Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Irena Šeškauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Plungės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2018-09-11 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant laisvės apribojimą 4 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės laikotarpį dirbti ir 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, 2019-01-31 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kad kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Tai yra, kaltinamasis I. K., 2020-02-12 apie 14.10 valandą, gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje nieko nesakęs broliui Ž. K. vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į kairės pusės apatinę žandikaulio dalį, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam Ž. K. fizinį skausmą.

Kaltinamajam I. K. pateiktas įtarimas yra aiškus ir suprantamas, dėl jam pateikto įtarimo kaltu prisipažįsta. Parodė, kad kartu su broliu Ž. K. ir tėvais S. K. ir A. K. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), apie 10 metų. Kartais su broliu apsipyksta, kai jis būna išgėręs alkoholio, bet tai būna nedažnai, policija buvo kviesta tris ar keturis kartus. Jis visada būna įtariamasis, bet to neneigia ir kaltės nesikrato. Konfliktai kyla, nes brolis Ž. K., būdamas išgėręs, nuolat nurodinėja, kaip jam gyventi, ką daryti, o konfliktai baigiasi smūgiais ir policija. Jis būna išvežamas į policiją, o Ž. K. lieka namuose. Neneigia, kad neapsikentęs girto brolio svaičiojimų, išsigalvojimų, jam suduoda keletą smūgių. Po suduotų smūgių gailisi taip pasielgęs, bet suduodamas smūgius nepagalvoja, kad jo broliui skaudės. 2020-02-12 apie 14.00 valandą jis parėjo iš darbo ir nuėjo į savo kambarį, kuriame gyvena kartu su tėvais. Jo brolis Ž. K. apie 14.00 valandą parvažiavęs iš miesto įnešė mamai maisto produktus, juos padėjęs brolis priėjo prie jo ir pasakė, kad apipirko mamą. Jis sakęs, kad brolis išeitų lauk, brolis išėjo, bet apsisukęs tarpduryje vėl sugrįžo, tada jis savo broliui kumščiu sudavė, kaip ir nurodė į kairės pusės apatinį žandikaulį bei pagrasino. Broliui pasakė, kad nelįstų prie jo, nes gaus į galvą, užmuš jį. Galėjo sakyti ir tai, jog jei skambins į policiją, vis tiek jį paleis ir užmuš jį. Buvo labai įpykęs, susinervinęs, afekto būsenoje. Labai gailisi taip pasielgęs ir sukėlęs fizinį skausmą broliui bei jam grasinęs, kad su juo susidoros, jį užmuš. Bet taip su savo broliu pasielgti negalėtų. Jei brolis ir tėvai nori, kad jis su jais negyventų ir nesiartintų, taip ir padarys - gyvens pas savo kolegą A. G., adresu (duomenys neskelbtini). Papildomai nurodė, kad nuoširdžiai gailisi, sutinka būti nubaustas teismo baudžiamuoju įsakymu ir atlikti areštą (b. l. 116-117, 119, 124, 126).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti duomenys.

Nukentėjusysis Ž. K. parodė, kad jo tėvai: S. K. ir A. K., gyvenantys adresu (duomenys neskelbtini), ir jei neklysta prieš aštuonerius metus į jo tėvų namus iš (duomenys neskelbtini) persikėlė gyventi jo brolis I. K. Jis su broliu gyvena drauge tėvų namuose ne mažiau kaip šešeri metai. Jis gyvena vienas viename kambaryje, o kitame namo kambaryje gyvena jo mama S. K., tėvas A. K. ir brolis I. K. Visi įprastai susitinka tik bendroje namo virtuvėje. Mano, kad minėtas gyvenamasis namas priklauso abiem tėvams. Jis neregistruotas adresu: (duomenys neskelbtini), kiek žino ir I. K. nėra ten registruotas. 2020-02-12 ryte apie 08.00 valandą jis išėjo iš namų ir išvažiavo autobusu į Plungę. Namuose liko abu tėvai, o brolis I. K. tuo metu buvo darbe. Nei dieną prieš, nei anksčiau su broliu nebuvo sukonfliktavę ar susiginčiję. Paskutinį kartą su juo sukonfliktavo 2018 metų vasarą, konfliktas buvo su smurto panaudojimu jo atžvilgiu. Apie šį įvykį buvo pranešęs policijai, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tas po šio įvykio jokių konfliktų ar suduodamų smūgių nebuvo. Savo ir brolio santykius įvardintų kaip prastus, judviejų bendravimas nėra nuoširdus, bendrauja mažai, jo supratimu, I. K. yra nuolat irzlus, kartais agresyvus, piktas jo ir jų mamos atžvilgiu. 2020-02-12 apie 14.00 valandą jis grįžo į namus autobusu iš Plungės. Grįžęs į namus, iš karto nuėjo į mamos kambarį. Įėjus į mamos kambarį, ant lovos sėdėjo mama, jis priėjęs padavė jai nupirktus prieskonius. Padavęs prieskonius, sukosi savo visu kūnu link durų, kad eiti į savo kambarį. Jam einant link kambario durų, tuo pat metu įėjo brolis, kuris įžengęs į kambarį, iš karto priėjo prie jo ir nieko nesakęs kartą kumščiu sudavė jam į kairės pusės apatinio žandikaulio dalį. Po suduoto smūgio jis iš karto pasakė, kad skambins policijai. Po smūgio I. K. neklausė, kodėl jis taip pasielgė, o brolis nesakė jam dėl kokių priežasčių smurtavo prieš jį. Po to, kai jam buvo suduotas smūgis, jis iš karto juto gėlimą, maudimą, perštėjimą kairės pusės žandikaulyje, juto, kad ėmė kraujuoti kairės pusės žandikaulio vidinė dalis, taigi dėl smūgio sudavimo jam tikrai buvo sukeltas fizinis skausmas, bet sukelto skausmo jokiais žodžiais neišreiškė. Pats nuėjo į bendrą virtuvę ir skambino pagalbos telefonu 112. Kalbant virtuvėje telefonu ir pasakojant pareigūnams apie įvykusį įvykį, į virtuvę įėjo ir jo brolis, kuris girdėjo visą pokalbį telefonu su pareigūnais. Telefoninio pokalbio metu I. K. ne mažiau kaip du kartus pasakė jam, jo supratimu, grasinančius žodžius, kad skambink tai policijai, tačiau kai mane paleis, aš tave užmušiu. Po išsakytų grasinimų I. K. neatliko jokių aktyvių veiksmų, t. y. smūgių daugiau nesudavė, nebuvo paėmęs jokių daiktų ar įrankių, kuriais būtų galėjęs jį sužeisti. I. K. nenurodė kokiomis priemonėmis ir būdais tai padarys, o jis ir neklausė. Dėl kokių priežasčių 2020-02-12 apie 14.00 valandą jo brolis sudavė jam smūgį, nurodyti negali, nes nežino, nes nebuvo tarp jų jokio konflikto ar nesusipratimų. I. K. nepasakė nei smūgio sudavimo metu, nei po suduoto smūgio, kodėl taip pasielgė. Šį smūgio sudavimo faktą matė kambaryje buvusi mama S. K. bei tėvas A. K. Jo tėvas yra neįgalus, jam amputuota viena koja, tai nuolat būna kambaryje ir guli lovoje. Negali nurodyti, kaip į brolio suduotą smūgį jam reagavo jo tėvai, nes jis iš karto išėjo iš kambario. Jo brolis I. K. dirba pas ūkininką- įprastai per laisvas dienas jis vartoja alkoholinius gėrimus. I. K. kartais yra agresyvus jo ir mamos S. K. atžvilgiu tiek būdamas blaivus, tiek neblaivus. Tačiau, kodėl jis būna agresyviai nusiteikęs, nežino. Brolio bijo dėl to, nes jis jo atžvilgiu per šešerius metus smurtauja trečią kartą, apie visus smurto atvejus yra pranešęs policijai. Po šio įvykio jis buvo pristatytas medikų apžiūrai, jokių lūžių nustatyta nebuvo. Įvykio metu jis buvo blaivus, brolis I. K., jo supratimu, taip pat buvo blaivus (b. l. 32-34, 36).

Liudytojas A. K. parodė, jog 2020-02-12 jam kartu su sutuoktine S. K. būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), į namus iš Plungės grįžo sūnus Ž. K., kurį sutuoktinė buvo prašiusi parvežti prieskonių. Grįžęs Ž. K. įėjo į jų kambarį ir padavė jai prieskonius. Staiga į tą patį kambarį įėjo kitas sūnus I. K., gyvenantis tuo pačiu adresu, kuris nepasakęs nei vieno žodžio, trenkė kumščiu Ž. K. į veidą. Po smūgio matė, kad sūnus Ž. K. susvirduliavo, tačiau nenugriuvo. Tuo metu kažkuris kažkuriam kažką pasakė, tačiau ką tiksliai pasakyti negali, nes nepamena. Pasakę tuos žodžius, abu sūnūs iš kambario išėjo, tačiau kad būtų daugiau konfliktavę negirdėjo. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir I. K. išvežė. Abu sūnūs nėra vienas kito atžvilgiu geranoriškai nusiteikę, tačiau didesnių konfliktų tarp jų nebūna. Kas šiuo atveju buvo kaltas pasakyti negali, nes nežino priežasties, kodėl tą dieną buvo įvykęs konfliktas. Mano, kad abu sūnūs susitaikys ir ateityje tarp jų konfliktų nebebus (b. l. 60, 62).

Liudytoja S. K. parodė, kad 2020-02-12 ji kartu su savo neįgaliu sutuoktiniu A. K. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kai į namus iš Plungės grįžo sūnus Ž. K., kurio buvo prašiusi parvežti prieskonių. Grįžęs Ž. K. įėjo į jų kambarį ir padavė jai prieskonius. Staiga į tą patį kambarį įėjo kitas sūnus I. K., gyvenantis kartu su jais, kuris nepasakęs nei vieno žodžio, trenkė Ž. K. kumščiu į veidą. Po smūgio matė, kad sūnus Ž. susiėmė veidą ir kažką pasakęs, tačiau ką tiksliai, nepamena, išbėgo iš jų kambario į virtuvę. Paskui Ž. K. išėjo ir I. K. Kad kitame kambaryje būtų daugiau konfliktavę negirdėjo. Girdėjo kaip Ž. skambina policijai. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir I. K. išvežė. Abu sūnūs tarpusavyje nėra artimi ar draugiški, tačiau didesnių konfliktų tarp jų nebūna. Kas šiuo atveju buvo kaltas, negali pasakyti, nes nežino priežasties, kodėl tą dieną buvo įvykęs konfliktas. Mano, kad abu sūnūs susitaikys ir ateityje tarp jų konfliktų nebebus. Nori, kad abu sūnūs gyventų su jais tame pačiame name (b. l. 65, 67).

Iš 2020-02-12 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo ir jo priedų (fotolentelė) matyti, kad Ž. K. pranešė apie tai, kad 2020-02-12 14.10 valandą, adresu (duomenys neskelbtini), iš Plungės jis grįžo į namus. Įėjęs į kambarį, mamai S. K. įdavė nupirktus prieskonius. Tada jo brolis I. K., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis ten pat, iš virtuvės įėjęs į kambarį, vieną kartą kumščiu trenkė jam į veidą. Po smūgio pajuto maudimą ir skausmą kairėje veido pusėje. Po to, kai brolis I. K. jam sudavė, jis iš karto pradėjo skambinti pagalbos telefonu, o I. K. pradėjo jam grasinti, kad jei iškvies policiją, jis jį užmuš. Mano, kad grasinimai realūs, nes jo brolis jau ne pirmą kartą prieš jį smurtauja. Ankščiau yra pradėtos ikiteisminio tyrimo bylos dėl brolio smurto prieš jį, kurių metu su broliu susitaikydavo. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pageidauja, kad prieš jį smurtaujantis brolis būtų iškraustytas, nes jo bijo. Įvykio vietos apžiūros atlikimo vieta - (duomenys neskelbtini), apžiūros objektas - medinis namas, į kurį patenkama iš vakarų pusės. Įėjus į vidų, matomas prieangis, kairėje pusėje durys pro kurias patenkama į kitą prieangį, kairėje dar vienos medinės durys pro kurias patenkama į virtuvę. Virtuvė netvarkinga, visur pridėta įvairių indų. Tiesiai priešais - kambarys, kuriame prie skirtingų sienų yra dvi lovos. Daiktai nesuversti, jokių grumtynių požymių nematyti (b. l. 1-6, 9-13).

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK Plungės r. PK) Reagavimo skyriaus tyrėjos R. B. 2020-02-12 tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2020-02-12 14.16 valandą buvo gautas pranešimas, jog agresyvus brolis trenkė kumščiu į veidą pranešėjui. Šiuo metu šūkauja, konfliktuoja žodžiu. Nuvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), pasitiko blaivus Ž. K., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad jo blaivus brolis I. K., gimęs (duomenys neskelbtini), namuose nieko jam nesakęs trenkė kumščiu jam į veidą, taip pat grasino, kad jei iškvies policiją, jį užmuš. Ž. K. paaiškino, kad brolis I. K. jam trenkė dėl apkalbų, kurias neva jis paskleidė. Namuose buvęs I. K. neneigė, kad trenkė broliui Ž. K., nes brolis jį kaime apkalbinėja, dėl to jis supyko ir nesusilaikęs trenkė. Namuose buvo brolių tėvai S. K. ir A. K., gyvenantys ten pat, kurie buvo akivaizdžiai blaivūs. Jie nurodė, kad matė, kaip sūnus I. K. nieko nesakęs trenkė kambaryje stovinčiam broliui. S. K. nurodė, kad sūnus I. K. yra labai agresyvus ir jo bijo. Nustatyta, kad 2020-02-12 14.10 valandą namo kambaryje blaivus I. K. nieko nepasakęs vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė broliui Ž. K. į veido kairę pusę, dėl ko Ž. K. patyrė fizinį skausmą. Taip pat I. K. grasino broliui Ž. K., pasakydamas žodžius, jeigu praneš policijai, užmuš jį. Grasinimai realūs, nes I. K. jau ne pirmą kartą smurtauja prieš brolį Ž. K. Ž. K. pristatytas į Plungės ligoninės priėmimo skyrių, kur jam nustatyta viršutinės lūpos gleivinės mušta žaizda. Įvykis filmuotas Transcend 0041 (b. l. 26).

VšĮ Plungės r. savivaldybės ligoninės įdėtinio lapo į formą Nr. 025a/LK ir Nr. 025/a kopija patvirtina, kad 2020-02-12 16.48 valandą Ž. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatyta viršutinės lūpos gleivinės muštinė žaizda (b. l. 52).

Iš Klaipėdos AVPK Plungės r. PK alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad 2020-02-12 14.28 valandą Ž. K. buvo blaivus (0,00 promilių); 2020-02-12 14.31 valandą I. K. taip pat buvo blaivus (0, 00 promilių) (b. l. 99-100, 101).

Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis I. K. smurtavo prieš savo šeimos narį – kartu gyvenantį brolį, sukėlė jam fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas jo nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamasis I. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dirbantis, teistas už to paties pobūdžio nusikalstamas veikas, jo atžvilgiu (duomenys neskelbtini) nutrauktas ikiteisminis tyrimas už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir (duomenys neskelbtini) nutrauktas ikiteisminis tyrimas už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (b. l. 76-78), per paskutinius penkerius metus administracinėmis nuobaudomis nebaustas (b. l. 91).

Atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį, laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, į tai, jog jis, duodamas parodymus (b. l. 124), su prokurorės siūloma arešto bausme sutiko, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam arešto bausmę už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis I. K. nusikalstamą veiką padarė savo šeimos nariui, jis įpareigotinas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² straipsnis).

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso būdu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis buvo sulaikytas nuo 2020-02-12 iki 2020-02-13, todėl jo laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (b. l. 102-103, 120) (BK 66 straipsnis).

Pradėjus vykdyti bausmę, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 80-81) - panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

I. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę – areštą 45 paroms;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. K. nustatyti sumažintą bausmę – areštą 30 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti dvi dienas jo laikinojo sulaikymo laiką – nuo 2020-02-12 iki 2020-02-13, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Arešto pradžią skaičiuoti nuo I. K. sulaikymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti nuteistąjį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti I. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškintina, kad nesutinkant su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos nuteistasis turi teisę Plungės apylinkės teismui paduoti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu bausmės dydžiu, galės paskirti bet kokias kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 354 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių (Trakų g. 10, Šiauliai) izoliatoriaus darbo laiku atlikti arešto bausmės.

Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, nuteistojo paiešką atlieka policija.