Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvio, dirbančio VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“, vedusio, anksčiau teisto, skundus dėl 2014 m. rugpjūčio 18 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutarties, kuria jam 3 mėnesiams buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo, terminas,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiama nutartimi apylinkės teismas kaltinamajam G. Ž. pratęsė suėmimo terminą trims mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus labai sunkius, sunkius ar kitus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus.

Kaltinamasis skundais prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir jį iš suėmimo paleisti. Jis cituoja skundžiamą apylinkės teismo nutartį, dėsto BPK 119 ir 122 str. bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatas, suėmimo taikymo praktiką, proporcingumo ir teisinės valstybės principus bei tvirtina, kad suėmimo taikymui būtina sąlyga yra įtarimų pagrįstumas, tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo laikomasi tarptautinių bei nacionalinių teisės normų nuostatų ir kardomosios priemonės – suėmimo, terminas buvo pratęstas suvaržant konstitucines teises bei pažeidžianti žmogaus teises. Nurodo, jog dirba, yra charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, yra vedęs, turi tris vaikus, nuolatinę gyvenamąją vietą, dėl ko nėra jokio pagrindo jam ir toliau taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Pabrėžia, jog aplinkybė, kad neprisipažįsta kaltu ir parodymus duos visus apklausus liudytojus, negali būti priežastimi laikyti jį suėmime. Tvirtina, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistas teisingumo principas, kadangi kaltinamajai R. B., kuri davė parodymus teisme ir prisipažino, teismas nepratęsė suėmimo termino ir ją iš suėmimo paleido, nors jos dukra yra ištekėjusi už jo brolio ir gyvena Airijoje, kur R. B. gali pabėgti ir pasislėpti. Negana to, gresiančios bausmės griežtumas negali būti pagrindu suėmimo taikymo pratęsimui. Mano, kad jam taikomos kardomosios priemonės klausimas yra sprendžiamas neobjektyviai, prieš jį yra nusistatyta, teismas yra šališkas, o Lukiškių kalėjimo sąlygos, kokiomis jis yra laikomas suėmime, yra lygios kankinimui. Pažymi, jog nesiruošia bėgi ar slėptis, kadangi pats yra suinteresuotas įrodyti savo nekaltumą. Mano, kad kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti ir paskyrus jam švelnesnę kardomąją priemonę, juo labiau kad jis turi bei išlaikė mažametį vaiką ir nedirbančią žmoną, turi darbą, nuolatinę gyvenamąją vietą, o jo teistumas yra išnykęs. Be to teismas, neturėdamas jokių įrodymų konstatavo, kad jis vartojo narkotines medžiagas.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašo skundus patenkinti. Prokuroras prašo juos atmesti.

Skundai atmetami.

G. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 str. 3 d. 260 str. 1 d. (dvi nusikalstamos veikos) kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2011 m. tiksliai nenustatytos datos iki 2013 m. gruodžio 3 d., veikdamas organizuota grupe su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, bei R. B., susitarę daryti sunkius nusikaltimus – neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti narkotines medžiagas – kokainą bei kanapes ir jų dalis, turint tikslą jas platinti, iš anksto pasiskirstę vaidmenis ir užduotis, tai yra, kad asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, organizuoja narkotinės medžiagos įgijimą, laikymą, gabenimą ir platinimą R. B., kuri kartu su juo (G. Ž.) vykdo narkotinės medžiagos įgijimą, laikymą, gabenimą bei jos platinimą (duomenys neskelbtini) mieste, o būtent :

2013 m., tiksliai nenustatytu laiku, name (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), R. B. iš asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, įgijo 1,431 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurias 2013 m. liepos 11 d., laikotarpyje nuo 19 val. iki 20.48 val., ten pat už 80 litų įgijo iš R. B. ir ją gabeno prie R. B. namų automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) laukiančiam L. Š. ir kelio atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., iki (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jas už 80 litų pardavė L. Š.;

2013 m. lapkričio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, name (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), R. B. iš asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, įgijo 8,455 g narkotinės medžiagos – kokaino, ir 88,815 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, po to 2013 m. gruodžio 3 d., laikotarpyje nuo 19. 44 val. iki 19. 55 val., toje pačioje vietoje jis už 100 litų įgijo iš R. B. 9,461 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, ją gabeno prie R. B. namų automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) laukiančiam M. V. ir jam pardavė, o šis jas gabeno ir laikė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) porankyje iki 2013 m. gruodžio 3 d. 19.00 val., kuomet ties garažų masyvu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kratos metu minėta narkotinė medžiaga buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų; o R. B., tęsdama nusikalstamą veiką, likusią dalį – 0,991 g, narkotinės medžiagos – kokaino, laikė savo namuose, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), dukros Ž. B. rankinėje, 7,464 g kokaino laikė paslėpusi už kelnių stiklainyje, 88, 815 g kanapių ir jų dalių laikė rankose supakavusi į stiklainius ir plastikinius maišelius iki 2013-12-03 19.45 val., kuomet kratos metu minėtos narkotinės medžiagos rastos ir paimtos policijos pareigūnų.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad svarstydamas kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimą, šioje proceso stadijoje aukštesnės instancijos teismas nevertina byloje esančių įrodymų ir nesprendžia, ar įtariamasis (kaltinamasis) yra kaltas, taip pat nesprendžia klausimų, susijusių su kardomosios priemonės pakeitimu į švelnesnę, o tik patikrina, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir ar buvo pagrindas paskirti (pratęsti) jam suėmimą. Suėmimo kaip kardomosios priemonės pakeitimą į švelnesnę ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones prerogatyva šiuo atveju priklauso skundžiamą nutartį priėmusiam apylinkės teismui, kadangi kaltinamasis yra šio teismo žinioje.

Tiek skundžiamoje nutartyje, tiek baudžiamojoje byloje pakanka duomenų išvadai, kad šiuo atveju yra pagrindas pratęsti kaltinamajam kardomąją priemonę, priešingai nei jis pats tvirtina savo skunduose. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas apie tai pasisakė, šiuos duomenis nurodė. Be to, jie išsamiau aprašyti kaltinamajam jau įteiktame kaltinamajame akte, dalis įrodymų jau ištirta ir teisiamajame posėdyje. Taigi, teismas jokių BPK reikalavimų šiuo atveju nepažeidė.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatytais pagrindais suėmimas paprastai skiriamas ar jo terminas pratęsiamas, jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujus nusikaltimus. Vertinant tokio manymo pagrįstumą būtina atsižvelgti į informaciją apie įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, ankstesnį teistumą, pragyvenimo lėšų gavimą iš nusikalstamos veiklos, jo vaidmenį nusikaltimo padaryme, ryšius užsienyje ir kitus duomenis. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam suėmimo taikymo terminas pratęstas būtent šiais pirmiau nurodytais pagrindais. Su tuo visiškai sutinka ir aukštesnysis teismas.

Bylos duomenys rodo, jog G. Ž. inkriminuojami du sunkūs, savanaudiški nusikaltimai, galimai padaryti veikiant organizuota grupe bei susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, už kurį įstatymų leidėjas numato griežtą ir išimtinai laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 8 metų. Bylos duomenys rodo, kad kaltinamasis anksčiau yra teistas, paskutinį kartą buvo pripažintas kaltu už savanaudiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą (BK 178 str. 2 d. ir 4 d.), o jam inkriminuojamuose nusikaltimuose jis kaltinamas atlikęs reikšmingą vaidmenį bei dalyvavęs tiesiogiai. Tai leidžia spręsti, jog jis nėra linkęs paklusti bendruomeninio gyvenimo nuostatoms, o papildomų lėšų pragyvenimui jis galimai gauna ir nusikalstamu būdu. Be to, kaltinamasis turi ryšių užsienyje (jo paties teigimu, jo brolis gyvena Airijoje). Jam gresianti laisvės atėmimo bausmė yra labai griežta, ir nors ji negali būti absoliuti sąlyga taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų tokį manymą patvirtinančių faktinių aplinkybių, kurios yra išdėstytos pirmiau. Kaltinamojo nurodomos aplinkybės, kad jis yra vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra teigiamai charakterizuojamas, išlaiko savo vaikus, yra svarbios ir reikšmingos, tačiau jos nepaneigia pirmiau išdėstytų duomenų, leidžiančių pagrįstai matyti egzistuojant BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytus suėmimo taikymo pagrindus.

Kartu aukštesnysis teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju vertinama tik tai, ar suėmimas pačiam kaltinamajam G. Ž. buvo paskirtas pagrįstai ir teisėtai, t.y. skundą nagrinėjantis teismas šioje proceso stadijoje neanalizuoja kardomųjų priemonių taikymo pagrįstumo kitiems tos pačios bylos kaltinamiesiems, jei dėl to nėra gauti proceso dalyvių skundai. Atmetami ir kaltinamojo argumentai dėl teisėsaugos institucijų šališkumo sprendžiant klausimą dėl suėmimo taikymo pratęsimo, kadangi byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų.

Kaltinamasis skunde nurodo, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime laikymo sąlygos prilygsta kankinimui, todėl taip pažeidžiamos jo teisės. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, jog suimtųjų laikymo (šiuo atveju Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime) sąlygas nustato ne teismas, o kitos institucijos bei teisės aktai. Todėl aukštesnysis teismas, nagrinėdamas kaltinamojo skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, negali spręsti apie Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime laikomų suimtųjų laikymo sąlygas, o tuo labiau jas keisti ar kažkaip koreguoti.

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog šiuo atveju kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, negalima. Nagrinėjamu atveju viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą, dėl ko nagrinėjamu atveju kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo bei išlaikant pusiausvyrą tarp galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės taikymo. Įvertinus atliktus tyrimo veiksmus bei tai, kad bylą yra perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje taip pat daroma išvada, jog suėmimo trukmė atitinka BPK nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismas bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Kaltinamojo G. Ž. skundus atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.