvetinės kelnės, baltas megztinis) ir avalynė (rudi batai) (t. 1, b. l. 71-72).
Liudytojo P. J. parodymai turi būti analizuojami ir vertinami visos baudžiamosios bylos medžiagos kontekste, nesuabsoliutinant šių parodymų ir nesuteikiant išskirtinės reikšmės prieš kitus byloje esančius parodymus, tačiau, tuo pačiu nemenkinant tokių parodymų reikšmės. Liudytojo parodymai yra įrodymų šaltinis, numatytas baudžiamojo proceso įstatymo, ir faktiniai duomenys, esantys šiuose parodymuose, turi būti vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Kolegijai, vertinant liudytojo P. J. parodymus visų byloje surinktų įrodymų visete, nekyla abejonių dėl jo parodymų apie D. Č. atliktus smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį A. N. teisingumo. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka P. J. , apklaustas kaip liudytojas, dar kartą patvirtino, kad matė kaip D. Č. po smurto prieš A. N. panaudojimo grįžo išsitepęs rankas krauju. Juo netikėti nėra pagrindo, kadangi iš specialisto išvados Nr. M1724/05 (02) ir įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad A. N. buvo padaryta ir išoriškai kraujuojančių žaizdų. Jo parodymų pasipildymas nauja aplinkybe neduoda pagrindo netikėti jais, suabejoti jų objektyvumu. Šiuose liudytojo P. J. parodymuose, kurie gauti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, nurodomos bylai išspręsti reikšmingos aplinkybės, be to, jų teisingumą patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, todėl pirmosios instancijos teismas juos pagrįstai pripažino įrodymais ir jais vadovavosi, priimdamas nuosprendį.
Kitų asmenų smurto naudojimas prieš nukentėjusįjį A. N. byloje neįrodytas. 2006 m. balandžio 24 d. prokurorės A. Vansevičienės nutarimu Nr. TA-241-05 buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas prieš A. P. , D. K. ir N. J. , nesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių įtariamųjų kaltę, jog šie būtų panaudoję fizinį smurtą prieš A. N. (t. 2, b. l. 129). Matyti, kad tyrimo pradžioje pagalbą suteikusiems medikams A. N. teigė buvęs sužalotas nepažįstamų asmenų. Tyrėjui nuvykus į KMUK, A. N. paaiškino, kad, būdamas gerokai išgėręs, ėjo iš kaimyno į namus ir pargriuvęs pats susižalojo veidą bei krūtinę. Liudytojas S. Z. kameroje iš D. Č. girdėjo, kad ne tik šis, bet ir kiti asmenys mušė nukentėjusįjį (t. 1, b. l. 135-136, t. 2, b. l. 194, t. 3, b. l. 91). Tačiau liudytojai P. J. , A. P. bylos proceso metu niekada neparodė, kad jie būtų panaudoję fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Liudytojo J. J. papildomos 2006 m. balandžio 16 d. apklausos protokole taip pat nėra tokių duomenų. Specialisto išvados Nr. 11-185 (06), 11-748 (06) 1, 2 punktuose nurodyta, kad ant pateiktų tirti A. N. bliuzono, marškinių, kelnių nėra pluoštų iš A. P. striukės, marškinėlių, kelnių, nėra mikrodalelių iš A. P. sportinių batų; ant pateiktų tirti A. P. striukės, marškinėlių, kelnių, sportinių batų nėra pluoštų iš A. N. bliuzono, marškinių, kelnių (t. 1, b. l. 77). Vienok iš specialisto išvados Nr. 11-185 (06), 11-748 (06) 3 punkto matyti, kad ant A. N. bliuzono rastos dvi juodos spalvos plastiko mikrodalelės yra vienodos (bendro grupinio priklausomumo) su D. Č. batų padų juodos spalvos plastiku (t. 1, b. l. 77). Teismo medicinos ekspertas Ž. Mėgelaitis paaiškino, kad nukentėjusiajam sužalojimai galėjo būti padaryti kumštimi, apautu batu. Liudytojas P. J. parodė, kad matė kaip D. Č. smogė tris smūgius kumštimi į galvos sritį A. N. . Šis nuo D. Č. smūgių nugriuvo koridoriuje. Iš nukentėjusiojo šauksmų suprato, kad šis toliau D. Č. mušamas. Iš specialisto išvados Nr. 14 1724/05 (02) (t. 1, b. l. 43-49) ir eksperto Ž. Mėgelaičio apklausos matyti, kad nukentėjusiajam buvo sužalota ne tik galvos sritis, bet ir kitos kūno dalys, tame tarpe krūtinė, nuo kurios sužalojimo A. N. mirė. Matyti, kad įvykio metu vilkėjo bliuzoną, ant jo rastos dvi juodos spalvos plastiko mikrodaleles yra vienodos (bendro grupinio priklausomumo) su D. Č. batų padų juodos spalvos plastiku. Iš ekspertės D. Vasiliauskienės apklausos pirmosios instancijos teisme matyti, kad tos dalelės nuo batų padų galėjo atsirasti tik stipraus smūgio kontakto metu (t. 1, b. l. 192). Kolegija, remdamasi šių duomenų visuma, nepripažįsta pagrįstomis apeliantų versijas, kad ne D. Č. , o kiti, galimai ir P. J. , mirtinai sužalojo A. N. . Pažymėtina, kad viso bylos proceso metu nuteistasis teigė ir veikė per kitus asmenis, kad būtų įrodyta, jog P. J. įvykio metu nebuvo, tik apeliaciniame skunde iškėlė vėl naują versiją prieštaraujančią nustatytoms bylos aplinkybėms ir ankstesniems savo teiginiams, jog P. J. galėjo prisidėti prie nužudymo.
Liudytojai S. Z. ir D. B. (tyrėja) nepatvirtino taip pat nuteistojo D. Č. apeliacinio skundo teiginio, jog kameroje buvo padarytas S. Z. ir jo pokalbio garso įrašas, kurį jis matė pridėtą prie bylos.
Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kokia buvo A. N. mirties priežastis – patirtas krūtinės sumušimas. Tačiau sprendžiant apie priežastinio ryšio buvimą kaltininko veiksmuose, be teismo medicinos specialisto išvados, kuria konstatuojama nukentėjusiojo mirties priežastis, teismui būtina nustatyti, kad būtent kaltininko padaryta veika, o ne kiti veiksmai, sąlygojo asmens mirtį. Priežastinio ryšio nustatymas tarp veikos ir padarinių yra teismo, o ne ekspertų kompetencijoje. Tik teismas sprendžia, ar kaltinime padaryta veika buvo būtinoji sąlyga atitinka šiems padariniams kilti. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė teisingą išvadą, kad fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. N. naudojo ir padarė jam mirtinus sužalojimus vienas D. Č. . Procesiniai veiksmai, kuriais užfiksuoti įrodymai, atlikti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir jų metu gauti faktiniai duomenys yra leistini įrodymai. Šioje nutartyje minėti faktiniai duomenys, gretinant juos tarpusavyje, papildo vienas kitą, sutampa esminėse detalėse ir kartu sudaro nuoseklią įrodomąją medžiagą, leidžiančią kolegijai daryti išvadą, kad D. Č. padarė tyrimo metu A. N. lavone nustatytus sužalojimus, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, už kurią pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagrįstai nuteistas. D. Č. , suduodamas nevienkartinius smūgius nukentėjusiajam į galvą, krūtinę ir kitas kūno vietas, negalėjo nesuprasti, kad tiksliais savo veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo A. N. gyvybei, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams kilti, nors jų ir nenorėjo – buvo abejingas nukentėjusiojo A. N. mirčiai. Panaudoto fizinio smurto pobūdis ir intensyvumas (ne mažiau trys trauminiai poveikiai į krūtinę, ne mažiau dešimt trauminių poveikių į veido ir galvos sritį, paveikiant koja apauta batu ir kumščiais) liudija apie netiesioginę tyčią nužudyti (t. 3, b. l. 120).
Pagal teismų praktiką nužudymo bylose, skiriant bausmes pagal BK 129 straipsnį, teismai turi atsižvelgti į tai, kad nužudymas yra labai sunkus nusikaltimas, sukeliantis negrąžinamus padarinius ir ypatingą žalą visuomenei. Jei byloje yra vien atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnyje, skiriant terminuotą laisvės atėmimo bausmę, paprastai turėtų būti skiriama didesnė laisvės atėmimo bausmė negu sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Matyti, kad teismas nenustatė jokių D. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikė tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir, atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, taip pat į jo asmenybę apibūdinančius duomenis, D. Č. paskyrė devynerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu mažesnė už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Teismo nuosprendžiu motyvuotai parinktas tinkamas bausmės dydis. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų nepažeidė, atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei, įvertinęs šių aplinkybių visumą, parinko bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Paskirta bausmė yra teisinga ir sudaro realias prielaidas visiems bausmės tikslams (BK 41 straipsnis) realizuoti. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje neatsirado jokių naujų pagrindų teismo paskirtos bausmės sušvelninimui.
Nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo neparemti jokiais bylos duomenimis.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šias nuostatas detalizuojantis BPK 58 straipsnis pateikia sąrašą aplinkybių, kurioms esant, teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Kolegija laiko, jog nuteistojo gynėjas nenurodė nė vienos iš šiame proceso įstatyme numatytų aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėję pirmosios instancijos teismo teisėjai (teisėjų kolegija) būtų buvę šališki, neobjektyvūs, suinteresuoti bylos baigtimi, ar būtų pažeistas konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas. Tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip pageidavo apeliantas, ar paskyrė bausmę, kuri apelianto teigimu, yra per griežta, nereiškia, jog teisėjai buvo šališki. Be to, pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatyme nėra (ir negali būti) nustatyta, jog apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas pats savaime jau yra pagrindas abejoti teisėjų (teisėjų kolegijos), priėmusio tokį nuosprendį, nešališkumu. Tai prieštarautų baudžiamojo proceso paskirčiai ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis).
Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, atsižvelgiant į nuteistojo D. Č. ir jo gynėjo apeliacinių skundų ribas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas. Patenkinti nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinius skundus pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. Č. ir jo gynėjo apeliacinius skundus atmesti.