Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Algirdo Gailiūno, Eugenijos Morkūnienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo antstolio Albino Zenkevičiaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Albino Zenkevičiaus pareiškimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, suinteresuoti asmenys M. P., V. N.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Atskirojo skundo nagrinėjimo dalykas yra antstolio kreipimosi į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos iš asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės išaiškinimo, kai vykdomajame rašte skolininku nurodytas vienas sutuoktinis, pagrįstumo įvertinimas.

Civilinio proceso kodekso 589 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka yra neaiški, antstolis kreipiasi į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką. Antstoliui Albinui Zenkevičiui buvo pateiktas vykdyti 2005-07-15 vykdomasis raštas Nr. 2-2832-37/05 dėl 71 587,50 Lt paskolos, 2 864,50 Lt palūkanų ir 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš V. N. M. P. Vykdomasis raštas atitinka CPK 648 straipsnyje numatytus vykdomojo dokumento turinio reikalavimus, yra aiškus ir suprantamas.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų gali būti nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio. Dėl to negalima sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad antstolis turi tiksliai įvykdyti tik tai, kas nurodyta vykdomajame dokumente, ir tik dėl to asmens, kuris šiame dokumente nurodytas kaip skolininkas, o jeigu nėra vykdomojo dokumento dėl tam tikro asmens, iš jo negalima vykdyti išieškojimo, nes būtų pažeistas CPK 586 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas, ir, tik teismui išaiškinus sprendimo vykdymo tvarką, būtų galima išieškoti iš skolininko ir jo sutuoktinės bendro turto. Nesant teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, negali būti išieškoma iš jo asmeninio turto. Tokiu atveju, kai prievolė yra solidari, išieškojimas vykdomas iš sutuoktinių bendro turto vadovaujantis bendrosiomis sprendimų vykdymo nuostatomis (pvz., CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-6 punktai, 2 dalis).

Antstolis pagal prievolės teisinę prigimtį ir išieškotojo teisių įgyvendinimo tvarką pats turi spręsti, kaip vykdyti išieškojimą. Vien ta aplinkybė, kad vykdomajame dokumente skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, nereiškia, kad šio asmens prievolė yra asmeninė ar turi būti vykdoma tik iš jam tenkančios turto dalies. Sutuoktinių turtas yra ir jų skolos, taip pat įformintos vykdomaisiais dokumentais. Jos preziumuojamos kaip bendras turtas, jeigu prievolės atsirado po santuokos sudarymo, nors ir vieno iš sutuoktinių vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Tokioms prievolėms vykdyti iš bendro sutuoktinių turto (pvz., CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas) nereikia atlikti nei CPK 667 straipsnyje numatytos sutuoktinio skolininko dalies išskyrimo, nei kreiptis CPK 589 straipsnio nustatyta tvarka dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Jeigu teismas nustato, kad išieškotojas ar kiti asmenys tokį prašymą pareiškė, tai jis turi būti atmetamas kaip nepagrįstas.

Tačiau net ir esant solidariajai prievolei, jeigu jai įvykdyti nepakanka atsakovu buvusio sutuoktinio (skolininko) asmeninio arba (ir) bendro sutuoktinių turto, nesant teismo sprendimo, antstolis neturėtų įstatymų nustatyto pagrindo nukreipti išieškojimą į kito sutuoktinio asmeninį turtą. Jeigu sutuoktiniai kreditoriams atsako solidariai, išieškojimas iš asmeninio sutuoktinių turto (CK 3.113 straipsnis) yra galimas tik tuo atveju, kai dėl sutuoktinio (skolininko) yra priimtas teismo sprendimas. Tik tada yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą, įgalinantį antstolį išieškojimą iš asmeninio sutuoktinio turto įvykdyti teisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas" v. antstolis Arturas Bložė, ir kt., bylos Nr. 3K-7-114/2008).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 15 d. nutartis atmesti antstolio prašymą išaiškinti sprendimo vykdymo tvarką ir nurodyti, ar yra galimas išieškojimas iš skolininikui V. N. ir jo sutuoktinei bendrąja jungtine nuosavybe priklausnačio turto, yra pagrįsta ir teisėta, ją keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 334-336 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.