- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-08-11
- Bylos Nr.
- 1-2417-1015/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09505-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- D. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos),
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:
jis, 2017 m. vasario 26 d., apie 20.30 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,76 promilės) kambaryje, žodinio konflikto metu, smurtaudamas prieš sugyventinę I. M., ranka paėmė pastarajai už kaklo ir trenkė ją veidu į spintą. I. M. nuo šio smūgio nugriuvus ant grindų, jis paėmė rankomis pastarajai už dešinės kojos ir ją suko, tuo savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai I. M. fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Taip D. S. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Taip pat jis 2017 m. liepos 22 d., apie 21.00 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kambaryje, žodinio konflikto metu, smurtaudamas prieš sugyventinę I. M., sudavė du kartus dešinės rankos kumščiu jai į veidą, nuo ko I. M. nugriuvo ant grindų ir nusibrozdino smakrą, tuo savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai I. M. fizinį skausmą.
Taip D. S. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
D. S. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įrodyta rašytine bylos medžiaga:
- kaltinamojo D. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad jis su savo sugyventine I. M. yra pažįstami daugiau nei dešimt metų, kartu gyvena ir veda bendrą ūkį jau virš metų laiko. Abu gyvena nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kartais tarp jo ir Inos vyksta žodiniai konfliktai, jie barasi. Ina mėgsta vartoti alkoholį, kartais jie dėl to pykstasi. 2017 m. vasario 26 d., vakare jis kartu su sugyventine Ina išgėrė alkoholinių gėrimų, gėrė degtinę. Po to jis kepė bulves, o ji priekaištavo, kodėl jis taip vėlai gamina vakarienę, išjungė jo žiūrėtą serialą, dėl ko jis supyko. Supykęs paėmė jai ranka už kaklo ir pastūmė jos galvą. Nuo jo pastūmimo ji veidu atsitrenkė į spintą ir suklupo. Kai ji suklupo, jis sugriebė už kojos ir ją užsuko. Kai jis taip padarė, Ina pradėjo šaukti, kad jai skauda ir ją paleido. Tada ji išėjo iš buto ir iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Dėl šio įvykio Inos jis atsiprašė ir jie susitaikė.
2017 m. liepos 22 d. jis vėl smurtavo prieš savo sugyventinę Iną. Minėtą dieną jis buvo išėjęs uždarbiauti, į namus grįžo vakare. Grįžęs į namus pamatė, kad Ina yra išgėrusi. Dėl to jis supyko, nes ji reikalavo iš jo pinigų, o jų gavusi nusipirko dar alaus. Ina jam priekaištavo, kad jis iš parduotuvės neparnešė bulvių. Tokiu būdu prasidėjo konfliktas. Kažkuriuo metu, galimai tai buvo apie 21.00 val., jis sudavė ranka Inai du smūgius į veidą. Kur tiksliai pataikė - tiksliai nurodyti negali, tačiau kažkur į veidą. Sudavęs smūgius, ją stūmė lauk iš buto. Kai ją stūmė, Ina pargriuvo ant žemės ir į kilimėlį nusibrozdino smakrą. Išstūmęs Iną lauk iš buto, užsirakino ir jos neįsileido. Jis supranta, kad tokiais savo veiksmais sukėlė Inai fizinį skausmą, dėl to labai nuoširdžiai gailisi. Po šio įvykio jis Inos atsiprašė, ji jam atleido. Matė, kad jai ant skruosto buvo kraujosruva, kuri atsirado nuo jo smūgio jai į veidą. Taip pat matė, kad jos veide, kaktoje, tarp antakių yra atsiradęs įbrėžimas odoje, kuris atsirado taip pat nuo jo veiksmų. Matė, kad pas Iną ant smakro yra nubrozdinimas, kuris atsirado jai griūnant, nusibrozdinant smakrą į kilimėlį. Kaip jau minėjo, jis labai nuoširdžiai gailisi įvykdęs šiuos abu nusikaltimus, pasižada ateityje daugiau taip nesielgti. Prašo, esant galimybei, už jo padarytas nusikalstamas veikas skirti jam viešųjų darbų (b.l. 68-69, 75, 79);
- nukentėjusiosios I. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad ji kartu su savo sugyventiniu D. S. gyvena viename kambaryje bendrabutyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2017 m. vasario 26 d., dienos metu kartu vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė apie 1,5 1 alaus ir porą stikliukų degtinės. Vėliau sugyventinis buvo išėjęs pas kaimyną, kur irgi išgėrė alkoholio. Apie 20 val. tarp jos ir sugyventinio kilo konfliktas dėl televizoriaus, nes norėjo žiūrėti skirtingus filmus bei ji pareiškė sugyventiniui priekaištus, kad jie nuomoja kambarį, kuriame gyvena, o ji moka už komunalines paslaugas ir elektrą, o jis neleidžia žiūrėti norimo filmo. Sugyventinis tapo agresyvus ir ją vijo iš kambario, išstūmė į koridorių. Tai matė kaimynas, kurį žino tik iš matymo. Apie 10 min. ji stovėjo koridoriuje prie kambario durų ir beldėsi, tada sugyventinis atidarė duris, ji apsirengė ir išėjo į lauką pasivaikščioti, kol jis aprims, apėjo porą ratų aplink bendrabutį, parūkė ir grįžo į kambarį. Grįžus į kambarį, jie vėl susipyko dėl televizoriaus ir komunalinių paslaugų. Tada sugyventinis paėmė virtuvinį peilį (rudos spalvos medinė rankena, tiesia geležte be dantų) ir puolė prie jos, pakišo peilį prie kaklo. Neprisimena, ką jis tuo metu sakė, bet jis negrasino, kad nužudys. Ji sakė sugyventiniui, jei nori, tai tegul ją nužudo, tuomet ją paleido. Tada atsisėdo parūkyti, sugyventinis pradėjo kepti bulves. Tuo metu išjungė televizorių, o sugyventinis vėl supyko, kad neleidžia jam žiūrėti filmo, paėmė ją už kaklo ir trenkė veidu į spintą, ji patyrė fizinį skausmą ir nukrito ant grindų. Po to jis paėmė ją už dešinės kojos ir pradėjo ją sukti, tuo metu jai skaudėjo, pradėjo rėkti ir sugyventinis ją paleido. Ji iš savo mobilaus telefono iškvietė policiją. Netrukus atvažiavo pareigūnai ir jį sulaikė. Nuo medikų pagalbos atsisakė, nes nepatyrė sužalojimų. Sugyventinis prieš ją smurtavo ir anksčiau. Ji mano, kad atleis savo sugyventiniui ir jie susitaikys, ji tik nori, kad jos nemuštų ateityje. Barnio su savo sugyventiniu D. S. metu ji nurodė, kad jis buvo paėmęs peilį ir pridėjęs jai prie kaklo, tačiau tvirtai taip teigti negali, kadangi tuo metu buvo išgėrusi ir galėjo suklysti. Galimai ten galėjo būti ir koks nors namuose esantis pagalys, ji iš lauko buvo atnešusi namo pagalį, nes pamatė, kad sugyventinis jai prie kaklo prirėmė kažką tai rudos spalvos, todėl ir pasakė, kad tai jų virtuvinis peilis, kadangi jo rankena irgi rudos spalvos. Savo sugyventiniui jau atleido, jis atsiprašė, jam jokių pretenzijų dėl minėto įvykio neturi. Į jokias gydymo įstaigas nesikreips.
2017 m. liepos 22 d., šeštadienį, D. dienos metu uždarbiavo, vakare į namus jis grįžo išgėręs alkoholio. Minėtą vakarą ji taip pat buvo šiek tiek vartojusi alkoholio. Grįžus D. vakare, apie 21 val. tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Dėl ko kilo žodinis konfliktas, ji jau neprisimena. Ji su D. nuomojasi vieno kambario bendrabučio tipo butą (tualetas, virtuvė yra bendri). Jos ir D. konfliktas įvyko bute, kambaryje. Jų konflikto niekas nematė. Žodinio konflikto metu D. jai sudavė dešinės rankos kumščiu du smūgius į veidą. Vieną smūgį jis jai sudavė į dešinės pusės skruostą. Antrąjį smūgį jis jai sudavė į veidą - tarp antakių. Nuo šio smūgio ji nugriuvo ant žemės ir griūdama nusibrozdino smakrą į kilimėlį. Dėl D. jai suduotų smūgių ji pajuto fizinį skausmą. Atsirado kraujosruva ant dešinio skruosto, skruostas patino, taip pat atsirado prakirstos odos žaizdelė tarp antakių. Griūdama nusibrozdino smakrą. Po jai suduotų smūgių, ji iš buto išėjo ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykusiems policijos pareigūnams D. buto durų neatidarė ir jų neįsileido. Dėl patirtų sužalojimų į medikus nesikreipė, į teismo medicinos ekspertus nesikreips. Tai ne pirmas kartas, kuomet D. prieš ją smurtauja. Dėl jo smurto ji kreipėsi į policijos komisariatą, buvo priimtas nutarimas nutraukti tyrimą jai ir D. susitaikius. Šiuo metu ji gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pas kaimynę. Po šio įvykio ji kalbėjosi su D., jis atsiprašė, ji D. atleido (b.l. 4-6, 36, 45-46);
- Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Benedikto Leišio 2017 m. vasario 28 d. nutarimu, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-09505-17, kuriame D. S. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2017 m. vasario 26 d. fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajai I. M.), jam susitaikius su nukentėjusiąja I. M. (BK 38 straipsnio numatytais pagrindais) (b.l. 10-11);
- Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Benedikto Leišio 2017 m. liepos 27 d. nutarimu, kuriuo buvo atnaujintas nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-09505-17 (b.l. 14-15);
- 2017 m. vasario 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta – butas, esantis adresu Naujoji g. 22-18, Vilniuje (b.l. 25-30);
- 2017 m. vasario 26 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad 2017 m. vasario 26 d., apie 21.00 val. patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje vyksta smurtas artimoje aplinkoje, grasinama peiliu. Atvykus į vietą buvo nustatyta, kad policiją kvietė I. M., kuri paaiškino, kad jos sugyventinis D. S. mušė ją kumščiais į veidą ir visą kūną, ji buvo pastumta į spintą, kuri nuo smūgio sulūžo. Nuo medicininės pagalbos atsisakė. Grumtynių metu I. M. buvo apdraskytas žandas, prakirsta lūpa, aplink lūpas matėsi sukepęs kraujas, apibrozdinta koja. Smurtu įtariamas asmuo pripažino, jog smurtavo, nes būdamas neblaivus nesusivaldė ir buitinio konflikto metu primušė sugyventinę. Konfliktas kilo dėl to, kad sugyventinė neleido žiūrėti mėgstamo serialo (b.l. 37-38);
- 2017 m. liepos 22 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad 2017 m. liepos 22 d., apie 21.40 val. policijos pareigūnams pagal gautą iškvietimą atvykus adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pranešėją I. M. sutiko koridoriuje, į butą nepateko, nes jis buvo užrakintas. Pranešėja nurodė, kad jos sugyventinis sudavė jai du smūgius ranka į veido į sritį (b.l. 54-56);
- 2017 m. liepos 26 d. asmens apžiūros protokolu buvo apžiūrėta nukentėjusioji I. M.. Apžiūros metu nustatyta, kad ant nukentėjusiosios dešiniojo skruosto matosi žalsvai melsvos spalvos kraujosruva bei minkštųjų audinių patinimas. Nukentėjusiosios kaktoje tarp antakių matyti apie 0,5 cm ilgio šašas, ant smakro kairėje pusėje matyti odos nubrozdinimas. Taip pat ant nukentėjusiosios veido – apatinės lūpos kairėje pusėje bei ant nosies kairiosios šnervės matyti šašeliai, dengti pudra. Šie šašeliai, pasak nukentėjusiosios, atsirado jai peršalus. Kraujosruva bei patinimas ant dešiniojo skruosto, žaizda tarp antakių kaktos srityje atsirado nuo sugyventinio D. S. suduotų smūgių. Odos nubrozdinimas ant smakro kairėje pusėje, pasak nukentėjusiosios, atsirado jai griūnant ir nubrozdinant smarką į kilimą (b.l. 49-53);
- alkotesterio parodymų kvitu, iš kurio matyti, kad D. S. 2017 m. vasario 26 d., 21.47 val. buvo nustatytas vidutinis 1,76 promilės girtumas (b.l. 58).
Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis D. S. 2017 m. vasario 26 d. bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, ranka paėmė sugyventinei I. M. už kaklo ir trenkė ją veidu į spintą. Šiai nuo šio smūgio nugriuvus ant grindų, jis paėmė rankomis pastarajai už dešinės kojos ir ją suko, tuo savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai I. M. fizinį skausmą. Taip pat jis 2017 m. liepos 22 d., bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto metu, sudavė sugyventinei I. M. du kartus dešinės rankos kumščiu jai į veidą, nuo ko ji nugriuvo ant grindų ir nusibrozdino smakrą, tuo savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai I. M. fizinį skausmą. Kaltinamojo D. S. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkūs nusikaltimai, numatyti BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – kartu su juo gyvenančiai sugyventinei.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu D. S. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b.l. 92-93).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti nesunkūs, tyčiniai, smurtiniai nusikaltimai prieš savo šeimos narį – sugyventinę), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – 2017 m. vasario 26 d. nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį D. S. – anksčiau neteistas (b.l. 85), ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 86-88), duomenų apie jo gydymąsi VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ar VšĮ Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje byloje, įrašymą į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą nėra.
Atsižvelgdamas į šias nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą švelniausios rūšies sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus. Tačiau, teismo vertinimu, prokuroro siūlomas nurodytos bausmės – viešųjų darbų – laikotarpis yra aiškiai per švelnus ir neproporcingas padarytoms nusikalstamoms veikoms, todėl kaltinamajam skirtina didesnė viešųjų darbų bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu D. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. vasario 26 d., 21.00 val. iki 2017 m. vasario 27 d., 15.40 val. (1 para). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką (b.l. 60, 70).
Kaltinamajam D. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki bausmės vykdymo pradžios (b.l. 80-81).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą (2017 m. vasario 26 d.), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 5 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą (2017 m. liepos 22 d.), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu bei D. S. skirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti D. S. galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2b punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti D. S. vieną laikino sulaikymo parą nuo 2017 m. vasario 26 d., 21.00 val. iki 2017 m. vasario 27 d., 15.40 val., prilyginant ją šešioms viešųjų darbų valandoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
D. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
1. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės, vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
2. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
4. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (šiuo atveju tik griežtesnę ) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.