- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-10-09
- Bylos Nr.
- 1A-528/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-00713-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rūta Mickevičienė (pran.), Laima Garnelienė, Elena Vainienė
- Nuteistasis
- S. S.
- Nukentėjusysis
- R. M.
- Advokatai
- Vytautas Bučius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte, bei nuteistas laisvės atėmimu 3 metams ir 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš S. S. priteista atlyginti nukentėjusiajam R. M. 18 500 Lt neturtinę žalą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. S. nuteistas už tai, kad jis sunkiai sužalojo du žmones, t. y. S. S. 2013 m. gegužės 26 d., laikotarpiu nuo 0.30 val. iki 2.50 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus pykčiui, tyčia peiliu dūrė nukentėjusiajam A. M. į pilvo sritį, taip jam padarydamas kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą pilvo srityje, atsiveriančią į pilvaplėvės ertmę, su kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, kas laikoma sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir iš karto po to S. S. tyčia dūrė peiliu R. M. į liemens kairę pusę, taip jam padarydamas liemens kairės pusės kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą su skrandžio ir kepenų pažeidimu, kas laikoma sunkiu sveikatos sutrikdymu.
S. S. tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte.
Šalies argumentai
Nuteistasis S. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. nuosprendį paskiriant jam švelnesnę bausmės rūšį, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis.
Nuteistasis teigia, kad jam parinkta bausmės rūšis už BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyto nusikaltimo padarymą yra per griežta. S. S. nuo pat baudžiamojo proceso pradžios visiškai pripažino savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo, apklausų metu nuteistasis negalėjo išsamiai paaiškinti įvykio aplinkybių, nes jis nieko neprisiminė, kas įvyko po to, kai jis grįžo iš kavinės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Kita vertus, S. S. visiškai sutiko su nukentėjusiųjų ir liudytojų nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir neginčijo jų. Todėl teismas skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodė, kad apeliantas pripažino savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo tik iš dalies, nepagrįstai nenustatydamas jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. S. S. apeliaciniame skunde išvardina aplinkybes, kurias įvertino teismas, parinkdamas jam bausmės rūšį ir jos dydį, tačiau nuteistasis atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju nebuvo atsižvelgta į tai, jog jis prižiūri senyvo amžiaus neįgalią motiną, kuriai nuo 2013 m. gruodžio 18 d. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Nors S. S. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, tačiau įvertinęs apelianto padaryto nusikaltimo pobūdį ir sunkumą, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančią aplinkybę, asmenybę bei kitas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, teismas skundžiamame nuosprendyje privalėjo pasisakyti dėl S. S. ir jo gynėjo prašymo skiriant nuteistajam bausmę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. S. S. manymu, BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkto sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, būtų visiškai sužlugdytas S. S. ūkis, nes tik nuteistasis dirba jame, žmona daugiau nei dvejus metus negyvena kartu ir nepadeda tvarkytis ūkyje. Apeliantas yra įkeitęs visą žemę Raseinių kredito unijai, kuriai šiuo metu jis yra skolingas 70 200 Lt, o AB „Kauno grūdai“ skola siekia 83 509,66 Lt. Tik dirbdamas ūkyje, nuteistasis galėtų grąžinti skolas ir išsaugoti ūkį, taip pat atlyginti likusią civilinio ieškinio dalį nukentėjusiajam R. M..
Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą, nuteistasis S. S. ir jo gynėjas, taip pat nukentėjusysis R. M. prašė patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, o prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo S. S. apeliacinis skundas tenkinamas, Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).
Nuteistasis S. S. apeliaciniame skunde nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme, teigdamas, kad apygardos teismas nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų už BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyto nusikaltimo padarymą ir nepaskyrė jam bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu. Minėto straipsnio sankcijoje nurodyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytas nuo dvejų iki dvylikos metų. Apygardos teismas paskyrė S. S. trejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje aiškinama, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos ir šią veiką padariusio asmens pavojingumą, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011, 2K-633/2011 ir kt.). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.
S. S. pripažintas kaltu padaręs vieną baigtą nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Apeliantas savo nusikalstamais veiksmais sunkiai sužalojo du žmones. Žmogaus sveikata yra viena iš svarbiausių vertybių, saugomų baudžiamuoju įstatymu, todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą baudžiamąją atsakomybę tais atvejais, kai kaltininko tyčiniais veiksmais žmogui padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad S. S., sužalodamas abu nukentėjusiuosius, veikė tiesiogine tyčia. Nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, kad apygardos teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą. Analizuojant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, darytina išvada, kad ši aplinkybė pripažintina esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Tokio išaiškinimo laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88/2008, 2K-77/2013, 2K-49/2014). Apygardos teismas, skundžiamame nuosprendyje aprašydamas S. S. parodymus, nurodė, jog apeliantas iš dalies prisipažino padaręs inkriminuotą nusikaltimą, nes jis nenurodė įvykio, kaip buvo sužaloti abu nukentėjusieji. Nuteistasis viso baudžiamojo proceso metu aiškino, kad jis dėl girtumo neprisimena, kaip sužalojo nukentėjusiuosius, nes apeliantas buvo stipriai apgirtęs (t. 2, b.l. 80, 140-141). S. S. netrukus sulaikius po aptariamo įvykio, jam buvo nustatytas 3,30 promilių neblaivumas (t. 2, b.l. 77). Taigi, S. S. nedavė detalių parodymų baudžiamajame procese esant objektyviai priežasčiai, t. y. kad dėl fiziologinės būsenos (sunkaus girtumo) nusikaltimo padarymo metu nuteistasis negalėjo prisiminti visos nusikaltimo padarymo eigos. Tačiau apeliantas neneigė savo kaltės sunkiai sužalojus nukentėjusiuosius, taip pat neginčijo pastarųjų ir liudytojų duotų parodymų. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis sąmoningai nedavė detalių parodymų siekiant, kad nebūtų nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, nepritartina apygardos teismui, kad S. S. neprisipažino padaręs nusikaltimą. Šiame kontekste pastebėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu pripažintos dvi apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės: 1) jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo; 2) S. S. atlygino žalą Valstybinei ligonių kasai, nukentėjusiajam A. M., taip pat jis atlygino dalį žalos kitam nukentėjusiajam R. M. bei sutinka atlyginti likusią žalos dalį. Kaip minėta, pripažįstant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, būtina konstatuoti, jog kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, t.y. nesant kaltininko prisipažinimo, vien jo nuoširdaus gailesčio nepakanka nustatyti aptariamą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Be to, kaltės pripažinimas ir teisingų parodymų davimas dėl įvykio aplinkybių yra vieni iš aspektų, kuriais remiantis sprendžiama, ar kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nagrinėjamu atveju S. S. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, todėl vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, toks nuteistojo elgesys pripažintinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kurios nepagrįstai nenustatė apygardos teismas.
Apygardos teismas pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad S. S. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Apeliantas praeityje buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau už kitokios rūšies nusikalstamos veikos padarymą, be to, jo teistumas yra išnykęs (t. 2, b.l. 28, 31-34). Byloje nėra duomenų, kad dėl S. S. galimai nusikalstamų veikų buvo pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai. Jis baustas administracine tvarka ir turi galiojančią administracinę nuobaudą (t. 2, b.l. 27). Nors po nusikaltimo padarymo nuteistasis padarė administracinį teisės pažeidimą, susijusį su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, būdamas neblaivus, tačiau įvertinus padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, ši aplinkybė nelaikytina kaip itin neigiamai charakterizuojanti jo asmenybę. Byloje nustatyta, kad S. S. ūkininkauja (t. 2, b.l. 43), apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo pateikta 2014-05-30 paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos kopija, patvirtinanti, kad apeliantas užsiima tokio pobūdžio veikla ir po nusikaltimo padarymo. Jis yra pasiėmęs iš Raseinių kredito unijos 117 000 Lt paskolą, kurios neišmokėta dalis 2014-03-04 sudarė 70 200 Lt (t. 2, b.l. 122). Raseinių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija teigiamai charakterizuoja S. S. asmenybę (t. 2, b.l. 3, 120). S. S. nusikaltimo padarymo metu buvo neįgalus, jam buvo nustatytas penkiasdešimties procentų darbingumas (t. 2, b.l. 42). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, buvo pateikta S. S. neįgaliojo pažymėjimo kopija, iš kurios matyti, kad jam minėtas darbingumo lygis nustatytas iki 2016-06-08. Be to, apeliantas turi motiną D. S. S., kuriai nuo 2013-12-18 iki neterminuotai buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (t. 2, b.l. 121). S. S. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad sesuo prižiūri sunkiai sergančią motiną per šventes ir sekmadieniais, o nuteistasis – visomis kitomis dienomis (t. 2, b.l. 141). Kaip minėta, S. S. ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą. Tai patvirtina apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikti dokumentai. Visų pirma, remiantis 2013-06-25 pakvitavimo kopija, nuteistasis sumokėjo 8 000 Lt vienam iš nukentėjusiųjų – A. M. ir įsipareigojo sumokėti dar 2 000 Lt iki 2014-11-01. Šis nukentėjusysis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jis nepareiškė civilinio ieškinio byloje, nes S. S. atlygino padarytą žalą ir jie susitarę dėl papildomo žalos atlyginimo (t. 2, b.l. 142). Kito 2013-06-25 pakvitavimo kopija įrodo, kad S. S. sumokėjo 13 000 Lt kitam nukentėjusiajam – R. M., be to, jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo pastarajam papildomai sumokėta dar 5 000 Lt (2014-09-09 pakvitavimo kopija). Nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į R. M. apeliacinės instancijos teismo posėdyje išdėstytą poziciją, jog nukentėjusysis prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir pakeisti jam laisvės atėmimo bausmę į švelnesnę bausmę. S. S. dar ikiteisminio tyrimo metu atlygino Valstybinei ligonių kasai patirtas išlaidas, t. y. 6 230,64 Lt, už nukentėjusiesiems suteiktą gydymą (t. 2, b.l. 72). Baudžiamasis įstatymas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje, aiškinant teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, pabrėžiama, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013). Įvertinus S. S. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jo asmenybę ir atliktus veiksmus siekiant pašalinti nusikaltimu padarytas pasekmes, vykdomos veiklos pobūdį, šeimos narės būtiną priežiūrą, taip pat kitas aptartas aplinkybes, pripažintina, kad šioje byloje nustatytos išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas S. S. už nusikaltimo padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui, o bausmės tikslai ir nukentėjusiųjų interesai, kad padaryta žala būtų kuo greičiau atlyginta, nebus pasiekti apeliantą izoliavus nuo visuomenės. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, S. S. už BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyto nusikaltimo padarymą skirtina švelnesnė, negu įstatymo už šį nusikaltimą sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas. Apygardos teismas, netinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir S. S. paskyrė per griežtą bausmę, todėl Kauno apygardos teismo 2014-05-19 nuosprendis atitinkamai keičiamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. nuosprendį pakeisti:
Pripažinti S. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
S. S., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą laisvės atėmimu 3 metams ir 2 mėnesiams, taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti laisvės apribojimą dvejiems (dvejiems) metams, įpareigojant S. S. per 6 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 48 straipsnio 3 dalis).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.