Tauragės apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės D. S. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), vedęs, (duomenys neskelbtini) įmonės savininkas, 2009-05-04 Tauragės rajono apylinkės teismui patvirtinus Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 38 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, susitaikius su nukentėjusiu asmeniu ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (650 litų), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 222 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. V., apgaulingai organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

būdamas (duomenys neskelbtini) įmonės, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. vieta (duomenys neskelbtini), vadovas, pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą (2021 m. lapkričio 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija), veikdamas bendrininkų grupe su įmonės vyr. buhaltere V. V., kuri pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą turi registruoti ūkines operacijas laikydamasi šiame įstatyme ir taikomuose standartuose nustatytų reikalavimų, padedant (duomenys neskelbtini) įmonės vadybininkui Ž. K. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini)), tyčia apgaulingai organizavo (duomenys neskelbtini) įmonės finansinę apskaitą, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (galiojusio nuo 2002-01-01 iki 2022-04-30) reikalavimus:

- 2 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 4 dalį, kuri nustato, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“ bei pažeidė Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (galioja nuo 2022-05-01)reikalavimus:

- 3 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad „Ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais, 2 dalį, kuri nustato, kad „Visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose, 3 dalį, kuri nustato, kad „Ūkinės operacijos turi būti užregistruojamos ūkinės operacijos dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip iki ataskaitų parengimo dienos, o grynaisiais pinigais atliekamos ūkinės operacijos (toliau – grynųjų pinigų operacijos) – ne vėliau kaip paskutinę einamojo mėnesio dieną“, 4 dalį, kuri nustato, kad „Apskaita tvarkoma darant dvejybinį įrašą, išskyrus atvejus, kai šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyti subjektai pasirenka supaprastintą apskaitą“, 4 straipsnio „Subjektai, turintys teisę pasirinkti supaprastintą apskaitą“ 2 punktą, kuris nustato, kad „neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais finansiniais metais;

- 8 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad „Apskaitos registrų skaičių, sudarymo būdą ir formą pasirenka subjektai. Kiekviename subjekte, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytus supaprastintą apskaitą pasirinkusius subjektus, nepriklausomai nuo pasirinktų sudaryti apskaitos registrų, turi būti sudaroma didžioji knyga. Jeigu subjektas atlieka grynųjų pinigų operacijas, turi būti sudaromas grynųjų pinigų apskaitos registras“.

(Duomenys neskelbtini) įmonė laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2023-05-31 parduodama naudotus automobilius, kuriuos pardavė (duomenys neskelbtini) įmonės vadybininkas Ž. K., pardavimo dokumentuose – PVM sąskaitose faktūrose, 20 atvejų nurodė mažesnes automobilių kainas, negu realiai buvo parduodami automobiliai. Ž. K. šias PVM sąskaitas faktūras perdavė įmonės vyr. buhalterei V. V. V. V., žinodama, kad PVM sąskaitose faktūrose yra nurodoma mažesnė kaina jas įtraukė į apskaitą, be to ji buhalterinėje apskaitoje neužregistravo viso 57310,00 Eur piniginių lėšų gavimo už parduotas transporto priemones:

1. 2022-01-14 pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), V. V. už 1800 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 1100 Eur sumai, o gautų 700 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

2. 2022-02-03 pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), A. N. už 4500 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 1960 Eur sumai, o gautų 2540 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

3. 2022-03-01 pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), L. Š. už ne mažiau kaip 2000 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 1000 Eur sumai, o gautų 1000 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

4. 2022-04-28 pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), M. K. už 7800 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 3280 Eur sumai, o gautų 4520 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

5. 2022-05-21 pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), E. K. už ne mažiau kaip 3700 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 Eur sumai, o gautų 1700 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

6. 2022-07-05 pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Z. P. už 6500 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 3400 Eur sumai, o gautų 3100 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

7. 2022-07-20 pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), D. M. už 4000 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), 700 Eur sumai, o gautų 3300 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

8. 2022-08-08 pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), L. L. už 6800 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), 1700 Eur sumai, o gautų 5100 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

9. 2022-09-09 pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), R. K. už 3900 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), 3700 Eur sumai, o gautų 200 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

10. 2022-10-15 pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), A. M. už 4700 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), 1800 Eur sumai, o gautų 2900 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

11. 2022-11-02 pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), V. T. už 4200 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), 3200 Eur sumai, o gautų 1000 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

12. 2022-11-21 pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), J. N. už ne mažiau kaip 4800 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), 1000 Eur sumai, o gautų 3800 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

13. 2022-11-26 pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), M. J. už 2900 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), 1250 Eur sumai, o gautų 1650 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

14. 2022-12-15 pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), V. Y. už 5000 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), 1800 Eur sumai, o gautų 3200 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

15. 2023-01-13 pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), G. R. už 7600 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 4600 Eur sumai, o gautų 3000 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

16. 2023-01-17 pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), L. S. už 4000 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), 1500 Eur sumai, o gautų 2500 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

17. 2023-01-18 pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), R. P. už 17300 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 7300 Eur sumai, o gautų 10000 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

18. 2023-01-28 pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Ž. K. už 4000 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2500 Eur sumai, o gautų 1500 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

19. 2023-02-20 pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), A. M. už 4700 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2300 Eur sumai, o gautų 2400 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

20. 2023-03-28 pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), V. K. už 5000 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), 1800 Eur sumai, o gautų 3200 Eur neužregistravo apskaitos registruose.

Taip pat (duomenys neskelbtini) įmonė įvykusias ūkines operacijos registravo nedarant dvejybinio įrašo, nevedė Didžiosios knygos ir grynųjų pinigų apskaitos registrų. (duomenys neskelbtini) įmonė laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2023-05-31 neužregistravo buhalterinėje apskaitoje 47365,00 Eur apmokestinamųjų pardavimo pajamų, neužregistravo ir nedeklaravo 9945,00 Eur mokėtino PVM ir 7105,00 Eur mokėtino pelno mokesčio, viso nesumokėjo 17 050,00 Eur valstybės biudžetui. Dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 3 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies, 4 dalies (galiojo nuo 2002-01-01 iki 2022-04-30), Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 3 dalies, 4 dalies, 4 straipsnio 2 punkto, 8 straipsnio 1 dalies (galioja nuo 2022-05-01) nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2023-05-31 iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

R. V. kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad sutinka su tuo, kad apgaulingai organizavo savo įmonės, tai yra (duomenys neskelbtini) įmonės, apskaitos tvarkymą. Šiame ikiteisminiame tyrime jau buvo apklaustas kaip spec. liudytojas, tuo metu davė išsamius parodymus, jie buvo teisingi, prašo jais vadovautis. Jis paaiškino, kad automobilių pirkimu ir pardavimu, rūpinosi Ž. K. ir nežino kada ir kuriais atvejais jis už parduotą automobilį gaudavo daugiau, nei nurodyta automobilio pardavimo dokumentuose, jis tiesiog nesikišo į automobilių prekybos reikalus. Už tai, kad leidžia Ž. K. savo įmonės vardu prekiauti automobiliais, nei jis, nei įmonė nieko negaudavo, leido tai daryti tik iš geros valios, nes jie yra draugai, Ž. K. turi onkologinių sveikatos problemų, tad iš geros širdies leido tai daryti. Nurodė, kad dėl to, kad Ž. K. į jo įmonės kasą neįnešė galimai gautų 57310 Eur už parduotus automobilius, jis neturi jokių pretenzijų.

Nurodė, kad nesukontroliavo, jog įmonės buhalterinė apskaita yra vedama apgaulingai, nes tiesiog į tai nesikišdavo. Žinojo, kad Ž. prekiauja automobiliais įmonės vardu, tačiau kaip buhalteriškai viskas sutvarkoma, jis nežinojo, nes nieko apie tai nesupranta. Iš jam įteikto įtarimo mato, kad nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) įmonė valstybei yra skolinga 17050 Eur. Sutinka padengti visą valstybei padarytą žalą, pateiks prašymą, kad valstybei padaryta žala būtų padengta iš ikiteisminio tyrimo metu iš jo paimtų pinigų. R. V. nurodė, kad supranta ir pripažįsta, kad (duomenys neskelbtini) įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai, dėl to nuoširdžiai gailisi. Norėtų, kad baigiant šį ikiteisminį tyrimą jam būtų paskirta kuo mažesnė piniginė bauda, kadangi geranoriškai bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais (8 t., b. l. 71-74).

Apklaustas specialiuoju liudytoju R. V. 2023-04-06 parodė, kad 1993 metais įkūrė įmonę ,, (duomenys neskelbtini) įmonė“. Įmonė užsiima automobilių gabenimu įmonei priklausančiais 9 autovežiais, bei naudotų automobilių prekyba. Įmonės finansinę apskaitą tvarko įmonės buhalterė, jo žmona V. V. Taip pat, įmonėje dirba antra buhalterė S. J. Už kasą yra atsakinga vyr. buhalterė V. V. Įmonės grynieji pinigai yra laikomi jo namo seife. Atskiro įmonės seifo neturi, pinigus ir savo, ir įmonės, laiko bendrai. R. V. parodė, kad įmonėje dirba Ž. K., jo pareigos vadybininkas. Jis gauna fiksuotą darbo užmokestį, nepriklausomą nuo jo darbo rezultatų. Ž. K. yra atsakingas už naudotų automobilių prekybą jo įmonės vardu. Jis vyksta į (duomenys neskelbtini), ieško tinkamų prekybai automobilių. Į (duomenys neskelbtini) jis vyksta dažniausiai iš asmeninių lėšų, nors kartais jo kelionės išlaidos yra apmokamos per komandiruotpinigius, jis su įmonės banko kortele apmoka už viešbučius (duomenys neskelbtini). Kai jų įmonė parveža Ž. K. įsigytą automobilį, Ž. K. iš savo pinigų įmonei sumoka už automobilių parvežimą. Ž. K. turi įmonės spaudą, kad galėtų jį naudoti įsigyjant automobilius. Jei įsigyjamų automobilių kaina yra ne itin didelė (iki kelių tūkstančių), tuomet Ž. K. už automobilius pats sumoka grynaisiais. Jei įsigyjamo automobilio kaina yra didesnė, tuomet įmonė atlieka pavedimą automobilio pardavėjui. Ž. prieš tai telefonu paskambina jo žmonai V., pasako kiek pinigų ir kur reikia pervesti už įsigyjamą automobilį, ir V. padaro pavedimą. Radęs automobiliams pirkėjus, jie atvyksta į jų administracines patalpas, esančias jų namų adresu, tai yra, (duomenys neskelbtini). Tuomet buhalterė užpildo automobilio pirkimo - pardavimo sutartį, ir įformina automobilio pardavimą. Kaip buhalterijoje tai yra sutvarkoma, kad viskas būtų tvarkingai, negali atsakyti, nes buhalterijos tvarkymas yra ne jo sritis, to reikia klausti įmonės buhalterių. Nurodė, kad atliktos kratos metu jo, R. V., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai name esančiame seife rado ir paėmė 39950 Eur įvairiomis kupiūromis. Dalis šių pinigų yra jų šeimos santaupos, tačiau kokia tiksli santaupų suma, jis negali pasakyti. Kita likusi pinigų dalis yra įmonės. Kiek įmonės pinigų buvo seife, jis nežino, nes kaip jau sakė, įmonės ir savo pinigus laiko bendrai (8 t., b. l. 54-57).

Motyvuojamoji dalis

Be R. V. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais:

Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl turimos informacijos, kad (duomenys neskelbtini) įmonė, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vykdydama savo veiklą galimai apgaulingai tvarko įmonės buhalterinę apskaitą t. y. parduodama naudotus automobilius jų pirkimo pardavimo dokumentuose nurodo ženkliai mažesnes automobilių pardavimo kainas (1 t., b. l. 1).

Liudytoju apklaustas V. V. 2023-07-18 nurodė, kad 2022 m. sausio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, (duomenys neskelbtini) mieste įsigijo automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, kėbulo numeris: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilį pardavė apie (duomenys neskelbtini) metų vyriškis, kurio nei vardo nei pavardės nežino, atpažinti negalėtų. Parduodant automobilį pardavėjas su kažkuo susiskambino ir po kiek laiko atsivežė pasirašyti dokumentus. Automobilis buvo netvarkingas, turėjo daug kėbulo įbrėžimų, nebuvo katalizatoriaus, matėsi korozijos žymės. Kitą dieną, po automobilio apžiūros, V. V. vėl atvyko į (duomenys neskelbtini), kur susitiko su tuo pačiu vyriškiu. Vyriškis atsivežė su savimi jau paruoštus dokumentus, t. y. PVM sąskaitos faktūrą, kurioje jau buvo užpildyti perkamo automobilio duomenys, pirkėjo bei pardavėjo duomenys. Minėtą blanką pasirašė tik V. V., įrašydamas savo vardą pavardę bei pasirašęs. Taip pat, pasirašė kasos pajamų orderį, kuris jau buvo užpildytas. Už automobilį mokėjo grynais pinigais apie 1800 Eur, tiksliai sumos neprisimena. V. V. paklausius pardavėjo, kodėl dokumentuose užrašė mažesnę nei pardavimo kaina, pardavėjas atsakė, kad kitaip negali užrašyti, nes tada jis nieko neuždirbs. Kadangi automobilio pardavimo kaina liudytojui tiko, sutiko su sąskaitos - faktūros blanke bei pinigų priėmimo kvite nurodyta mažesne pardavimo suma, t. y. 1100 Eur. V. V. nurodė, kad sudarant pirkimo - pardavimo sandorį, nurodyti mažesnę pardavimo pinigų sumą buvo suinteresuotas pardavėjas (1 t., b. l. 42-46).

Liudytoja apklausta A. N. 2023-06-12 parodė, kad 2022-02-03 įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį pirko (duomenys neskelbtini), automobilių pardavimo aikštelėje, kuri yra už ,, (duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Minėtą dieną buvo įformintas pirkimas, tačiau tą automobilį pastaroji prieš savaitę buvo apsižiūrėjusi, ir susitarusi su jo pardavėju, kad pirks. Tuomet pardavėjui sumokėjo 500 Eur avansą, ir susitarė, jog įmonė dar pašalins tam tikrus gedimus, ir sutvarkyti lizingo dokumentus. Skelbimą apie parduodamą būtent šį automobilį pamatė "Facebooke" (Prie apklausos protokolo pridėjo telefono ekrano kopiją su jame užfiksuotu skelbimu). 2022-02-03, kai nuvyko atsiimti automobilio, liudytoja jau turėjo išsigryninusi kredito pinigus, kadangi pardavėjas buvo prašęs, jog atsiskaitytų grynaisiais. A. N. lizingą ėmė 4000 Eur, tad visus juos ir išsigrynino. Už automobilį iš viso sumokėjo 4500 Eur, tai yra, 4000 Eur automobilio atsiėmimo dieną 500 Eur buvo davusi avansą. Dokumentus automobilio pardavėjas jau turėjo suruošęs, tad ji net nežiūrėdama į juos pasirašė tose vietose, kur jai parodė. Nežiūrėjo ir nematė, kad pirkimo - pardavimo dokumentuose yra įrašyta ženkliai mažesnė automobilio kaina. Dokumentuose įrašyta 1960 Eur, nors iš tiesų mokėjo 4500 Eur (1 t., b. l. 49-52).

Iš A. N. pridėtos telefono ekrano kopijos matyti, kad skelbime automobilio pardavimo kaina buvo nurodyta 4500 Eur (1 t., b. l. 53-54).

Liudytoju apklaustas A. Š. 2023-07-19 apklausoje parodė, kad norėjo nupirkti savo mamai L. Š. automobilį. 2022 metų kovo mėnesį (duomenys neskelbtini) mieste esančioje automobilių pardavimo aikštelėje apžiūrėjo automobilį T. P., ir tą pačią dieną jį nusipirko. Prie aikštelės esančiame ofise buvo užpildyti automobilio pirkimo - pardavimo dokumentai. Mamos su juo tuo metu nebuvo. Neatsimena kas pildė automobilio dokumentus, ir kokiu būdu tai darė. Nurodė, kad jam parodytuose dokumentuose perkant šį automobilį A. Š. pasirašė kaip pirkėjas mamos vardu. Turėjo žodinį mamos leidimą jos vardu nupirkti automobilį, pasirašydamas dokumentus mamos vardu bendravo su ja telefonu, tad ji žinojo, kad pastarasis pasirašė jos vardu. Už perkamą automobilį mokėjo grynaisiais, vyrui, su kuriuo bendravo dėl automobilio įsigijimo. Pinigus sumokėjo visus iš karto, vienu kartu. Tiksliai neatsimena kiek sumokėjo už šį automobilį, bet tai buvo ne mažiau kaip 2000 Eur ir ne daugiau kaip 3500 Eur. A. Š. nurodė, kad pasirašydamas automobilio pirkimo - pardavimo dokumentus matė, kad juose yra nurodyta mažesnė automobilio pardavimo kaina, tai buvo pardavėjo iniciatyva, liudytojas pats neprašė pardavėjo, kad įrašytų mažesnę automobilio pardavimo kainą (1 t., b. l. 59-61).

Liudytoju apklaustas M. K. 2023-07-18 parodė, kad 2022 m. balandžio mėnesio pabaigoje - gegužės mėnesio pradžioje, nusipirko automobilį (duomenys neskelbtini). Automobilį įsigijo ne asmeniškai, o per žmogų - tarpininką, kuris jam padėjo. Liudytojas pats su pardavėju nebendravo. Asmuo, kuris M. K. padėjo įsigyti šį automobilį, yra vardu I., jo telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). Pastarasis į I. kreipėsi, kad padėtų įsigyti šį automobilį, nes M. K. buvo ką tik atvykęs į Lietuvą, ir nežinojo kaip įsigyti automobilį. Šio asmens liudytojas nepažįsta, jį surado internete, susisiekė, ir paprašė pagalbos. Prieš nuperkant šį automobilį, asmuo, vardu I. atsiuntė automobilio (duomenys neskelbtini) filmuotą medžiagą, ir M. K. pasakė, kad pirks šį automobilį. Pastarieji bendravo "Viber" programa, ir po atsiųsto filmuko apie automobilį, pastarasis patvirtino, kad pirks šį automobilį. Liudytojui automobilį atvarė į (duomenys neskelbtini), ten jį ir nupirko. Pardavėjas automobilio perpardavėjas sutvarkė visus dokumentus M. K. vardu. Automobilio pirkimo dokumentuose pasirašė pats liudytojas, kai automobilį atvarė į (duomenys neskelbtini). Už perkamą automobilį sumokėjo dviem bankiniais pavedimais, jie buvo 3500 Eur sumai, ir 4000 Eur sumai. Taigi, už šį automobilį iš viso sumokėjo 7500 Eur. Šiuos pinigus mokėjo I., juos pervesdamas į I. banko sąskaitą. Nurodė, kad pasirašydamas automobilio pirkimo dokumentus nematė, jog automobilio pardavimo kaina yra nurodyta daug mažesnė, nei iš tiesų sumokėjo (1 t., b. l. 66-68). M. K. pateikti mokėjimai bankiniu pavedimu(1 t., b.l. 69-75).

Liudytoju apklaustas I. A., 2023-08-01 apklausoje parodė, kad jis yra autoblogeris, filmuoja vaizdo įrašus apie automobilius Lietuvoje ir kelia juos į "youtube" platformą. M. K. susirado jį internete ir paprašė, kad padėtų jam įsigyti automobilį Lietuvoje, pasakė, kad norėtų (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) markės automobilių. I. A. pamatė (duomenys neskelbtini) parduodamą automobilį (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos ir padėjo jam jį įsigyti. M. K. jam buvo atsiuntęs savo asmens dokumento nuotrauką, tad I. A. ją padavė automobilio pardavėjui, ir jis išvyko, kur užpildė automobilio pirkimo - pardavimo dokumentus. I. A. pardavėjui paliko avansą, tai buvo 300 Eur. Grįžęs pardavėjas jam padavė užpildytus dokumentus, ir davė, kad I. A. perduotų juos M. K. pasirašyti, ir tuomet grąžintų atgal. Tuo metu M. K. į I. A. asmeninę banko sąskaitą pervedė iš viso 7800 Eur, trimis skirtingais pavedimais. Iš M. K. gautų pinigų pastarasis 7500 Eur išsigrynino, kol pardavėjas tvarkė automobilio dokumentus, ir kai dokumentus atvežė, grynaisiais pinigai perdavė automobilio pardavėjui likusią sumą. Liudytojas nurodė,kad R. V. įmonei už šį automobilį iš viso sumokėjo 7800 Eur, kuriuos jam buvo pervedęs M. K. (1 t., b. l. 80-82).

Liudytoju apklaustas Z. P. 2023-06-06 apklausoje parodė, kad 2022-07-04 (duomenys neskelbtini) mieste, vienoje iš automobilių pardavimo aikštelių, kuri yra važiuojant link (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, pamatė jam patinkantį automobilį (duomenys neskelbtini). Pardavėjas Z. P. pasakė, jog automobilis kainuoja 6500 Eur. Sekančią dieną, tai yra 2022-07-05, ryte, liudytojas vėl nuvyko į prie jam patikusio automobilio (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), vėl buvo tas pats automobilio pardavėjas. Pasakė, kad nori pirkti šį automobilį. Sutarė, kad pardavėjas atliks automobilio techninę apžiūrą. Kai automobilis jau buvo paruoštas pardavimui, Z. P. pardavėjui grynaisiais sumokėjo 6500 Eur. Automobilio pardavėjas su savimi jau turėjo susiruošęs automobilio pardavimo dokumentus. Liudytojas juose pasirašė, tačiau kokie tai buvo dokumentai, neprisimena. Liudytojui buvo parodyta 2022-07-05 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). Jis patvirtino, kad tai jis pasirašė šioje sąskaitoje kaip automobilio pirkėjas. Faktą, jog sąskaitoje faktūroje yra nurodyta mažesnė automobilio pardavimo kaina, jis pamatė tik tuomet, kai įregistravo automobilį, tai yra VĮ "Regitra". Kodėl pardavėjas nurodė mažesnę automobilio pardavimo kainą, tai yra 3400 Eur, nežino (1 t., b. l. 94-97).

Liudytoja apklausta D. M. 2023-06-13 apklausoje parodė, kad 2022-07-20 įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, iš ten esančios automobilių pardavimo aikštelės. Jei gerai atsimena, tą dieną tik apžiūrėjo automobilį. Kai nusprendė jį pirkti, pasakė apie tai pardavėjui, davė jam 100 Eur rankpinigių. Už dienos ar dviejų D. M. vėl nuvyko į minėtą automobilių pardavimo aikštelę, susitiko su automobilio pardavėju. Jis liudytojai liepė palaukti, o pats nuvyko, kaip suprato, į įmonę, sutvarkyti automobilio pirkimo - pardavimo dokumentų. Kai grįžo pardavėjas, D. M. pasirašė dokumentuose, tose vietose, kur jai nurodė pardavėjas, sumokėjo pardavėjui pinigus už įsigyjamą automobilį, ir išvyko. Tą dieną automobilio pardavėjui sumokėjo dar 3900 Eur grynaisiais. Taigi, iš viso už šį automobilį pardavėjui sumokėjo 4000 Eur. Nurodė, kad pasirašydama nematė, tiksliau net nežiūrėjo kokia įsigyjamo automobilio kaina yra nurodyta šiuose dokumentuose. Apie tai, kad šiuose dokumentuose automobilio pardavimo kaina nurodyta 700 Eur, ji pamatė tik apklausos metu (1 t., b. l. 101-104).

Liudytoju apklaustas L. L. 2023-07-27 parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 8 d. įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini) (vėliau jam buvo suteiktas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Šį automobilį pirko (duomenys neskelbtini), iš automobilių pardavimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini). Kai apžiūrėjo automobilį, pasakė pardavėjui, kad jį pirks. Sutarė kainą už automobilį - 6800 Eur. Tada kartu su pardavėju nuvyko iki bankomato ir išsiėmė 50 Eur, juos davė pardavėjui kaip rankpinigius. Kadangi automobiliui reikiamus pinigus L. L. turėjo grynaisiais savo namuose (duomenys neskelbtini), jie sutarė, kad kol nuvažiuosi namo jų pasiimti, pardavėjas užpildys automobilio pirkimo - pardavimo dokumentus. Kai grįžo su pinigais, automobilio pardavėjas jau turėjo pasiruošęs dokumentus. L. L. pasirašė jam pateiktuose dokumentuose ir sumokėjo likusią kainą už automobilį - 6750 Eur. Tad iš viso už šį automobilį sumokėjo 6800 Eur. Faktą, kad automobilio dokumentuose nurodyta mažesnė automobilio pardavimo kaina, tai yra 1700 Eur, jis pastebėjo jau vėliau, kai grįžo į namus (1 t., b. l. 105-1099).

Liudytoju apklaustas R. K. 2023-06-09 apklausoje parodė, kad 2022 metų rugsėjo 9 d . įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini). Jį įsigijo iš (duomenys neskelbtini) mieste prie parduotuvės "(duomenys neskelbtini)" esančios automobilių pardavimo aikštelės. Prieš keletą dienų minėtą automobilį jau buvo apžiūrėjęs. Pardavėjui pirmą kartą, kai apžiūrėjo automobilį, buvo pateikęs savo duomenis, kad pardavėjas galėtų suruošti automobilio pardavimo dokumentus. Tą pirmą kartą pardavėjui paliko avansą - 200 Eur. Kai nuvyko į (duomenys neskelbtini) įsigyti šio automobilio, tai buvo 2022-09-09, pardavėjas jau turėjo suruošęs automobilio pirkimo - pardavimo dokumentus, tad jam juose reikėjo tik pasirašyti. Pardavėjui sumokėjo dar 3700 Eur. Tad iš viso automobilio pardavėjui sumokėjo 3900 Eur. Tą pačią dieną jis automobilį įregistravo, automobiliui buvo suteiktas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 116-119).

Liudytoju apklaustas A. M. 2023-06-08 apklausoje parodė, kad 2022-10-15 ryte nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią automobilių pardavimo aikštelę, kurioje norėjo apžiūrėti skelbime matytą automobilį. Nuėjęs prie jam patikusio automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“. Pakalbėję su pardavėju dėl galutinės kainos, vyriškis jam nuleido 300 eurų, tai yra automobilio kaina suderėjo už 4700 eurų. Sėdę abu į automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“ nuvažiavo nežino kokiu adresu, tik kiek pamena buvo didelis namas. Ten pardavėjas nuėjo į patalpas, o A. M. paliko stovėti kieme prie automobilio. Prieš einant pardavėjui į pastatą, jis liudytojo paklausė ar gali į pirkimo-pardavimo sutartį įrašyti mažesnę sumą. A. M. pasakė, kad gali rašyti kokią nori sumą. Po kiek laiko vyriškis išėjęs iš patalpos į kiemą su popieriais. Liudytojas iš karto neskaitė ir ant jų pasirašė. Pardavėjui į rankas davė grynais pinigais 4700 eurų. Pasirašę automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, minėtu automobiliu nuvažiavo į transporto priemonės technine apžiūrą bei po to į "Regitra" (1 t., b. l. 128-131).

Liudytoja apklausta V. T. 2023-07-19 parodė, kad 2022 metų lapkričio mėnesio 2 dieną nuvyko į (duomenys neskelbtini), į automobilių pardavimo aikštelę, esančią gale miesto. Apžiūrėjus automobilį (duomenys neskelbtini), jo būklė ją tenkino, todėl nusprendė jį pirkti. Skelbime už tą automobilį buvo prašoma 4600 Eurų, tačiau ji nusiderėjo ir sutarė, kad jį parduos už 4200 Eurų, kuriuos mokės tam pardavėjui grynais. Pardavėjui nurodė savo duomenis, tuomet jis išvyko ir maždaug už valandos sugrįžo su Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimis ir PVM sąskaita-faktūros (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančiais automobilio įsigijimą. Ji pasirašė ant sutarčių bei ant PVM sąskaitos faktūros. Pardavėjui sumokėjo 4200 Eurų grynaisiais pinigais. Vėliau, įsigijusi automobilį ir grįždama į namus pastebėjo, kad toje PVM sąskaitoje faktūroje įrašyta, kad už automobilį sumokėjo ne 4200 Eurų o 3200 Eurų. Liudytojos tas vyriškis apie šį faktą neįspėjo (1 t., b. l. 146-149).

Liudytoju apklaustas J. N. 2023-07-05 parodė, kad 2022 metų lapkritį arba gruodį, tikslaus laiko neatsimena, (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjęs automobilį nusprendė jį pirkti. Atsimena, kad kol pardavėjas tvarkė automobilio pardavimo dokumentus, buvo palikęs avansą, tačiau kokią sumą, neatsimena. Bendra automobilio suma, kurią sumokėjo, yra ne mažiau kaip 4800 Eur, tačiau ne daugiau kaip 5000 Eur, tikslios sumos šiuo metu neatsimena. Pardavėjas, kai padavė jam avansą, išvyko į įmonės buhalteriją sutvarkyti automobilio pirkimo - pardavimo dokumentų ir tik maždaug po valandos grįžo su jau paruoštais dokumentais. Nors automobilio pirkimo - pardavimo dokumentuose yra jo parašai, tačiau nematė, kad juose nurodyta automobilio pardavimo kaina yra tik 1000 Eur (1 t., b. l. 160-162).

Liudytoja apklausta M. J. 2023-06-14 apklausoje parodė, kad 2022-11-26 nuvyko ieškoti automobilio į (duomenys neskelbtini), kur yra automobilių pardavimo aikštelė, adresu (duomenys neskelbtini). Ten pamatė stovintį automobilį (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, kuris patraukė jos dėmesį. Apžiūrėjus automobilį nusprendė jį pirkti, su pardavėju pasiderėjo dėl kainos ir jis nuleido ne daugiau kaip 100 Eur, tai galutinė kaina buvo 2950 Eur arba 2900 Eur. Vyriškis pasakė, kad jai reikės jo palaukti, kol susitvarkys popierius su buhaltere. Prieš išvažiuojant jis paklausė, kaip ji mokės, grynaisiais ar pavedimu. M. J. pasakė, kad grynais pinigais. Kai pardavėjas grįžo, pildyti automobilio dokumentų įsėdo į pardavėjo automobilį. Liudytoja tik pasirašė ant dokumentų, tik pati ant PVM sąskaitos faktūros pasirašė savo vardą, pavardę ir padėjo parašą. Atidžiau dokumentų neperžiūrėjo, tik akimis prabėgo, į įrašytą pinigų sumą priėmimo kvite ji neatkreipė dėmesio. Kiek atsimena, už įsigytą automobilį pardavėjui padavė į rankas 2900 Eur arba 2950 Eur (1 t., b. l. 167-170).

Iš M. J. pateiktos nuotraukos matyti, kad ant lapo, užkišto už automobilio (duomenys neskelbtini) stiklo, nurodyta automobilio kaina - 3000 Eur (1 t., b. l. 179).

Liudytoju apklaustas V. Y. 2023-07-10 apklausoje parodė, kad 2022-12-14 įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį pirko (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių pardavimo aikštelėje, iš jam nepažįstamo asmens. Kadangi tuo metu neturėjo su savimi visų reikiamų pinigų, su pardavėju susitarė, kad po dienos ar dviejų, atvyks įforminti šio automobilio įsigijimo. Liudytojas pardavėjui tada paliko 100 Eur avanso ir tas žmogus nusifotografavo jo dokumentą - laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Po dienos V. Y. atvyko vėl į (duomenys neskelbtini), į minėtą automobilių aikštelę. Tuo adresu dešinėje aikštelės pusėje yra pastatas, ant kurio užrašyta (duomenys neskelbtini). Jis ten nuėjo ir ten esantis darbuotojas jam padavė jau paruoštus automobilio pirkimo - pardavimo dokumentus. Liudytojas juose pasirašė, ir sumokėjo likusią automobilio kainą. Nori pasakyti, kad už automobilį jis pardavėjui sumokėjo dar 4900 Eur grynaisiais, tad iš viso gavosi 5000 Eur. Jam buvo pasakyta, kad automobilio pirkimo - pardavimo dokumentuose nurodys mažesnę automobilio pardavimo kainą. Nematė tame nieko blogo, tad sutiko (2 t., b. l. 7-11).

Liudytoja apklausta G. R. 2023-06-13 parodė, kad radus skelbimą internete, susiskambino su skelbime nurodytu pardavėju, ir jis nurodė, kad automobilis (duomenys neskelbtini) stovi automobilių pardavimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu, po automobilio apžiūros, nusprendė automobilį įsigyti, dėl ko pardavėjas pakvietė užeiti į vagonėlį - ofisą. Minėtame vagonėlyje kartu su pardavėju aptarė visas automobilio įsigijimo sąlygas, tuomet pasirašė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje buvo nurodyta automobilio kaina 4600 eurų, tačiau pardavėjo prašymu sutarė, kad automobilį įsigis už ne mažiau kaip 7600 eurų. Pardavėjo prašymu buvo sutarta, kad ji sumokės 4600 eurų bankiniu pavedimu, kurį paskui įvykdė jos tėvo brolis A. R., (banko sąskaitos ar kitų duomenų negali pateikti), likusią sumą G. R. davė grynaisiais, tačiau kokią tikslai sumą ji davė grynaisiais neatsimena, mažiausiai davė 3000 eurų. Tokiu būdu atsiskaityti prašė pardavėjas (2 t., b. l. 20-23).

Liudytoju apklaustas L. S. 2023-07-10 parodė, kad 2023 metų pradžioje įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini). Pamatęs skelbimą atvyko į (duomenys neskelbtini) mieste esančią automobilių pardavimo aikštelę, kuri yra prie parduotuvės "(duomenys neskelbtini)". Apžiūrėjęs automobilį paskambino automobilio pardavėjui (automobilio pardavėjo telefono numeris buvo užkištas už automobilio lango). Apžiūrėjęs automobilį, pavažiavęs su juo, nusprendė jį pirkti. Pardavėjas L. S. liepė palaukti kol užpildys dokumentus. Po kurio laiko atvyko pardavėjas, kuris jau buvo paruošęs automobilio pirkimo - pardavimo dokumentus, tad liudytojas juose tik pasirašė. L. S. tiksliai neatsimena kiek sumokėjo už šį automobilį, bet tai buvo ne mažiau kaip 4000 Eur ir ne daugiau kaip 5000 Eur. Pinigus pardavėjui sumokėjo grynaisiais, vienu kartu. Prieš pasirašant dokumentus (pardavėjas jau buvo užpildęs dokumentus ir nepasakė, kad juose nurodys mažesnę kainą), jis susiginčijo su pardavėju, prašė, kad nurodytų teisingą automobilio pardavimo kainą. Tačiau pardavėjas pasakė, kad dokumentai jau užpildyti, o jeigu L. S. tai netenkina, gali nepirkti šio automobilio, kadangi pardavėjas ras kam kitam jį parduoti. Labai ilgai dvejojo ar pirkti automobilį su klaidingais jo pardavimo dokumentais, tačiau pardavėjas jį patikino, kad čia nieko blogo ir jis galiausiai sutiko (2 t., b. l. 28-31).

Liudytoju apklaustas R. P. 2023-06-08 parodė, kad 2023 metų sausio mėnesį įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini). Jį pirko (duomenys neskelbtini), iš ten esančioje automobilių pardavimo aikštelės. Kaip ji vadinasi ir kur tiksliai yra, negali pasakyti, nes gerai nepažįsta šio miesto. Už automobilį pardavėjui sumokėjo 7300 Eur bankiniu pavedimu ir 10000 Eur grynaisiais. R. P. nurodė, kad pardavėjas paklausė ar jie galėtų sąskaitoje faktūroje rašyti mažesnę automobilio pardavimo kainą ir jis sutiko. Kadangi nesuprato, kad įmonė šiais veiksmais daro kažką negerai, tad nieko blogo tame nematė. Tuos 10000 Eur sumokėjo vienu kartu, iš karto padarė ir bankinį pavedimą. Tad, už šį automobilį pardavėjui sumokėjo 17300 Eur (2 t., b. l. 34-37).

Liudytoju apklaustas Ž. K. 2023-07-11 parodė, kad 2023 metų ankstyvą pavasarį arba dar žiemą, tikslaus laiko neatsimena, nusipirko automobilį (duomenys neskelbtini) (vėliau jam buvo suteikti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Šį automobilį pirko (duomenys neskelbtini), iš ten esančios automobilių pardavimo aikštelės. Ten vaikštant pamatė jam patinkantį automobilį (duomenys neskelbtini), todėl paskambino automobilio pardavėjui, kurio telefono numeris buvo užrašytas ant lapelio ir užkištas už automobilio lango. Pardavėjo telefono numerio jis neturi išsaugojęs. Kai nusprendė pirkti šį automobilį, pardavėjas paskambino įmonės sekretorei, padiktavo liudytojo duomenis ir kaip suprato, ji užpildė automobilio pirkimo – pardavimo dokumentus. Kai atvežė dokumentus, jis pasirašė juose. Ir tuomet sumokėjo pardavėjui už automobilį (duomenys neskelbtini) - 4000 Eur grynaisiais, vienu kartu. Nurodė, kad pardavėjas Ž. K. paklausė, ar jis gali dokumentuose nurodyti mažesnę automobilio pardavimo kainą. Liudytojas pasakė, kad jam nesvarbu kokią sumą rašys, nes nesuprato, kad čia kažkas negerai (2 t., b. l. 39-40).

Liudytoju apklaustas R. R. 2023-07-20 parodė, kad 2023 metų pavasarį, pirko automobilį (duomenys neskelbtini). Automobilį pirko (duomenys neskelbtini), jis stovėjo automobilių pardavimo aikštelėje, tačiau negali pasakyti jos adreso, nes nepažįsta (duomenys neskelbtini) miesto. Apžiūrėjo automobilį, tuomet pats jį nuvarė į autoservisą, kad apžiūrėtų šį automobilį ir įvertintų jo būklę, kad pasakytų ar verta pirkti šį automobilį. Kai grįžo, pardavėjui pasakė, kad nori jį pirkti. Aikštelėje esančiame ofise (bent taip jis suprato) pardavėjas užpildė automobilio pirkimo dokumentus. Automobilį formino jo R. R., draugės A. M. vardu. Kadangi jos tą dieną (duomenys neskelbtini) su juo nebuvo (turėjo pasilikti namie su vaiku), jis automobilio prikimo - pardavimo dokumentuose pasirašė jos vardu. Draugė negalėjo vykti su juo, todėl pati paprašė, kad jis viską sutvarkytų už ją. Kai pardavėjas užpildė dokumentus, davė jam pasirašyti, tad jis tai ir padarė. Už šį automobilį R. R. sumokėjo 4700 Eur grynaisiais, pinigus padavė pardavėjui. Prašė, kad leistų padaryti pavedimą į pardavėjo sąskaitą, tačiau pardavėjas pasakė, kad pinigus už automobilį nori gauti grynaisiais. Pasirašydamas dokumentus matė, kad dokumentuose nurodyta automobilio kaina yra daug mažesnė. Dokumentuose nurodytą mažesnę kainą jis pamatė tik tuomet, kai pardavėjas padavė jam dokumentus pasirašymui. Liudytojo pardavėjas neįspėjo apie tai, kad rašys mažesnę kainą (2 t., b. l. 43-45).

Liudytoju apklaustas V. K. 2023-07-31 parodė, kad 2023 metų pavasario pradžioje, tikslios datos neprisimena, įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini) (vėliau jam buvo suteiktas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Šį automobilį pirko (duomenys neskelbtini) rajone, buvo parašyta "(duomenys neskelbtini)". Tikslaus adreso negali pasakyti, nes nepažįsta (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjo automobilį, paklausinėjo apie jį ir nusprendė jį pirkti. Pardavėjas pats nuėjo į ofisą, kuris buvo prie tos automobilių pardavimo aikštelės ir ten užpildė dokumentus. Pardavėjas davė liudytojui pasirašyti dokumentus, tad pasirašė pirkėjo vietoje. Pardavėjui už šį automobilį sumokėjo 5000 Eur grynaisiais, vienu kartu, tame pačiame ofise. Nurodė, kad pasirašydamas dokumentus su pardavėju kalbėjo apie jo nurodytą mažesnę automobilio kainą. Liudytojas buvo tuo nepatenkintas, tačiau pardavėjas pasakė, kad nurodė mažesnę automobilio kainą, kad išvengtų mokesčių. Prašė, kad pardavėjas nurodytų realią pardavimo kainą, tačiau pardavėjas nesutiko (2 t., b. l. 48-50).

Liudytoja apklausta S. J. 2023-08-09 apklausoje parodė, kad 2020-08-04 pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) įmonėje, dirba puse etato, tad kiekvieną dieną šioje įmonėje praleidžia tik 4 darbo valandas. Jos pareigos yra buhalterė. Išrašinėja sąskaitas, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikia (duomenys neskelbtini), veda kasą, kai vyr. buhalterė išeina atostogų, ji pateikia deklaracijas. Įmonei vadovauja R. V. Su grynaisiais pinigais įmonėje dirba S. J., nes kaip jau sakė, veda kasą. Su bankiniais pavedimais įmonėje dirba vyr. buhalterė V. V. Kadangi įmonėje nėra seifo, kiekvieną dieną, jei gauna grynųjų, juos perduoda įmonės vadovui, išrašydama kasos išlaidų orderį, paskirtyje nurodydama "ūkio išlaidoms". Jei pinigų reikia automobiliams įsigyti, tuomet su kasos išlaidų orderiu juos išduoda Ž. K. Kiek pinigų reikia Ž. K., jis jai pasako pats. Kai Ž. K. įmonės vardu parduoda automobilius, ji išrašo sąskaitas automobilio pirkėjams. Pirkėjai pinigus sumoka Ž. K., tačiau vėliau, kai pirkėjai jau išeina, Ž. grynuosius pinigus paduoda jai, tačiau duoda tik tiek, kiek nurodyta automobilio pardavimo dokumentuose. Vėliau šiuos pinigus ji įneša į įmonės kasą. Nurodė, kad negali pasakyti nieko apie tai, kaip Ž. K. pardavinėjo automobilius, kaip kažkas įmonėje galimai buvo daroma neteisėtai, nes ji nieko apie tai nežino. Nurodė, kad tik dirba savo darbą, rašo sąskaitas, priima pinigus, vėliau juos įneša į kasą. Niekada nėra mačiusi, kad Ž. K. iš pirkėjų būtų gavęs daugiau pinigų, nei nurodyta automobilio pardavimo dokumentuose (2 t., b. l. 53-56).

Ž. K.2023-04-11 apklaustas specialiuoju liudytoju parodė, kad apie 15-20 metų dirba vadybininku IĮ ,, (duomenys neskelbtini) įmonė“. Oficialios pareigos yra pirkti ir parduoti automobilius šios įmonės vardu. Realiai automobilių prekybą vykdo asmeniškai, juos parduodamas IĮ ,, (duomenys neskelbtini) įmonė“ vardu. Šios įmonės vardu parduoda savo automobilius, nes pats neprisivertė įregistruoti įmonės. Kadangi serga onkologine liga, manydamas, kad ilgai nebegyvens, siekdamas išvengti mokesčių, automobilių prekybą vykdė IĮ ,, (duomenys neskelbtini) įmonė“ vardu. Jis vyksta į (duomenys neskelbtini) ieškoti automobilių, kuriuos į (duomenys neskelbtini) autovežiais pargabena IĮ ,, (duomenys neskelbtini) įmonė“. Automobilius įsigyja iš savo asmeninių pinigų, o tais atvejais, kai (duomenys neskelbtini) įsigyjant automobilius, jų pardavėjai prašo, jog apmokėtų bankiniu pavedimu, buhalterė V. V. padaro pavedimą, kur jis nurodo. Už įsigytų automobilių pargabenimą iš (duomenys neskelbtini) IĮ ,, (duomenys neskelbtini) įmonė“ jis mokėjo ne mažiau kaip 250 Eur ir ne daugiau kaip 350 Eur už vieną automobilį. Parduodant automobilius, jei pardavimo kaina yra mažesnė nei 5000 Eur, pirkėjai jam už parduodamą automobilį atsiskaito grynaisiais, jei parduodamo automobilio kaina yra didesnė nei 5000 Eur, įstatymiškai pirkėjas už jį privalo sumokėti bankiniu pavedimu, tuomet jie įmonei perveda piniginę sumą, už kurią jis pardavė automobilį. Šiais atvejais į automobilio pirkimo - pardavimo sutartį rašo realią automobilio pardavimo kainą. Kai jis randa pirkėją automobiliui, dažniausiai pats nuvyksta į įmonės administracines patalpas, kur paprašo V. V., kad užpildytų automobilio pirkimo - pardavimo sutartį. Pats automobilio pirkimo pardavimo sutarčių nepildo, nes prastai mato akimis. Jis tik pasirašydavo automobilio pardavėjo vietoje. Automobilio pardavimo kainą pirkimo - pardavimo sutartyje beveik visada nurodydavo ne tokią, už kiek realiai automobilį parduodavo. Sutartyje kaina buvo nurodoma tiesiog prie automobilio įsigijimo kainos pridėjus 300-500 Eur, kuris neva tai yra įmonės pelnas. Apskaitą veda V. V., kaip sutvarko buhalteriškai automobilių įsigijimus, pardavimus, nežino. Jam mokamas darbo užmokestis, komandiruotpinigiai. Negali pasakyti kiek konkrečiai gavo už tam tikrą automobilį, nes neatsimena, nevedė jokių užrašų. Parduodamus automobilius laiko automobilių pardavimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), yra išsipirktos 5 vietos IĮ ,, (duomenys neskelbtini) įmonė“ vardu, jis nežino kiek moka už šią aikštelę. Apie parduodamus automobilius yra skelbiama internetinėje automobilių pardavimų svetainėje (duomenys neskelbtini). Parduodamus automobilius taiso pats, jei kažko nemoka sutvarkyti, tuomet parduoda su defektu​ (8 t., b. l. 24-28).( 2024-02-26 prokuroro nutarimu Ž. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas).

V. V.

, apklausta specialiuoju liudytoju, 2023-04-06 parodė, kad nuo 2002 m. gegužės mėnesio dirba jos vyro IĮ ,, (duomenys neskelbtini) įmonė“ vyr. buhaltere. Ji rengia pagrindines finansines ataskaitas VMI ir Sodrai, rašo sąskaitas, tvarko asmenų įdarbinimo - atleidimo dokumentus, rašo įsakymus dėl komandiruočių ar atostogų, skaičiuoja ir moka darbo užmokesčius darbuotojams, įmonės vardu atlieka bankinius pavedimus. Už įmonės kasą yra atsakinga kita įmonės buhalterė S. J. Nors ir ji turi įgaliojimą tvarkyti įmonės kasą, tačiau realiai tai daro J. Įmonė dirba ir su bankiniais pavedimais, ir su grynaisiais pinigais. Įmonės grynieji pinigai yra laikomi jų namų seife. Buhalteriškai ji surašo kasos išlaidų orderį, kuriame nurodo, kad pinigai perduodami įmonės savininkui ir vyras šiuos pinigus padeda į namų seifą. Nurodė, kad įmonėje yra įdarbintas Ž. K., pilnu etatu. Jo darbo užmokestis yra 1500 Eur "ant popieriaus", kuriuos perveda į jo asmeninę banko sąskaitą. Taip pat, būna, jog Ž. išvykęs į (duomenys neskelbtini) už viešbutį arba lėktuvo bilietus apmoka jų įmonės kortele. Maždaug du kartus per mėnesį Ž. yra paskaičiuojami komandiruotpinigiai, kurie yra maždaug nuo 250 iki 400 Eur už vieną komandiruotę. Ž. pareigos yra rūpintis įmonės vardu įsigyjamais ir parduodamais automobiliais, jis įdarbintas formaliai, prekiauja automobilius jų įmonės vardu, kad pačiam nereikėtų steigtis įmonės. Ž. K. V. V. labai gerai pažįsta, prieš maždaug 10 metų jis susirgo sunkia liga, ir norėdami jam padėti sutiko, kad jis toliau galės vykdyti prekybą, jų įmonės vardu. Visus automobilius Ž. perka įmonės vardu, tačiau iš savo asmeninių pinigų, gautus pinigus už parduotus automobilius jis taip pat pasilieka sau. Kartai, Ž. būdamas (duomenys neskelbtini) paskambina jai ir pasako, kad pervestų pinigus automobilio pardavėjui, ji perveda, kartais pardavėjai atsiunčia jai išankstinę sąskaitą. Kai Ž. parduoda automobilį, į ofisą atveda automobilio pirkėją, tuomet ji užpildo automobilio pirkimo - pardavimo sutartis. Ji pati įrašo automobilio pardavimo kainą. Kokią automobilio pardavimo kainą rašyti į sutartį, dažniausiai jai pasako Ž. K. Žiūri, kad pardavimo kaina nebūtų mažesnė nei įsigijimo, ir, kad būtų dar šiek tiek "pelno", dažniausiai apie 300-400 Eur. Kiek iš tiktųjų Ž. gauna už automobilius, ji nežino. Ji nežinodavo automobilių pardavimo kainos, žemesnes kainas rašė savo nuožiūra, pati jas sugalvodama. Ž. K. moka jų įmonei už tai, kad (duomenys neskelbtini) įmonė iš (duomenys neskelbtini) parveža jo įsigytus automobilius.

V. V.

parodė, kad vesdama balansus mato ir susiskaičiuoja, kiek Ž. yra jiems skoloje (skola atsiranda iš jo darbo užmokesčio, pavedimų už įsigyjamus automobilius, komandiruotpinigių, atostoginių, keliavimo į (duomenys neskelbtini) išlaidų, pinigai už automobilių pargabenimą), ir kiek įmonė jam skoloje (už automobilių pirkėjų pervestus pinigus), ir maždaug kas 3 mėnesius paskaičiuoja balansą, iš kurio matyti kuris, Ž. ar įmonė yra skolingi, ir atsiskaito padengdami tą skirtumą. V. V. parodė, kad kratos metu jų namuose, adresu (duomenys neskelbtini), name esančiame seife, policijos pareigūnai rado ir paėmė 39950 Eur. Jie buvo vyro asmeniniai pinigai (8 t., b. l. 37-41). 2024-02-26 prokuroro nutarimu V. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas).

Iš 2023-02-09 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) įmonė 2022-01-14 pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), V. V., nurodyta automobilio kaina – 1100 Eur (5 t., b. l. 1).

Iš 2022-01-14 (duomenys neskelbtini) įmonės išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įmonė pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), V. V.už 1100 Eur (3 t., b. l. 86).

Iš 2023-02-09 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) įmonė 2022-02-03 pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), A. N.už 1960 Eur (5 t., b. l. 2).

Iš 2022-02-03 (duomenys neskelbtini) įmonės išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įmonė pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), A. N., už 1960 Eur (3 t., b. l. 92).

Iš 2023-02-09 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) įmonė 2022-03-01 pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), L. Š.už 1000 Eur (5 t., b. l. 3).

Iš 2022-03-01 (duomenys neskelbtini) įmonės išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įmonė pardavė automobilį (duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), L. Š.už 1000 Eur (3 t., b. l. 98).

Iš 2023-02-09 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) įmonė 2022-04-28 pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), M. K., už 3280 Eur (5 t., b. l. 4).

Iš 2022-04-28 (duomenys neskelbtini) įmonės išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įmonė pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), M. K.už 3280 Eur (3 t., b. l. 104).

Iš 2023-02-09 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) įmonė 2022-05-21 pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), E. K. už 2000 Eur (5 t., b. l. 5).

Iš 2022-05-21 (duomenys neskelbtini) įmonės išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įmonė pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), E. K. už 2000 Eur (3 t., b. l. 110).

Iš 2023-02-09 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) įmonė 2022-07-05 pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Z. P. už 3400 Eur (5 t., b. l. 6).

Iš 2022-07-05 (duomenys neskelbtini) įmonės išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įmonė pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Z. P. už 3400 Eur (3 t., b. l. 116).

Iš 2023-02-09 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) įmonė 2022-07-20 pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), D. M., už 700 Eur (5 t., b. l. 7).

Iš 2022-07-20 (duomenys neskelbtini) įmonės išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įmonė pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) D. M. už 700 Eur (3 t., b. l. 122).

Iš 2023-05-18 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) įmonė 2022-08-09 pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), L. L., už 1700 Eur (5 t., b. l. 8).

Iš 2022-08-08 (duomenys neskelbtini) įmonės išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įmonė pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), L. L. už 1700 Eur (7 t., b. l. 72).

Iš 2023-05-18 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) įmonė 2022-09-09 pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), R. K. už 3700 Eur (5 t., b. l. 9).

Iš 2022-09-09 (duomenys neskelbtini) įmonės išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įmonė pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), R. K. už 3700 Eur (7 t., b. l. 74).

Iš 2023-02-09 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) įmonė 2022-10-15 pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), A. M. už 1800 Eur (5 t., b. l. 10).

Iš 2022-10-15 (duomenys neskelbtini) įmonės išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įmonė pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), A. M. už 1800 Eur (3 t., b. l. 128).

Iš 2023-02-09 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) įmonė 2022-11-02 pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), V. T. už 3200 Eur (5 t., b. l. 11).

Iš 2022-11-02 (duomenys neskelbtini) įmonės išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įmonė pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), V. T. už 3200 Eur (3 t., b. l. 134).

Iš 2023-02-09 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) įmonė 2022-11-21 pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), J. N. už 1000 Eur (5 t., b. l. 12).

Iš 2022-11-21 (duomenys neskelbtini) įmonės išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įmonė pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), J. N. už 1000 Eur (3 t., b. l. 141).

Iš 2023-02-09 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) įmonė 2022-11-26 pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), M. J. už 1250 Eur (5 t., b. l. 13).

Iš 2022-11-26 (duomenys neskelbtini) įmonės išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įmonė pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), M. J. už 1250 Eur (3 t., b. l. 147).

Iš 2023-02-09 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) įmonė 2022-12-15 pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), V. Y. už 1800 Eur (5 t., b. l. 14).

Iš 2022-12-15 (duomenys neskelbtini) įmonės išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įmonė pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), V. Y. už 1800 Eur (3 t., b. l. 153).

Iš 2023-02-09 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) įmonė 2023-01-13 pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), G. R. už 4600 Eur (5 t., b. l. 15).

Iš 2023-01-13 (duomenys neskelbtini) įmonės išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įmonė pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), G. R. už 4600 Eur (3 t., b. l. 161).

Iš 2023-02-09 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) įmonė 2023-01-17 pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), L. S. už 1500 Eur (5 t., b. l. 16).

Iš 2023-01-17 (duomenys neskelbtini) įmonės išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įmonė pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), L. S. už 1500 Eur (3 t., b. l. 168).

Iš 2023-02-09 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) įmonė 2023-01-18 pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), R. P. už 7300 Eur (5 t., b. l. 17).

Iš 2023-01-18 (duomenys neskelbtini) įmonės išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įmonė pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), R. P. už 7300 Eur (7 t., b. l. 89).

Iš 2023-02-09 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) įmonė 2023-01-28 pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Ž. K. už 2500 Eur (5 t., b. l. 18).

Iš 2023-01-28 (duomenys neskelbtini) įmonės išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įmonė pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Ž. K. už 2500 Eur (3 t., b. l. 182).

Iš 2023-02-09 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) įmonė 2023-02-20 pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), A. M. už 2300 Eur (5 t., b. l. 19).

Iš 2023-02-20 (duomenys neskelbtini) įmonės išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įmonė pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), A. M. už 2300 Eur (7 t., b. l. 92).

Iš 2023-05-16 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) įmonė 2023-03-28 pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), V. K. už 1800 Eur (5 t., b. l. 20).

Iš 2023-03-28 (duomenys neskelbtini) įmonės išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įmonė pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), V. K. už 1800 Eur (7 t., b. l. 94).

2023-11-20 (duomenys neskelbtini) įmonės vyr. buhalterė V. V., pagal reikalavimą, pateikė įmonės kasos knygą už laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2023-05-31, su pajamų ir išlaidų orderiais (3 t., b. l. 72)

Iš 2023-09-29 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. V. pateikė (duomenys neskelbtini) įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus (5 t., b. l. 49-52).

Iš 2023-03-22 VĮ "Regitra" rašto matyti, kad buvo pateikti (duomenys neskelbtini) įmonės parduotų automobilių dokumentai, pateikti juos registruojant (3 t., b. l. 77 - 4 t., b. l. 151).

Iš 2023-03-07 VĮ "Registrų centras" rašto matyti, kad buvo pateikti (duomenys neskelbtini) įmonės įregistravimo dokumentai, steigimo sutartys, išrašai iš juridinių asmenų registrų, finansinės ataskaitos už 2022 metus (4 t., b. l. 155-177).

Iš VĮ "Regitra" duomenų bazės buvo gauti duomenys apie (duomenys neskelbtini) įmonės parduotus automobilius, atspausdinti jų išrašai (5 t., b. l. 1-45).

Iš 2023-04-06 kratos protokolo matyti, kad buvo atlikta sankcionuota krata R. V. gyvenamojoje vietoje, bei (duomenys neskelbtini) įmonės administracinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Kratos metu iš įmonės patalpų išimti (duomenys neskelbtini) įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, už laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2023-05-31. Iš R. V. namų seifo buvo paimti grynieji pinigai - 39950 Eur ( 6 t., b. l. 172-177).

Iš 2023-04-12 Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023-04-06 kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), pas R. V. rasti ir paimti grynieji pinigai - 39950 Eur, buvo perduoti tolimesniam saugojimui Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinę banko sąskaitoje (7 t., b. l. 1-6).

Iš 2023-05-17 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti kratos metu iš (duomenys neskelbtini) įmonės išimti buhalterinės apskaitos dokumentai, rasti knygutė su rankraštiniais įrašais apie automobilių pirkimus ir pardavimus 2022 ir 2023 metais, bei kiti dokumentai. Padarytos ikiteisminiam tyrimui reikšmingų dokumentų kopijos (7 t., b. l. 15-18, 19-96).

Iš 2023-12-15 specialisto išvados matyti, kad ištyrus 2022 m. ir 2023 m. 01-05 mėn. (duomenys neskelbtini) įmonės automobilių pardavimų PVM sąskaitas faktūras, automobilių pirkimo–pardavimo žurnalus, 2022 m. sausio–gruodžio mėn. ir 2023 m. sausio–gegužės mėn. PVM deklaracijas, 2022 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją ir jos duomenis patvirtinančius metinius pajamų ir sąnaudų registrus, sudarytus pagal buhalterines pažymas ir atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, t. y. liudytojų apklausos protokoluose pateiktus liudytojų parodymus, nustatyta, kad tvarkant (duomenys neskelbtini) įmonės apskaitą nuo 2022-01-01 iki 2023-05-31 buvo nesilaikyta:

- Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies, kuri nustato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies, kuri nustato, kad Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus ir 4 dalies, kuri nustato, kad Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius (galiojo nuo 2002-01-01 iki 2022-04-30); Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio „Bendrieji ūkinių operacijų pagrindimo ir registravimo reikalavimai“ 1 dalies, kuri nustato, kad Ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais, 2 dalies, kuri nustato, kad Visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose, 3 dalies, kuri nustato, kad Ūkinės operacijos turi būti užregistruojamos ūkinės operacijos dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip iki ataskaitų parengimo dienos, o grynaisiais pinigais atliekamos ūkinės operacijos (toliau – grynųjų pinigų operacijos) – ne vėliau kaip paskutinę einamojo mėnesio dieną (galioja nuo 2022-05-01), nes atsižvelgiant į liudytojų apklausų duomenis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įmonė 2022 metais neužregistravo buhalterinėje apskaitoje 34 710,00 EUR pardavimo pajamų su PVM, 2023 metais neužregistravo buhalterinėje apskaitoje 22 600,00 EUR pardavimo pajamų su PVM, iš viso (duomenys neskelbtini) įmonė nuo 2022-01-01 iki 2023-05-31 neužregistravo buhalterinėje apskaitoje 57 310,00 EUR pardavimo pajamų su PVM (1 priedas);

- Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio ”Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 3 dalies, kuri nustato, kad Ūkio subjektai apskaitai tvarkyti taiko dvejybinio įrašo būdą. Supaprastintą apskaitą gali pasirinkti: 3 punkto neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais finansiniais metais (galiojo nuo 2002-01-01 iki 2022-04-30); Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio „Bendrieji ūkinių operacijų pagrindimo ir registravimo reikalavimai“ 4 dalies, kuri nustato, kad Apskaita tvarkoma darant dvejybinį įrašą, išskyrus atvejus, kai šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyti subjektai pasirenka supaprastintą apskaitą, 4 straipsnio „Subjektai, turintys teisę pasirinkti supaprastintą apskaitą“ 2 punkto, kuris nustato, kad neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais finansiniais metais; (galioja nuo 2022-05-01), nes ištyrus pateiktus (duomenys neskelbtini) įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad įmonė vedė supaprastintą apskaitą, tačiau (duomenys neskelbtini) įmonės apskaita turėjo būti tvarkoma taikant dvejybinį įrašą, nes įmonė yra PVM mokėtoja ir turi samdomų darbuotojų;

- Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 8 straipsnio „ Apskaitos registrams taikomi reikalavimai“ 1 dalies, kuri nustato, kad Apskaitos registrų skaičių, sudarymo būdą ir formą pasirenka subjektai. Kiekviename subjekte, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytus supaprastintą apskaitą pasirinkusius subjektus, nepriklausomai nuo pasirinktų sudaryti apskaitos registrų, turi būti sudaroma didžioji knyga. Jeigu subjektas atlieka grynųjų pinigų operacijas, turi būti sudaromas grynųjų pinigų apskaitos registras (galioja nuo 2022-05-01), nes tarp pateiktų (duomenys neskelbtini) įmonės apskaitos registrų nėra Didžiosios knygos ir grynųjų pinigų apskaitos registrų, kuriuose taikant dvejybinio įrašo būdą būtų užregistruoti 2022-01-01–2023-05-31 įvykusių ūkinių operacijų duomenys.

Dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 3 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies, 4 dalies (galiojo nuo 2002-01-01 iki 2022-04-30), Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 3 dalies, 4 dalies, 4 straipsnio 2 punkto, 8 straipsnio 1 dalies (galioja nuo 2022-05-01) nuostatų nesilaikymo, iš dalies negalima nustatyti R. V. prekybos įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2022 m. ir 2023 m. sausio–gegužės mėn.

Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) įmonė 2022 m. neužregistravo buhalterinėje apskaitoje 28 687,00 EUR apmokestinamųjų pardavimo pajamų, taip pat neužregistravo apskaitoje ir nedeklaravo 6 023,00 EUR mokėtino PVM ir 4 303,00 EUR mokėtino pelno mokesčio, 2023 m. sausio–gegužės mėn. neužregistravo buhalterinėje apskaitoje 18 678,00 EUR apmokestinamųjų pardavimo pajamų, taip pat neužregistravo ir nedeklaravo 3 922,00 EUR mokėtino PVM ir 2 802,00 EUR mokėtino pelno mokesčio, iš viso (duomenys neskelbtini) įmonė nuo 2022-01-01 iki 2023-05-31 neužregistravo buhalterinėje apskaitoje 47 365,00 EUR apmokestinamųjų pardavimo pajamų, neužregistravo ir nedeklaravo 9 945,00 EUR mokėtino PVM ir 7 105,00 EUR mokėtino pelno mokesčio (7 t., b. l. 173-187).

Iš 2024-01-25 (duomenys neskelbtini) įmonės prašymo matyti, kad yra prašoma priskaičiuotą įmonės skolą valstybės biudžetui - 17050 Eur padengti iš ikiteisminio tyrimo metu paimtų pinigų sumos (39950 Eur) (8 t., b. l. 1).

2024-02-01 Nutarimu patenkinus R. V. prašymą pavesta Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariatui iš 39950 Eur, įneštų į komisariato depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 17050 Eur pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, o likusią pinigų sumą 22900 Eur grąžinti R. V., pervedant pinigus į jo banko sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini) (8 t., b. l. 4-6).

Iš 2024-02-09 mokėjimo kvitų matyti, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai (duomenys neskelbtini) įmonės padaryta žala - 17050 Eur, buvo pervesta Valstybinei mokesčių inspekcijai, o likusi pinigų suma - 22900 Eur suma pervesta į R. V. asmeninę banko sąskaitą (8 t., b. l. 13-14).

Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys patvirtina, kad R. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), t. y. kad apgaulingai organizavo (duomenys neskelbtini) įmonės finansinę apskaitą, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 3 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 3 dalies, 4 dalies, 4 straipsnio 2 punkto, 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2023-05-31 iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Apklaustas įtariamuoju R. V.kaltę visiškai pripažino, padarytą žalą - 17050 Eur ( 9945,00 Eur PVM ir 7105,00 Eur pelno mokesčio) Valstybinei mokesčių inspekcijai atlygino.

R. V. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes jis, apgaulingai organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir aptartais įrodymais.

R. V. už padarytą nusikalstamą veiką prokurorė siūlo paskirti - 210 MGL dydžio baudą bei taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3.

R. V. su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka. Prašo paskirti mažesnę nei 7000 Eur baudą, nes yra sąžiningas, visą gyvenimą mokėjo mokesčius valstybei. Šioje byloje jau sumokėjo mokesčius valstybei (17050 Eur). Sutinka, kad paskirta bauda būtų sumokama per 4 mėnesius.

Teismas, skirdamas bausmę R. V. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. R. V. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino valstybei padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), o sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). R. V. dirbantis, praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas (8 t., b. l. 42).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. V. skiriant prokurorės siūlomą bausmę (BK 48 straipsnis). Kadangi yra visos BK 64¹ straipsnyje numatytos sąlygos – R. V. kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

R. V. prašo paskirti mažesnę nei 7000 Eur baudą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai. BVK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti du baudos bausmės įvykdymo būdai – savanoriškai arba priverstinai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį (teismo baudžiamąjį įsakymą) paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą per 2 mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Vertinant teismui pateikto prašymo pagrįstumą, atsižvelgus į tai, kad baudos bausmės vykdymas visų pirma yra savanoriškas veiksmas, pagal teisės aktų nuostatas bei teismų praktiką teismas gali spręsti klausimą dėl paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo, tai yra nustatyti ilgesnį terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad R. V. yra dirbantis, anksčiau neteistas ir administracine tvarka nebaustas, pripažino kaltę dėl padaryto nusikaltimo, nuoširdžiai gailisi, šioje byloje sumokėjo mokesčius valstybei t.y. (17050 Eur), teismas nustato 10 mėnesių terminą paskirtos baudos sumokėjimui.

R. V. kardomosios priemonės nebuvo paskirtos.

Daiktai - 2023-04-06 kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), iš R. V. įmonės paimti, bei reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolais paimti (duomenys neskelbtini) įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai saugomi (duomenys neskelbtini) skyriuje (8 t., b. l. 15-19), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžintini R. V.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir paskirti 210 MGL (10500 eurų) dydžio baudą

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 140 MGL (7000 eurų) dydžio baudą.

Nustatyti, kad 140 MGL (7000 eurų) bauda turi būti sumokėta per dešimt mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Urbo bankas“, įmokos kodas 6801. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų raštinės darbuotojui.

Išaiškinti, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Daiktus, kurie 2023-04-06 kratos metu paimti iš R. V. įmonės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), bei reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolais paimtus (duomenys neskelbtini) įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus (duomenys neskelbtini) skyriuje (8 t., b. l. 15-19), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti R. V.

Išaiškinti R. V., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo, jis turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.