Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, išnagrinėjęs O. D., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvės, LR pilietės, dirbančios AB „(duomenys neskelbtini)“, nebaustos administracine tvarka, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, dalyvaujant pažeidėjai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. D. savo, kaip motinos valdžią panaudojo priešingai savo mažamečių vaikų O. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. G., gim. (duomenys neskelbtini), interesams, nes 2016-02-18 namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), girtavo, jai nustatytas 3,76 promilių girtumas, vaikai buvo neprižiūrėti, purvini, prisišlapinę į kelnes.

O. D. teismo posėdyje kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad ji ir vaikų tėvas T. G. 2016-02-18 buvo girti, nesugebėjo prižiūrėti savo vaikų O. G. ir D. G.. Šeimoje pasitaikydavo girtavimo ir anksčiau. Šiuo metu O. D. gyvena su vaikais laikino apgyvendinimo centre, vaikus lanko T. G., jis negeria, padeda vaikus išlaikyti. O. D. mano, kad situacija pasitaisys, vaikų nereikės iš jos atimti.

Motyvuojamoji dalis

Be O. D. visiško prisipažinimo jos kaltė įrodyta VTAS apsilankymo aktu su fotonuotraukomis, vaikų siuntimu į VšĮ Kėdainių ligoninės Vaikų ligų skyrių medicininei slaugai, Kauno AVPK Kėdainių raj. PK ir Kėdainių bendruomenės socialinio centro paslaugų socialinės rizikos asmenims padalinio raštais apie O. D. šeimos charakteristiką iki nagrinėjamo įvykio.

ATPK 181 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvų valdžios <...> panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia tėvams įspėjimą. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiklą taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, kuriame įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Civilinio kodekso 3.159 straipsnio 4 dalis numato, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Pastarieji veiksmai, kurie gali pasireikšti ir tėvų piktnaudžiavimu savo valdžia, jų amoraliu elgesiu (muštynės, necenzūriniai žodžiai, keliantys vaikui baimę), taip pat laikytini priešingais vaiko interesams. Tokiu būdu, tėvų konfliktai, darantys žalą vaiko psichikai, patenka į ATPK 181 straipsnyje aprašyto teisės pažeidimo sudėtį (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2011 m. vasario mėn. 11 d. nutartis byloje Nr. N-62-485-11, konsultacija Nr. 25-K „Administracinių teismų praktika“ Nr. 4, 2004 m.).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad O. D. 2016-02-18 dieną girtavo, mažamečiais vaikais nepasirūpino, jie buvo neprižiūrėti, purvini, prisišlapinę į kelnes. Teismas vertina, kad dėl šio motinos neigiamo elgesio vaikai patyrė stresą, fizinį ir psichologinį diskomfortą. Taigi vaiko motina O. D. nevykdė pareigos auklėti ir prižiūrėti savo vaikus. Tai niekaip nesuderinama nei su vaiko teisėmis, nei su motinos pareigomis. Ji kalta ir baustina.

Skirdamas O. D. nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad ji šio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, neteista, jos atsakomybę sunkina neblaivumas, lengvinanti atsakomybė – kaltės prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos. Todėl jai skirtinas sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytas įspėjimas.

Teismas pažymi, kad O. D. netinkamas ir vaikų teises pažeidžiantis elgesys, o taip pat pažeidėjos pripažintas bei ATP protokolą surašiusios institucijos įrodytas nuolatinis jos girtavimas ir vaikų priežiūros bei savęs priežiūros įgūdžių stoka duoda teismui pagrindą O. D. skirti ATPK 37² str. numatytą įpareigojimą. Teismo vertinimu, šio įpareigojimo vykdymas paskatins O. D. rūpestingiau suvokti savo šeiminę padėtį ir tikėtinai pagerins jos bei vaikų tarpusavio santykius.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

O. D. pripažinti kalta, padariusią administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 181 str. 1 d., ir paskirti jai administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Vadovaujantis ATPK 37² str., O. D. įpareigoti išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus.

Išaiškinti, kad įpareigotas išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus asmuo privalo savo gyvenamosios vietos savivaldybės administracijoje užsiregistruoti į šiuos kursus ne vėliau kaip per penkias dienas nuo nutarimo apskundimo termino pabaigos dienos, jeigu ši nutarimo dalis nebuvo apskųsta, arba nuo tos dienos, kurią skundas dėl šios nutarimo dalies lieka nepatenkintas.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.