- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-22
- Bylos Nr.
- N-62-981-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Antanas Ablingis (pran.)
susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto (pirmininko) ir Ričardo Piličiausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 31 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Panevėžio miesto Vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros skyriaus analizės ir administracinės veiklos poskyrio 2005 m. gruodžio 28 d. nutarimu A. L. nubaustas subendrintąja nuobauda 170 litų bauda ir jam paskirtas 1 baudos balas už Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 2 dalyje ir 123 straipsnio 1 dalyje numatytųjų pažeidimų padarymą.
Šiaulių miesto Vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros skyriaus magistralinių kelių priežiūros būrio patrulis 2005 m. gruodžio 11 d. A. L. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad jis tą dieną vairuodamas automobilį gyvenvietėje viršijo greitį 15 km/h, esant leistinam 50 km/h greičiui važiavo 65 km/h greičiu. Važiuojamam automobiliui papildomai tamsinti priekiniai šoniniai stiklai ir tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 273 ir 174 punktus bei padarė ATPK 123 straipsnio 1 dalyje ir 124 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus.
II.
A. L. kaip pareiškėjas kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė teismą panaikinti nutarimą ir nutraukti bylą. Nurodė, kad jis esąs nubaustas nepagrįstai, pažeidimo nepadarė. 2005 m. gruodžio 11 d. automobiliu VAW Passat važiavo keliu Ryga - Šiauliai - Kaliningradas ir, jau pravažiavus Paprūdžių gyvenvietę, jį sustabdė kairėje kelio pusėje maždaug už 50 - 100 metrų nuo kelio ženklo, žyminčio gyvenvietės pabaigą, stovėjusiame tarnybiniame automobilyje buvę policijos pareigūnai. Policijos pareigūnas net sukėlė avarinę situaciją, nes, esant slidžiai kelio dangai ir rūkui, staigiai iššoko į važiuojamąją dalį prieš jo automobilį. Jam sustojus, priėjęs policijos pareigūnas paprašė dokumentų ir nurodė ateiti prie tarnybinio automobilio. Ten pareigūnai nurodė, kad jis važiavo 65 km/h greičiu, tačiau nei greičio matavimo prietaiso parodymų, nei patikros liudijimo neparodė, nesutiko patikrinti prietaiso parodymų su specialiu kamertonu, elgėsi nemandagiai. Jis su tuo nesutiko, nes per gyvenvietę važiavo apie 50 km/h greičiu, padidino greitį, tik pravažiavęs kelio ženklą. Policijos pareigūnai visiškai neapžiūrėjo jo transporto priemonės, bet supykę, kad jis nepripažįsta greičio viršijimo, sakė, kad bus baudžiamas dar ir už tamsintus automobilio stiklus. Jis nesutiko pasirašyti protokolo, tada policininkai neteisėtai paėmė jo vairuotojo pažymėjimą ir iš stovėjimo vietos nuvažiavo. Kadangi Paprūdžių gyvenvietė yra už kalno, tai pareigūnai negalėjo užfiksuoti jo greičio gyvenvietėje.
Apygardos administracinis teismas išnagrinėjęs bylą, pripažino, jog pareiškėjo skundas netenkintinas. Nutartyje nurodyta, kad A. L. nubaustas už pažeidimų, numatytų ATPK 124 straipsnio 2 dalyje ir 123 straipsnio l dalyje, padarymą - už leistino greičio viršijimą ir už automobilio, kurio stiklai papildomai užtamsinti be specialaus leidimo, vairavimą. Pats A. L. pripažįsta, tai liudija ir kiti byloje surinkti įrodymai, kad Kelmės rajono Paprudžių gyvenvietė yra atribota kelio ženklais 550 ir 551, todėl joje lengvajam automobiliui leistinas greitis pagal Kelių eismo taisyklių 174 punktą yra 50 km/h. Susisiekimo ministras patvirtino Techninius reikalavimus naudojamoms kelių transporto priemonėms. Šiuose techniniuose reikalavimuose yra nurodyta, jog draudžiama tamsinti automobilio priekinį, priekinius šoninius bei priekinių durų stiklus, patenkančius į vairuotojo matomumo lauką į priekį 180 laipsnių kampu; automobilių stiklų šviesos laidumas mažesnis už leistiną gali būti tik vidaus reikalų ministro nustatytais atvejais. Paminėtos taisyklės reiškia, kad priekiniai šoniniai stiklai negali būti tamsinami papildomai jokiais būdais, o tokia transporto priemonė, nepaisant papildomai tamsintų langų šviesos laidumo, gali būti eksploatuojama tiktai gavus reikiamą leidimą. A. L. pripažįsta neturintis jokio papildomo leidimo, nes, jo manymu, stiklai buvo tik tonuoti gamykliniu būdu. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas T. B. - policijos darbuotojas, sustabdęs vairuotoją - išsamiai, nuosekliai ir detaliai paaiškino A. L. padaryto pažeidimo aplinkybes - tai, kad kartu su patruliu D. R. dirbo kelyje Šiauliai - Kryžkalnis, stovėjo maždaug Paprūdžių gyvenvietės viduryje, kairiajame kelkraštyje žiūrint nuo Šiaulių pusės ir pamatė aiškiai didesniu nei leistina greičiu atvažiuojantį automobilį. Jis prietaisu Barjer 2M užfiksavo to automobilio greitį 65 km/h, kai leistinas greitis gyvenvietėje 50 km/h. Tuo metui iki automobilio buvo maždaug 100 - 150 metrų atstumas. Jis sustabdė automobilį ir priėjęs prie pastebėjo, kad automobilio priekiniai šoniniai langai tamsinti plėvele. Tai matėsi vizualiai, nes stiklai turėjo veidrodinį atspalvį, ties gamykliniu spaudu buvo oro pūslelių. Vairuotojas teigė, kad stiklai tik tonuoti, tačiau tokio pobūdžio tonavimo negali būti. Jis paprašė parodyti techninės apžiūros taloną, tačiau ten leidimo naudoti automobilį kurio stiklai papildomai tamsinti, nebuvo. Tada jis paėmęs vairuotojo dokumentus ir liepęs prieiti prie tarnybinio automobilio, ten parodęs greičio matavimo prietaiso parodymus ir perdavęs dokumentus kolegai, kuris surašė ATP protokolą, vėliau jį pateikė susipažinti A. L. . Vairuotojas kažkam paskambino ir grąžino ATP protokolą, jo nepasirašęs. Vėliau jis išvažiavo, o jie toliau dirbo. A. L. prašė prietaiso patikros liudijimo ir jis jam buvo pateiktas. Liudytojas D. R. paaiškino, kad dirbant ekipaže kartu su patruliu T. B. Paprūdžių gyvenvietėje pastebėjo aiškiai didesniu greičiu nei leistina nuo Šiaulių pusės važiuojantį automobilį ir T. B. , stovėdamas šalia tarnybinio automobilio, greičio matuokliu, kuriam atlikta metrologinė patikra ir jis yra techniškai tvarkingas, užfiksavo 65 km/h greitį. Automobilių, trukdžiusių atlikti matavimus, nebuvo, toje vietoje kelias yra lygus, matomumo neužstoja nei kelio posūkiai, nei reljefas, jų automobilis buvo apie 400 metrų nuo kelio ženklo, žyminčio gyvenvietės pradžią. Be to, jų automobilis stovėjo pakalnėje, o minėtas kelio ženklas yra už kalniuko, todėl nebuvo techninių galimybių fiksuoti ne gyvenvietėje važiuojančių automobilių greitį. Automobilį sustabdė T. B. ir pakvietė vairuotoją prieiti prie tarnybinio automobilio. A. L. buvo supažindintas su greičio matuoklio parodymais ir su jais sutiko. Be to, T. B. pastebėjo, kad automobilio stiklai yra papildomai tamsinti plėvele, tai matėsi vizualiai, nes langų stiklai turėjo veidrodinį atspalvį. Už šiuos pažeidimus A. L. buvo surašytas protokolas, su kuriuo jis susipažino ir paprašė leisti paskambinti advokatui. Po skambučio jis pareiškė, kad niekur nepasirašinės ir pažeidimų nepripažins. Kadangi jie neturėjo techninių galimybių patikrinti, ar A. L. turi daugiau galiojančių nuobaudų, o už greičio viršijimą gali būti skiriamas specialiosios teisės atėmimas, tai A. L. vairuotojo pažymėjimas buvo sulaikytas. Laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę A. L. nebuvo išduotas, nes jis atsisakė pasirašyti, kad gauna tokį dokumentą. Po to A. L. nuvažiavo, o jie liko toliau dirbti Paprūdžių gyvenvietėje. Šie policijos pareigūnai nėra asmeniškai pažįstami su A. L. ir neturi pagrindo jį apkalbėti. D. R. ir T. B. , pastebėję akivaizdų teisės pažeidimą, tik vykdė savo, kaip policijos pareigūnų, pareigas. Todėl teismas, darydamas išvadas apie byloje nustatytas aplinkybes, remiasi šiais tarpusavyje tiek esme, tiek detalėmis sutampančiais parodymais. Šiuos parodymus patvirtina surašytas ATP protokolas, metrologiškai patikrintu greičio matuokliu Barjer 2M Nr.033041-12040 užfiksuotas A. L. vairuojamo automobilio greitis. Minėtų įrodymų visuma leidžia teigti, kad A. L. padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai yra įrodyti. Paties A. L. paaiškinimai vertintini kritiškai, kaip duodami, norint išvengti administracinės atsakomybės. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo įgalioti ir kompetentingi pareigūnai, esminių proceso pažeidimų nenustatyta. Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos 12 - 13 p. numato, kad jeigu padarytas pažeidimas, už kurį pagal Kodeksą gali būti atimta teisė vairuoti transporto priemonę, iš vairuotojo paimamas vairuotojo pažymėjimas ir atitinkamai išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę, tai pažymima protokole. Laikinas leidimas vairuoti transporto priemones ir laikinas transporto priemonės registracijos liudijimas išduodami pasirašytinai. Tai, kad A. L. buvo negrąžintas vairuotojo pažymėjimas, iššaukė paties pažeidėjo veiksmai, nes jis padarė pažeidimą, už kurį skiriami baudos balai ir ateityje gali būti atimama specialioji teisė, be to, atsisakė pasirašyti tiek visą ATP protokolą, tiek tą protokolo eilutę, kurioje kalbama apie laikino dokumento išdavimą, tiek ir nutarimą. A. L. šiek tiek viršijanti sankcijos vidurkį administracinė nuobauda paskirta teisingai, nes jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies (t. y. esantį tame pačiame ATP skirsnyje) pažeidimą
III.
Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti apygardos administracinio teismo nutartį ir perduoti teismui bylą nagrinėti iš naujo. Apeliantas nesutinka su apygardos administracinio teismo nutartimi, kadangi, kaip teigiama, teismas jo skundą išnagrinėjo atmestinai ir formaliai. Nebuvo išsamiai tiriama bylos medžiaga ir skunde nurodytos aplinkybės. Kur jį sustabdė, toje vietoje leistinas maksimalus greitis yra 90 km/h. Tuo tarpu policijos pareigūnai teisme neteisingai teigė, kad jie stovėjo gyvenvietės viduryje. Kadangi teismas nekreipė dėmesio į jo argumentus ir nemotyvuotai rėmėsi tik policijos pareigūnų teiginiais, t. y. tik itin subjektyviais parodymais, teismo priimta nutartis šiuo klausimu yra neteisinga ir neteisėta. Esant tik jo ir policijos pareigūnų visiškai priešingiems parodymams, vienintelė objektyvi galimybe nustatyti tiesą, yra surinkti objektyvius įrodymus - surengti parodymų patikrinimą vietoje bei užklausti mobiliojo ryšio operatoriaus Omnitel, kad jis pateiktų informaciją, iš kurios vietos jis skambino 2005 m. gruodžio 11 d. tarp 16 ir 17 val. Formalų Panevėžio apygardos administracinio teismo požiūrį į šią bylą patvirtina ir kitos aplinkybės - nutartyje (2 lapas) teismas teigia, greitis buvo nustatytas metrologiškai patikrintu greičio matuokliu, tačiau jokie patikimi įrodymai, kad, būtent, šis prietaisas buvo naudojamas, ir kad jo patikra buvo tinkamai atlikta, byloje tiriami nebuvo. Visiškai nepagrįsti apygardos administracinio teismo ir policijos pareigūnų teiginiai, kad automobilio šoniniai priekiniai stiklai buvo papildomai tamsinu užklijuojant veidrodinio atspalvio plėvele. Nesuprantama, kaip teisinėje valstybėje apie įrodymų buvimą ar nebuvimą gali būti sprendžiama remiantis ne objektyviais kriterijais ir įstatymuose nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, o kažkieno subjektyvia ir neteisinga nuomone. Teismas, priimdamas nutartį atmesti skundą ir nepagrįstai konstatuodamas, kad automobilio stiklai buvo papildomai tamsinti remiasi netgi parodymais pareigūno, kuris visą laiką net nebuvo išlipęs iš tarnybinio pareigūnų automobilio ir aplinkybe, kad jo vairuoto automobilio stiklai tamsinti, nustatė sėdėdamas automobilyje ir žiūrėdamas pro langą. Tai vyko itin prastomis oro sąlygomis - tvyrojo rūkas ir buvo lijundra. Automobilio stiklų neapžiūrėjo ne tik ekspertai, bet ir pareigūnas, kuris nagrinėjo jo administracinio teisės pažeidimo bylą ir skyrė nuobaudą. Tuo būdu, remdamiesi vien subjektyvia savo nuomone, be jokios ekspertų ar kitų specialistų išvados, pareigūnai nutarė, kad jis padarė ATPK 123 straipsnio l dalyje numatytą pažeidimą ir nepagrįstai jį nubaudė. Automobilis, prieš registruojant Lietuvoje, buvo patikrintas specialistų VĮ "Regitra"' Panevėžio filiale ir buvo nustatyta, kad jis atitinka Europos Sąjungoje galiojantiems reikalavimams ir buvo leista minėtą transporto priemonę eksploatuoti Lietuvoje. Automobilio langai yra tonuoti gamykloje ir jokia papildoma plėvele netamsinti. Jis pasiruošęs pristatyti automobilį į teismo posėdį apžiūrai, kad akivaizdžiai būtų galima įsitikinti, jog policijos pareigūnai ir Panevėžio apygardos administracinis teismas grubiai suklydo teigdami, kad automobilio stiklai yra papildomai tamsinti plėvele. Jis nubaustas nesurinkus jokių teisėtų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliantas kaip pareiškėjas, kreipdamasis į apygardos administracinį teismą, policijos nutarimą skundė dviem pagrindais. Pirma, kad dokumentas neatitinka teisėtumo reikalavimų, nes jam nebuvo išaiškintos jokios teisės, t. y. nebuvo paisoma jo teisių ir, antra, jis nubaustas nepagrįstai.
Reikia sutikti su apeliantu, kad teismas padarė kai kurias išvadas, neatitinkančias teisės principams ir įstatymo nuostatoms.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas – tai ypatingą svarbą turintis dokumentas, kuriuo pradedamas procesas dėl galimai padaryto pažeidimo bei suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Kaltinimas turi būti suformuluotas aiškus ir nurodyta kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. ATPK 259 straipsnio 3 dalis reikalauja vieną administracinio teisės pažeidimo protokolo egzempliorių įteikti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tam, kad šis asmuo turėtų galimybę gintis nuo jam reiškiamo kaltinimo. Gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Nagrinėjamoje byloje esančiame administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta, kad važiuojamam automobiliui papildomai tamsinti priekiniai šoniniai stiklai. Beje, apygardos administracinio teismo nutartyje jau nurodyta, kad automobilio priekiniai šoniniai langai buvo papildomai tamsinti plėvele.
Pagal ATPK 256 straipsnio 2 dalį administracinio teisės pažeidimo protokolas yra įrodinėjimo priemonė, įrodymai administracinėje byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais nustatoma, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl padarymo tas asmuo kaltas. ATPK 260 straipsnis įtvirtino reikalavimus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui. Jame turėjo būti be kaltinimo administracinio teisės pažeidimo padarymu, užfiksuoti įrodymai bei žinios, reikšmingos bylai. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolas, būdamas įrodinėjimo priemone, turi rimtų trūkumų. Jame nurodyta, kad jis pažeidė KET 273 punktą ir ATPK 123 straipsnio 1 dalį, tačiau toks konstatavimas nepakankamas, kad būtų padarytos neginčytinos išvados dėl jo kaltės už šį pažeidimą. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė teisės norma, t. y. bendrojo pobūdžio, nes nukreipia į norminį aktą, reglamentuojantį tokią veiką.
Apygardos administracinis teismas, atmesdamas skundą, rėmėsi tik T. B. , policijos pareigūno, dalyvavusio incidente dėl A. L. apkaltinimo Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymu - už naudojimą transporto priemonės su papildomai užtamsintais priekiniais šoniniais stiklais (plėvele), neturint tam specialaus leidimo, parodymais. Iš šio asmens paaiškinimų pirmosios instancijos teismo posėdyje galima spręsti, kad tai, jog automobilio stiklai, kaip teigiama skundžiamame nutarime, buvo tamsinti plėvele, nustatyta apžiūros būdu. Surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nenurodyta, kad, konstatuojant pažeidimą, būtų buvę naudotos kokios nors techninės priemonės. Policijos patrulių veiklos instrukcijos 7.3 punkte kaip policijos patrulių naudotinas matavimo prietaisas nurodytas ir stiklų skaidrumo matavimo prietaisas, tačiau teismas nesiaiškino, kodėl ginčo situacijoje ši priemonė nebuvo panaudota. Nebuvo aiškintasi ir automobilio gamintojo nurodomi atitinkamo automobilio techniniai duomenys, t. y., ar galėjo būti stiklai tonuoti pramoniniu būdu ir ar tai pagal galiojančius teisės aktus yra leidžiama. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, jog buvo aiškinama, kad atlikta automobilio techninė apžiūra.
Dėl netinkamai surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, kuriame nėra nurodyta pažeidimo esmė, visas procesas nagrinėjamoje byloje vyko pažeidžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą, todėl byloje priimti sprendimai yra naikintini. Administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama administracinį teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai papildomai tirti, kad būtų pareikštas aiškus kaltinimas.
Beje, apygardos administracinis teismas priėmė pareiškėjo A. L. paaiškinimus vertintino neargumentuotai kritiškai, kaip duodamus norint išvengti administracinės atsakomybės. Toks aiškinimo atmetimas galimas ginčo byloje, kur įtvirtintas rungimosi principas ir kiekviena ginčo šalis turi įrodyti savo teiginių pagrįstumą. Administracinių teisės pažeidimų bylose taikomos baudžiamųjų bylų nagrinėjimo taisyklės, ir patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinį protokolą surašiusi institucija. Taigi, apkaltintasis asmuo neturi pareigos įrodinėti, kad jis nekaltas. Todėl apygardos administracinio teismo teigimas ir padaryta išvada, nesiderina su šios rūšies bylų nagrinėjimo principais. Jis, A. L. , gali laisvai pasirinkti bet kokį gynybos būdą. Visos abejonės turėtų būti vertinamos patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Neatitinka teisės principų apygardos administracinio teisės nutartyje pateisinimas neišduoti laikinojo vairuotojo pažymėjimo. Atsisakymas pasirašyti protokolą neatleidžia pareigūnus nuo pareigos atlikti apeliaciniame skunde nurodytąsias pareigas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 31 d. nutartį ir Panevėžio miesto Vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros skyriaus analizės ir administracinės veiklos poskyrio 2005 m. gruodžio 28 d. nutarimą dėl A. L. nubaudimo panaikinti ir jo administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Panevėžio miesto Vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros skyriui tirti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.