- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-12
- Bylos Nr.
- 1A-693-72-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00435-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas, Sigitas Bagdonavičius, Vytautas Norkūnas
- Nuteistasis
- J. J.
- Advokatai
- Alfonsas Mašalas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Evaldo Vanago, sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei, dalyvaujant prokurorui Gražvydui Kazlauskui, nuteistajam J. J., jo gynėjui advokatui Alfonsui Mašalui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. pripažintas kaltu pagal LR BK 182 str. 1 d. ir nuteistas vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Priteista iš J. J. 600 Lt O. M. naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. J. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugsėjo 21 d., apie 13 val. 40 min., būdamas Panevėžyje, tiksliai nenustatytoje vietoje, turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, veikdamas pagal iš anksto parengtą savo nusikalstamos veikos planą, internetiniame tinklalapyje www.skelbiu.lt patalpino tikrovės neatitinkantį skelbimą apie siūlomą darbą užsienyje, iš anksto žinodamas, kad jokio darbo užsienyje jis nesuteiks ir neieškos jokio darbdavio, nukentėjusiajam O. M. pagal jo skelbimą dėl įdarbinimo atsiliepus ir sutarus susitikti, 2010 m. rugsėjo 27 d., apie 15 val., prie prekybos centro „Iki“ esančioje kavinėje, Nemuno g. 70, Panevėžyje, susitikęs su nukentėjusiuoju, melagingai prisistatęs realiai egzistuojančios bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) darbdavio atstovu M. V., įtikinęs nukentėjusįjį O. M. dėl galimybės jį įdarbinti užsienyje, apgaule sudarė su O. M. fiktyvią sutartį Nr. Dar-64 dėl tarpininkavimo, įdarbinant nukentėjusįjį Norvegijos Karalystėje, fiktyvios tarpininkavimo sutarties pagrindu, kaip avansą už tariamą įdarbinimą iš nukentėjusiojo paėmė 600 Lt, jo neįdarbino ir jokios darbo paieškos neatliko, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, O. M. priklausantį turtą – pinigus - 600 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis J. J. prašo sušvelninti jam Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, nes jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.
Prokuroras teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis bei pastarojo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai, aiškiai išdėstė J. J. nusikalstamos veikos aplinkybes, atskleidė padarytos nusikalstamos veikos požymius, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo veiką pagal BK 182 str. 1 d. Savo kaltės bei padarytos nusikalstamos veikos juridinio įvertinimo apeliaciniame skunde neginčija ir pats nuteistasis J. J., tačiau nesutinka su teismo paskirta, jo manymu, per griežta bausme ir prašo ją švelninti. Kadangi apeliantas nesutinka tik su jam paskirta bausme, nuosprendis plačiau neanalizuojamas, nes teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (LR BPK 320 str. 3 d.).
Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kolegija nemato pagrindo tenkinti nuteistojo J. J. apeliacinio skundo prašymą sušvelninti jam skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas nuteistajam J. J. bausmę, teisingai taikė bausmės skyrimą reglamentuojančias BK nuostatas. Parinkdamas bausmės rūšį, teismas teisingai nurodė, kad apeliantas nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau įvykdytą tyčinį nusikaltimą, todėl jam, kaip recidyvistui, teisingai paskyrė laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.). Nustatydamas bausmės trukmę, teismas tinkamai įvertino BK 54 str. 2 d., 61 str. 1-3 d. išdėstytas bausmės skyrimo taisykles. Apeliantas padarė tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė vieną apelianto atsakomybę lengvinančią atsakomybę, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Taigi pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, jau atsižvelgė į nuteistojo J. J. skunde nurodomą aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, todėl dar kartą atsižvelgti į tai ir tuo pagrindu švelninti bausmę, nėra pagrindo. Apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Bausmės skyrimo motyvuose išsamiai išdėstyti apelianto asmenybę apibūdinantys požymiai: J. J. nusikaltimo padarymo metu nedirbo, baustas administracine tvarka ir kaip matyti iš 2011-03-14 pažymos apie nuobaudas, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų, charakterizuojamas patenkinamai, ne kartą teistas, taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kitą teismo nuosprendį ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Toks nuteistojo elgesys rodo jo antivisuomenines nuostatas, aiškų visuotinai priimtinų elgesio normų ignoravimą. Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą pirmosios instancijos teismas J. J. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už straipsnio sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį. Kolegija konstatuoja, kad tokio dydžio apeliantui paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka apelianto veikos ir jo asmenybės pavojingumą bei atitinka LR BK 41 str. 2 d. įtvirtintą bausmės paskirtį, todėl nėra aiškiai per griežta. Byloje nėra nustatyta kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių J. J. turėtų būti švelninama bausmė. Apeliantas nenurodė jokių kitų aplinkybių, galinčių turėti esminę reikšmę skiriant bausmę ir parenkant jos rūšį bei nustatant bausmės trukmę. Taigi tenkinti apelianto skundą ir jame išdėstytais argumentais švelninti jam paskirtą bausmę nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo J. J. apeliacinį skundą atmesti.