Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. S. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, suinteresuoti asmenys „Swedbank“, AB, K. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas antstolis A. S. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą prašydamas išaiškinti, ar antstoliui pilnai įvykdžius 2010-08-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties Nr. 218-2N/2010 rezoliucinę dalį, gali būti tęsiamas išieškojimas iš kito skolininkui K. K. priklausančio turto. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad vykdant 2010-08-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį Nr. 218-2N/2010, 2012-12-27 turto perdavimo išieškotojui aktu išieškotojui „Swedbank“, AB perdavė iš antrųjų varžytynių neparduotą įkeistą turtą. Antstolio kontoroje gautas išieškotojo „Swedbank“, AB raštas dėl likusios skolos išieškojimo, kuriuo išieškotojas prašo tęsti skolos išieškojimo veiksmus ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieškoti iš kito skolininko turto.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/11/02023 pagal 2010-08-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį Nr. 218-2N/2010 dėl įkeistų daiktų, t. y. 0,0533 ha ploto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir pastato – motelio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių K. K., priverstinio pardavimo išieškotojo „Swedbank“, AB naudai. Nutartyje nurodyta, kad skolininko ir įkeisto daikto savininko K. K. skolą išieškotojui sudaro 154246,39 EUR ir 270,56 Lt, taip pat sutartinės ir įstatyminės palūkanos nuo skolos sumos iki visiško atsiskaitymo su išieškotoju. Pagal 2010-08-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį Nr. 218-2N/2010, 2012-12-27 turto perdavimo išieškotojui aktu išieškotojui „Swedbank“, AB perduotas iš antrųjų varžytynių neparduotas skolininkui K. K. priklausantis įkeistas turtas.

Jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad teismo procesinio sprendimo aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to, siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo, sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis). Aiškindamas sprendimą (nutartį), teismas negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas (nutartis), išspręstų klausimų ribų. Teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2009).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010 yra išaiškinęs, kad hipotekos teisėjo priimta nutartis už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdytinas be jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto; antstolis vykdo hipotekos teisėjo nutartį (CPK 558 straipsnio 2 dalis, 586 straipsnio 1 dalis, 587 straipsnis). Vykdydamas hipotekos teisėjo nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių, antstolis atlieka priverstinį įkeisto daikto pardavimą. Jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse paaiškėja, kad gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, ir šia prasme hipotekos teisėjo nutartis tampa įvykdyta tik iš dalies, antstolis, kreditoriui pasinaudojus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, tęsia hipotekos teisėjo nutarties priverstinio vykdymo veiksmus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieško iš skolininko kito turto. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.193 straipsnio 1 dalies nuostatos „turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka“ aiškinimas taip, kad nevisiškai patenkinus savo reikalavimą iš įkeisto daikto kreditorius privalo reikšti atitinkamą ieškinį skolininkui teisme ir likusi, netenkinta iš įkeisto daikto, reikalavimo dalis gali būti patenkinta (išieškota) tik esant dėl to priimtam teismo sprendimui, neatitiktų nurodytos teisės normos paskirties, sisteminio jos aiškinimo, prieštarautų bendriesiems teisės principams.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 2 dalies, 586 straipsnio 1 dalies, 587 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.193 straipsnio 1 dalies nuostatas, bei į Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą šių teisės normų aiškinimą, teismas išaiškina, kad antstolis privalo vadovautis šiuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo pateiktu išaiškinimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

išaiškinti antstoliui A. S., kad, jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse paaiškėja, kad gaunama mažesnė suma nei priklauso kreditoriui, ir šia prasme hipotekos teisėjo nutartis tampa įvykdyta tik iš dalies, antstolis, kreditoriui pasinaudojus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, tęsia hipotekos teisėjo nutarties priverstinio vykdymo veiksmus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieško iš skolininko kito turto.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą