Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2015-03-27 · Civilinė byla Nr. 2-359-569/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-27
Bylos Nr.
2-359-569/2015
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00131-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Ieškovas
E. G.
Atsakovas
S. V., I. V.
Kategorijos
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civiline byla Nr. 2-359-569/2015m.Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00131-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 113.1.; 116.4 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015m. kovo 27d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė,sekretoriaujant Odetai Sakalauskienei, dalyvaujantieškovui E. G.,ieškovo atstovei advokatei I. S.,atsakovui S. V.,atsakovo atstovui advokatui S. Č.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovams S. V., I. V. dėl apmokėjimo už atliktus darbus bei pirktas medžiagas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas E. G. prašo jam priteisti solidariai iš atsakovų S. V. ir I. V. 169 936,13 Lt už atliktus darbus ir pirktas medžiagas jų gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybai, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Savo procesiniuose dokumentuose ir duodamas paaiškinimus ieškovas nurodė, kad 2008 metais, jam prireikus apyvartinių lėšų bendrovės veikloje, asmeninės paskolos jis kreipėsi į atsakovą S. V.. Atsakovas paskolino jam 57 000 Lt sumą su 5% (2850 Lt) palūkanomis per mėnesį, o jis (ieškovas) pasirašė vekselį. Suėjus skolos grąžinimo terminui, skolos grąžinti atsakovui jis neturėjo galimybės. Tuomet atsakovas S. V. pasiūlė už skolą atidirbti - jam ir sutuoktinei I. V. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) , pastatyti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą. Pagal jų susitarimą jis, negaudamas jokio atlygio, turės organizuoti ir dirbti prie atsakovų sklype statomo gyvenamojo namo bei ūkinio pastato, savo lėšomis pirkti statybos produktus (medžiagas ir gaminius), samdyti kitus statybininkus ir pastatyti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą nuo pradžių iki jų visiško baigtumo (be vidaus apdailos). Atsakovas jam pateikė būsimo namo ir ūkinio pastato techninius projektus, o jis paskaičiavo, kad statybos darbai ir medžiagos be vidaus apdailos kainuos arti 300 000 Lt. Atsakovui ši statybos kaina atrodė per didelė, jis pageidavo, kad statiniai būtų pastatyti kaip įmanoma pigiau. Jis pažadėjo taupyti, tačiau pastatai buvo pradėti statyti pagal jo sudarytą sąmatą. Atsakovas turėjo su juo atsiskaityti pagal jo pateiktus dokumentus. Gavęs iš atsakovo leidimą ir kitus reikalingus dokumentus statybai, 2010 metų gegužės mėnesio antroje pusėje atsakovams priklausančiame žemės sklype jis pradėjo statybos darbus: užsakė sklypo nužymėjimus, per tų pačių metų vasarą organizavo gyvenamojo namo ir ūkinio pastato pamatų tranšėjų iškasimo, grunto tranšėjose paruošimo, smėlio pasluoksnio išpylimo, grunto tankinimo ir betoninių pamatų blokų bei rūsio sienų blokų montavimo darbus. Taupant lėšas, buvo perkamas cementas ir gaminamas vietoje betono mišinys. Sumontavus namo pamatus, jie 2 kartus buvo nutepti specialiu hidroizoliaciniu mišiniu, apšiltinti specialiu pamatams šiltinti polistirolu, o artėjant šaltajam periodui ir apsaugoti nuo šalčių. Už sklypų nužymėjimus, žemės darbus, pamatų montavimo, hidroizoliacijos ir apšiltinimo darbus R. B., turinčiam darbų vadovo kvalifikaciją, jis sumokėjo - 10 000 Lt. Iš R. S. atsakovo sutikimu jis nupirko pamatų blokus ir jam sumokėjo 7800 Lt. Už armatūrą ir statybinę plieninę vielą R. V. jis sumokėjo 7500 Lt. Blokų pamatams ir cemento trūko, kadangi jis nebeturėjo pinigų jiems nupirkti, pradėjo ieškoti, kas jam galėtų šių medžiagų paskolinti. Tai sutiko padaryti A. N., kuris paskolino jam 12 vienetų pamatų blokų ir 50 maišų cemento. Cementą A. N. jis atpirko iš UAB „Pamatas" ir UAB „Srava" 2012 metų vasarą ir už jį iš viso sumokėjo -1464,60 Lt. 12 vienetų pamatų blokus taip pat atpirko iš UAB „Pamatas" ir sumokėjo 1611,99 Lt. Pamatų klojimams daryti reikėjo lygios medienos plokščių. Kad darbas nesitrukdytų, R. B. atsivežė iš savo namų 12 vienetų OSB plokščių, kurias darbininkai supjaustė ir pagamino klojinius. Pinigus R. B. už plokštes imti atsisakė ir pageidavo, kad jas atpirktų. OSB plokštes už 887,41 Lt jis nupirko iš UAB „Srava", vėliau ir jas perdavė R. B.. Kitas medžiagas pamatų įrengimui, vinis, medsraigčius, ploną vielą klojinių surišimui ir elektrodus bei suvirinimo aparatą statybininkams davė savo. Šias medžiagas jis buvo nusipirkęs anksčiau ir už jas buvo mokėjęs apie 1200 Lt. Sijoto smėlio mašiną pirko pagal skelbimą ir prekiaujančiam privačiam asmeniui sumokėjo 350 Lt. 2011 metų pavasarį, tęsdamas statybos darbus, iš atsakovo nurodytos vietos (duomenys neskelbtini) mieste (buvusios Naftos bazės teritorijos) parsivežė jo nupirktus mūro blokelius gyvenamojo namo pirmo aukšto ir ūkinio pastato statybai. Atsakovas taip pat pasakė, kur yra specialūs klijai mūro darbams ir juos jis taip pat atsivežė į statybvietę. Už blokelių pakrovimą iš iškrovimą automobiliu -kranu sumokėjo 900 Lt (6 reisai po 150 Lt). Gyvenamojo namo pirmo aukšto ir ūkinio pastato mūro darbams atlikti samdė A. L. ir jam sumokėjo 15 000Lt. Gyvenamojo namo ir ūkinio pastato dviems perdangoms buvo panaudotos gelžbetoninės plokštės, viso 25 vienetai, pirktos iš fizinio asmens S. V. už 7800 Lt. Kad įrengti namo ir ūkinio pastato perdangas, reikėjo krano. Kranininkui už darbą jis sumokėjo viso 500 Lt, tačiau jis atsisakė paliudyti atlikęs šiuos darbus ir patvirtinti raštu gavęs pinigus. Gyvenamojo namo antro aukšto mūrijimui blokelius ir specialius klijus - plonasluoksnį skiedinį mūro darbams - jis pirko iš parduotuvių. Namo 2 aukšto pertvarų ir sienų mūro darbus atliko V. I. ir L. R.. Už pirktus 30,9 kub.m. blokelių ir klijus jis sumokėjo 8 400 Lt, o už jų parvežimą iš Gargždų papildomai 600 Lt. Šių prekių įsigijimo dokumentai dingo iš vagonėlio statybvietėje. Statybininkams V. I. ir L. R. už gyvenamojo namo antro aukšto sienų mūro darbus jis sumokėjo 3150 Lt. Tęsdamas statybinius darbus, gyvenamajam namui ir ūkiniam pastatui supirko medieną šių statinių stogo konstrukcijoms įrengti. Dviems statinių stogams iš fizinių asmenų supirko įvairios medienos už 18 700 Lt ir papildomai ūkiniam pastatui iš UAB „Balėnų medis" pirko lauko lentas už 3194,40 Lt, joms nudažyti „Pinotex" dažus už 144,89 Lt. Stogų konstrukcijoms sumontuoti būtinus priedus, medsraigčius, metalinius kampus, vinis, metalines plokšteles, mūrvines, skardą paskardinimui ir kt. pirko iš parduotuvių ir tam išleido 2626,24 Lt. Atspariais ugniai dažais buvo nudažytos visos medinės stogų konstrukcijos po 3 kartus ir tam išleista 8 022,08 Lt. Įrengiant stogo konstrukciją, buvo pirkta izoliacinė juosta už 372,22 Lt ir difuzinė plėvelė už 1613,98 Lt. Stogo konstrukcija buvo uždengta profiliuota stogo skarda, pirkta iš UAB „Autotela". Už stogo skardą, lankstinius ir transportavimo išlaidas sumokėjo 7 379,66 Lt. Stogo skarda ūkiniam pastatui buvo nupirkta kiek anksčiau iš tos pačios bendrovės, parvežta ir susandėliuota statybvietėje, tačiau pirkimo dokumentas iš statybinio vagonėlio dingo. Už skardą ūkinio pastato stogui ir transportavimo išlaidas buvo sumokėjęs 5419,40 Lt. Dėl gyvenamojo namo stogo iš medienos karkaso įrengimo ir dangos uždengimo jis susitarė su UAB ,,Gudasta‘‘, jis sulygo kainą už darbą -11000 Lt be PVM. 2011 metų spalio pradžioje UAB „Gudasta" statybininkai pradėjo vykdyti gyvenamojo namo stogo konstrukcijos darbus, iš jo duotos medienos - medinių sijų - padarė karkasą perdangai, sudėjo murlotus, gegnes, apkalė stogą lentomis, uždengė plėvele ir pasirengiant stogo uždengimui skarda, sukalė tašus. Už atliktus darbus jis sumokėjo grynais 7000 litų, susitarė, kad likusius sumokės kai bus baigti sutarti darbai ir rangovas išrašys PVM sąskaitą - faktūrą visai sumai. Skardą stogui nupirko 2011-12-15, kai ją atvežė į statybvietę, UAB „Gudasta" pranešė, kad darbus gali tęsti. Darbininkai atvyko, gyvenamojo namo stogą apdengė skarda, apskardino kaminą, tačiau visų sutartų darbų nebaigė, nes turėjo išvykti į kitą objektą. Kadangi darbų UAB „Gudasta" nebaigė, jis sumokėjo 3000 litų ir liko jiems skolingas 1000 Lt. Sutarė, kad darbus baigs pavasarį, kai atšils. Kadangi 2012 metų vasarą sutarti su atsakovu statybos darbai ėjo į pabaigą, jis kreipėsi į UAB „Gudasta", kad išrašytų už jų vykdytus ir jo apmokėtus darbus PVM sąskaitą- faktūrą. Tuomet sužinojo, kad pasikeitė direktorius ir juo tapo A. B., kuris jam pasakė, kad antros sąskaitos jis išrašyti negali, nes tokią sąskaitą (su medžiagoms ir darbu) jis jau išrašė atsakovui. A. B. pokalbio su juo metu buvo atviras, pripažino ko jo prašė atsakovas ir kad jis, negavęs iš atsakovo jokių pinigų, išrašė jam tiesiogiai sąskaitą jo sumokėtų už darbą pinigų sumai. Ūkinio pastato stogo darbus atliko R. S., R. V. ir M. A.. Už karkaso įrengimą iš medienos, ūkinio pastato su malkine stogų dangų uždėjimą, gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir malkinės stogo medienos nudažymą ugniai atspariais dažais 3 kartus, dangos montavimą ir stogų apskardinimo darbus R. S. ir R. V. jis sumokėjo 8 400 Lt, o M. A. - 7800 Lt. Kamino mūrijimo darbus, kurio bendras aukštis beveik 10 metrų, atliko L. R. ir aš jam už darbą jis sumokėjo 1200 Lt.

Kai surado statybininkus, galinčius ir mokančius tinkamai apšiltinti polistirolu naujai pastatyto gyvenamojo namo sienas, organizavo šių darbų atlikimą. Iš statybinių medžiagų parduotuvės nupirko 10 cm storio polistirolą, sausų klijų mišinį, tinko skiedinį, plastmasinius laikiklius, armavimo tinklelį, kampinius profilius ir už šias medžiagas sumokėjo 9 899,26 Lt. Statybininkams A. M., R. Š., G. P. ir V. I. už namo apšiltinimo ir armavimo darbus sumokėjo 6000 Lt, kiekvienam po 1500 Lt. Apšiltinus namo sienas, buvo rengiami du gyvenamojo namo balkonai, hidroizoliaciniu mišiniu padengiama plokštė, dedama šiltinimo medžiaga, betonuojamos grindys, įrengiamos nuolajos. Šiems darbams atlikti jis samdė statybininką A. B., kuris savo lėšomis supirko reikalingas medžiagas ir jis jam už darbą ir sunaudotas medžiagas sumokėjo 7000 Lt. Už pastolių nuomą statybvietėje laikotarpiu nuo 2011-05 iki 2012-07 A. N. jis sumokėjo 2000 Lt. Atsakovai jo vykdomais statybos darbais buvo patenkinti, tačiau vis ragino skubėti, nes artėjo žiema, o namo stogas nebuvo uždengtas. Kai 2011 metų spalio pabaigoje buvo galutinai baigti gyvenamojo namo stogo konstrukcijos darbai, jis neturėjo pinigų iš karto nupirkti namo stogo skardą. Laukė pinigų pervedimo iš dukros, gyvenančios ir dirbančios užsienyje. Tačiau S. V. pamatęs, kad jis delsia apskardinti stogą, pradėjo sakyti, kad tokie jo veiksmai gali pakenkti viso namo konstrukcijai - sudrėks blokeliai ir sienos nuo šalčio susproginės. Atsakovas pyko dėl nedengiamo stogo, kaip garantą pareikalavo pasirašyti vekselį 140 000 Lt sumai, kurį pažadėjo sunaikinti, kai bus uždėtas stogas ir jis įsitikins, kad viskas yra gerai. Jis buvo tikras, kad užsakovo pretenzijos niekuo nepagrįstos ir stogo dangos uždengimo vėlavimas namo kokybei visai neatsilieps, todėl pasirašė jo reikalaujamą vekselį vieno mėnesio laikotarpiui. Per tą vieną mėnesį jis ir uždengė namo stogą skarda, tačiau atsakovas vekselio, kaip žadėjo, ne tik kad nesunaikino, bet kai tik baigėsi vekselio apmokėjimo terminas - 2011-12-01, kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Atsakovas jam pasakė, kad jis (ieškovas) nekreiptų dėmesio į notaro atsiųstą pranešimą, nes tokia yra vekselių procedūra ir prašė toliau vykdyti jų žodinį susitarimą - tęsti statybinius darbus. Statybos darbai atsakovų ūkininkų sodyboje ėjo į pabaigą, atsakovas liepė jam užsakyti namui ir ūkiniam pastatui langus, duris ir garažo vartus. Jis pavedimą įvykdė ir už užsakymą gamintojams sumokėjo 3000 litų avansą, kurio atsakovas jam negrąžino. Kai langai buvo pagaminti ir įstatyti, atsakovas davė jam gyvenamojo namo ir ūkinio pastato durų raktus, kad statybininkai galėtų laisvai į juos patekti ir tęsti statybos darbus. Atsakovas vis sugalvodavo naujų statybos darbų ir prašydavo juos atlikti, tačiau jis atsakovu nebepasitikėjo, naujų darbų nebevykdė, baigė tuos, dėl kurių buvo susitarę ir vis ragino atsakovą suvesti skolos ir jo patirtų išlaidų statybai balansą. Atsakovas atsisakė tai padaryti, jam (ieškovui) atsisakius toliau vykdyti darbus, atsakovas pateikė vekselį išieškojimui. Atsakovas dažnai atvykdavo į statybvietę, tačiau per visą statybos laikotarpį ant jokių atliktų darbų aktų nesirašė, šiuos veiksmus atidėliodamas motyvavo, kad statybos procesą jis seka, stebi ir vertina, o kai bus viskas baigta, bus sutarytas vienas darbų atlikimo aktas. Atsakovai niekada nesiūlė sumokėti jam už pirktas statybos medžiagas, atlyginti jo patirtas išlaidas samdytiems darbininkams už jų atliktus statybinius darbus ar sumokėti už mechanizmų nuomą bei kitas išlaidas. Nors rašytinės rangos sutarties su atsakovais jis nepasirašė, tačiau žodžiu susitarė dėl ne didesnės nei 300 000 Lt bendros darbų kainos ir darbų atlikimo apimties - gyvenamojo namo ir ūkinio pastato pastatymo. Taip pat jie susitarė, kad jis organizuos statybos darbų atlikimą, pirks statybines medžiagas ir darbų eigą registruos žurnale. Kadangi gyvenamas namas ir ūkinis pastatas buvo statomi atsakovų šeimos poreikių tenkinimui, o ir pati statyba vykdoma mišriuoju būdu, tai yra dalis darbų buvo atlikta ūkio būdu, o dalis pagal rangos sutartis, mano, kad tarp jo ir atsakovų susiklostė būtent vartojimo rangos sutarties teisiniai santykiai. Atsakovai S. V. ir I. V. yra ne tik sutuoktiniai, bet ir bendraturčiai, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuriame pastatyti statiniai, priklauso abiems sutuoktiniams. Atsakovei I. V. gerai žinomos ne tik paskolos jam suteikimo aplinkybės, bet ir tai, kad jis jiems priklausančiame žemės sklype pagal jų pateiktą projektą savo lėšomis pastatė gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą. Todėl atsakovai jo atžvilgiu yra solidarūs skolininkai.

Šalies argumentai

Atsakovė I. V. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Teigia, kad ji su ieškovu nesitarė dėl ūkininko ūkio sodybos statybos, pati statant ūkininko ūkio sodybą nedalyvavo, šiuo klausimu su ieškovu nei karto nebuvo susitikusi ir nekalbėjo. Ieškovą pažįsta kaip sutuoktinio S. V. draugą, žinojo, kad sutuoktinis jam skolino pinigus. Jokių įsipareigojimų prieš ieškovą ji nėra prisiėmusi, todėl ji negali būti bylos šalimi.

Atsakovas S. V. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Savo procesiniuose dokumentuose ir duodamas paaiškinimus teisme nurodė, kad jis pripažįsta, jog ieškovas jam suteikė pagalbą statant ūkininko ūkio sodybą, tačiau nesutinka, kad tarp jų buvo sudaryta žodinė rangos sutartis. Kadangi jis ieškovui neatlygintinai buvo paskolinęs pinigų, jam pradėjus ūkininko ūkio sodybos statybą, ieškovas pasisiūlė neatlygintinai suteikti jam pagalbą, kuri pasireiškė išimtinai tik ieškovo žiniomis statybų srityje. Ieškovas nurodo, kad jų susitarimo esmė buvo ta, kad už skolą jis, negaudamas jokio atlygio, turės organizuoti ir dirbti prie atsakovų sklype statomo gyvenamojo namo bei ūkinio pastato, savo lėšomis pirkti statybos produktus (medžiagas ir gaminius), samdyti kitus statybininkus. Pripažįsta, kad su ieškovu susitarė dėl neatlygintinos pagalbos organizuoti ūkininko ūkio sodybos statybą, t.y. kad ieškovas padės surasti statybininkus, patars dėl statybinių medžiagų įsigijimo, taip pat patars dėl atliekamų darbų ir jų kokybės. Tačiau nebuvo susitarimo, kad ieškovas savo lėšomis pirks medžiagas ir samdys darbuotojus. Todėl jie sutarė dėl nematerialaus pobūdžio neatlygintinų paslaugų teikimo. Paslaugų neatlygintinumą sąlygojo tai, kad jis ieškovui neatlygintinai buvo paskolinęs pinigų. Ieškovas nurodė, kad jis buvo skolingas tik 57000 Lt, o statybos sąmata buvo 300 000 Lt, todėl šios aplinkybės prieštarauja viena kitai, nes jei darbų vertė iš tiesų būtų 300 000 Lt, ieškovas negalėtų tik už 57000 Lt skolą dirbti neatlygintinai. Ieškovas teigia neturėjęs pinigų grąžinti jam skolą, tačiau nurodo savo lėšomis nupirkęs medžiagų ir pasamdęs darbuotojų net už 169 936,13 Lt sumą, šie teiginiai prieštarauja vienas kitam. Jo žiniomis ieškovas pats ar per kitus asmenis turėjo statybines įmones UAB „Temagas" ir UAB „Kreidiva" (jos šiuo metu yra bankrutavusios), taigi jei tarp jų būtų sudaroma rangos sutartis, sutartis turėtų būti sudaryta su šiomis įmonėmis, nes ieškovas individualios veiklos nevykdė, jis pats negalėjo sudaryti rangos sutarties. Ieškovas šiuo atveju privalo įrodyti rangos sutarties sudarymo ir jos įvykdymo faktus, tačiau nepateikė jokių rangos sutarties sudarymą pagrindžiančių įrodymų. Ieškovo su ieškiniu pateiktos pirkimo-pardavimo sutartys, PVM sąskaitos-faktūros, kvitai ir kiti dokumentai neįrodo, kad jis sudarė su juo rangos sutartį ir medžiagas pristatė jam. Ieškovas nenurodo, kodėl jis su kitais asmenimis sudarydavo raštiškas sutartis, o su juo ne. Ieškovas vertėsi statybų verslu, vykdė statybos darbus ir kituose objektuose, todėl tikėtina, kad jis pagal prie ieškinio pridėtus įrodymus statybines medžiagas gabeno ne jam, o kitiems asmenims į kitus jo ar jo statybos įmonių vykdytus statybos objektus. Jis (atsakovas) pateikė įrodymus, kad pamatinius blokus pirko iš BUAB „Antkona" , statybines medžiagas pamatams ir kitoms reikmėms - iš UAB „Vyjotas", blokelius sienų mūrui - iš UAB „Akemta", šiltinimo darbus atliko V. V., langus, duris ir vartus pirko iš UAB „Arsuna", stogo darbus atliko UAB „Gudasta". Jis ūkininko ūkio sodybos statybą vykdė ūkio būdu, nerinko visų dokumentų, dalies dokumentų neišsaugojo, neprivalėjau to daryti. Ieškovo teiginiai apie vekselį 140.000 Lt sumai, kurį jis pasirašė kaip garantą dėl stogo uždengimo, prieštarauja logikai, nes joks protingas žmogus pats turėdamas kreditorinį reikalavimą (šiuo atveju tariamą kreditorinį reikalavimą), nesutiktų be pagrindo tapti skolininku, tuo labiau, kad ieškovas buvo verslininkas, prisistatinėjo UAB „Kreidiva" vadovu ir UAB „Temagas" bendrasavininku. Jis ieškovui paskolino 70 000 Lt, kiek atsimena ne 2008 metais, o 2006 metais. Maždaug 2010 metais paskolino dar 50 000 Lt, o 2011-11-01 - dar 20 000 Lt, todėl ieškovas 2011-11-01 išrašė naują vekselį bendrai 140 000 Lt paskolintai sumai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš šalių paaiškinimų, neprotestuotino vekselio ir vykdomojo įrašo matyti (I t. b.l. 118, 119), kad ieškovas yra skolingas atsakovui 140 000 Lt sumą pagal pasirašytą vekselį. Iš antstolio pateiktos pažymos matyti (I t. b.l. 120), kad atsakovo skola ieškovui yra išieškoma privestinai. Ieškovas nurodė, kad 2010 metais neturėdamas pinigų grąžinti atsakovui 57000 Lt skolą, susitarė su atsakovu, kad už negrąžintą paskolą jis organizuos jo namo ir ūkinio pastato statybą žemės sklype, esančiam (duomenys neskelbtini). Atsakovas su tokiais ieškovo argumentais nesutiko, nurodė, kad ieškovas organizavo statybos darbus neatlygintinai todėl, kad už paskolintus pinigus ieškovui jis nereikalavo procentų. Ieškovas byloje įrodinėja, kad tarp šalių buvo susiklostę vartojimo rangos teisiniai santykiai, o atsakovas teigia, kad ieškovas neatlygintinai jam suteikė paslaugas. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų jo patirtas išlaidas atsakovų namo ir ūkinio pastato statybai, kurias sudaro išlaidos, sumokėtos už medžiagas ir statybos darbus.

CK 6.681str. numato, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį, t. y. vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovų medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir kokybiškai. Užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti.

Kad nustatyti, ar tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai gali būti kvalifikuojami kaip rangos teisiniai santykiai, būtina nustatyti, ar jiems būdingi rangos sutarties požymiai. Rangos sutarties sąvoka įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas. Rangos sutarties dalykas yra esminė sutarties sąlyga. Tam, kad šalių santykiai būtų kvalifikuojami kaip rangos, būtina nustatyti šiuos požymius: 1) rangos sutarties tikslas yra gauti tam tikrą darbo rezultatą (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis); 2) darbo rezultatas gaunamas rangovui dirbant savo rizika (CK 6.645 straipsnio 3 dalis, 6.649 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) rangovas atlieka darbą, siekdamas tam tikro rezultato, savarankiškai (CK 6.644 straipsnio 3 dalis, 6.645 straipsnio 3 dalis).

Taigi pagal rangos sutartį rangovas yra įsipareigoja dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo ar pasiekimo bei jo, kaip atskiro objekto ar tam tikros jo dalies, perdavimo kitai šaliai. Rangovas įsipareigoja pateikti užsakovui darbų rezultatą ir atsako už rezultato nebuvimą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neigė, kad ieškovas buvo įsipareigojęs jam žodiniu susitarimu pateikti savo veiklos rezultatą - perduoti jam pastatytus statinius, jis pasinaudojo ieškovo neatlygintine pagalba organizuojant statybas. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu akcentavo, kad sutarė su atsakovu, jog pastatys statinius, nes neturėjo pinigų sumokėti jam skolą. Tačiau ieškovas tiksliai neapibrėžė, dėl kokio darbų rezultato su atsakovu buvo susitaręs, nurodė, kad turėjo pastatyti statinius be vidaus apdailos. Ieškovas nurodė, kad darbų nebevykdė todėl, kad atsakovas reikalavo atlikti vis naujus darbus, darbų perduoti atsakovui net nebandė. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas taip pat nurodė, kad dėl darbų rezultato perdavimo su atsakovu net nesitarė. Kadangi byloje nėra jokių duomenų apie darbų apimtis, dėl kurių buvo susitarta ir kuriuos ieškovas turėjo perduoti atsakovui, negalima daryti išvados, kad šalys susitarė dėl darbo rezultato sukūrimo ir jo perdavimo kitai šaliai.

Šalims sudarius rangos sutartį, rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus. Ieškovas, nagrinėjant bylą, nurodė, kad jis pats iš esmės jokių darbų neatliko (tik prisidėjo dirbant prie namo pamatų), jis pirko statybines medžiagas ir samdė darbininkus statybos darbams atlikti. Kad atsakovas organizavo darbus statyboje, patvirtino ir atsakovas, liudytojas V. V.. Ieškovas įrodinėjo, kad medžiagas pirko ir su samdomais darbuotojais atsiskaitinėjo iš asmeninių lėšų. Nustačius šią aplinkybę būtų galima vertinti, kad ieškovas šiuo atveju veikė kaip generalinis rangovas, t.y. pasitelkė užduočiai įvykdyti subrangovus. Ieškovas pateikė teismui eilę dokumentų – PVM sąskaitų-faktūrų, sutarčių dėl statybinių medžiagų įsigijimo ir atsiskaitymo su darbininkais (I t. b.l. 10-33). Apklausti teismo posėdyje liudytojai R. B., L. R., V. I., A. N. patvirtino, jog už statybos darbus bei medžiagas statant atsakovų statinius atsiskaitė ieškovas. Tačiau teisiškai pagrįsti atsakovo argumentai, jog pateikti dokumentai neįrodo, kad įsigytos medžiagos ar apmokėti darbai buvo naudojami statant atsakovų statinius, o faktas, kad ieškovas atsiskaitinėjo su darbininkais – kad jis tai darė iš asmeninių lėšų. Ieškovas pats pripažino, kad užsiėmė statybos verslu, nepaneigė atsakovo argumentų apie jo vadovavimą bendrovėms, kurios vertėsi šia veikla, todėl įsigytas prekes galėjo panaudoti ir samdyti darbuotojus kituose statybos objektuose, nėra jokių įrodymų, kad ieškovas pirko prekes ir samdė darbuotojus už asmenines lėšas. Liudytojas V. V. patvirtino, kad ieškovas buvo minėjęs, jog neturi pinigų, todėl už atliktus statybos darbus ir medžiagas su juo ir jo nurodytais darbininkais atsiskaitė atsakovas. Liudytojas J. G. nurodė ne kartą matęs, kaip atsakovas skirtus statybai pinigus perdavė ieškovu. Liudytojas A. L. nurodė, kad už atliktus darbus turėjo sumokėti ieškovas, tačiau atsiskaitė atsakovas. Liudytojas A. B. nurodė, kad dėl darbų atlikimo statant atsakovų statinius susitarė su ieškovu, tačiau, jiems nutraukus darbus dėl išvykimo į užsienį, ieškovas negalėjo su jais atsiskaityti, nurodė, kad to padaryti negali, nes atsakovas nedavė jam pinigų. Atsakovas pateikė teismui eilę rašytinių įrodymų (I t. b.l. 78-97), kurie patvirtina jo atsiskaitymą už pirktas statybines medžiagas bei atliktus darbus statybos laikotarpiu. Visiškai prieštaraujanti logikai yra ieškovo pozicija, kad jis, neturėdamas lėšų grąžinti 57000 Lt paskolą ieškovui, skolinosi pinigų iš dukters ir į atsakovų statybą investavo ženkliai didesnę sumą, o ne dalimis grąžino pinigus atsakovui. Nelogiški ieškovo paaiškinimai, kad jis pasirašė atsakovo naudai 140000 Lt vekselį, tuo prisiimdamas dar didesnį kreditorinį įsipareigojimą todėl, kad tokiu būdu garantavo atsakovui, jog dėl neuždengto stogo jis nepatirs nuostolių. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pripažino, kad paties vekselio jis teisme neginčijo. Nors ieškovas teigia atsakovo namo ir ūkinio pastato statybas vykdęs savo lėšomis, tačiau bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad šiam tikslui ne kartą prašė pinigų iš atsakovo. Liudytojas A. U. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovas su atsakovu buvo sutaręs, kad ieškovas, statydamas atsakovams statinius, tokiu būdu grąžins atsakovui 57000 Lt, tačiau šis susitarimas neįvyko, nes ieškovas neturėjo pinigų ir už statybos darbus bei medžiagas teko mokėti atsakovui. Ieškovas, teigdamas, kad statinius atsakovams statė už paskolintą sumą, nenurodė ir byloje neįrodinėjo, kokio atlygio tikėjosi už atliktus rangos darbus, nes ieškiniu jis prašo iš atsakovų priteisti tik patirtas išlaidas už medžiagas bei darbininkams apmokėtą darbą. Nors rangos sutarties kaina nėra priskirtinas prie esminių rangos sutarties požymių, neįvertindamas savo darbo statant atsakovų statinius, ieškovas pripažino, kad sutiko dirbti neatlygintinai. Nors ieškovas teigia, kad statinius statė vietoj grąžintinos atsakovui paskolos, pats ieškovas nenurodė, kaip turėjo pasidengti atsakovui grąžintinos paskolos suma, jam įvykdžius rangos sutartį. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas teigė, kad iš susitarimo su atsakovu jis tikėjosi turėti naudos, tačiau nedetalizavo, kokio dydžio ir kokia forma turėjo ją gauti. Ieškovas nurodė, kad organizuodamas statybos darbus pas atsakovus, tuo metu jis dirbo, į statybvietę jis atvykdavo darbo metu, ši veikla nebuvo jo pagrindinė veikla, leidimo verstis individualia veikla jis neturėjo. Todėl iš byloje esančių įrodymų negalima daryti išvadų, kad ieškovas šiuo atveju veikė kaip generalinis rangovas.

Kadangi byloje nėra įrodymų, kad šalys būtų sutarusios dėl konkretaus darbo rezultato ir jo perdavimo, jo atlikimo terminų, atlyginimo už atliktus darbus, įrodymų, kad ieškovas šiuo atveju būtų veikęs kaip generalinis rangovas, nėra pagrindo daryti išvados, jog tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai.

Atsakovas byloje įrodinėjo, kad su ieškovu susitarė dėl nematerialaus pobūdžio neatlygintinų paslaugų teikimo, o paslaugų neatlygintinumą sąlygojo tai, kad jis ieškovui neatlygintinai buvo paskolinęs pinigų. Paslaugų sutarties samprata įtvirtinta CK 6.716 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Tačiau ši sutartis yra atlygintinė. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad ieškovas paslaugas atlikti jam sutiko neatlygintinai, o ieškovas nenurodė, kiek atsakovas privalėjo jam sumokėti už suteiktas paslaugas. Todėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių negalima kvalifikuoti ir kaip atlygintinų paslaugų teikimo sutarties.

Siekiant nustatyti, kokie teisiniai santykiai susiklostė tarp šalių ir kokia sutartis buvo sudaryta, turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, nes jie gali būti šalių iškreipiami. Dėl to, aiškinant konkrečią sutartį, negalima suteikti didesnės reikšmės kuriam nors vienam sutarčių aiškinimo principui, bet būtina kompleksiškai remtis visais, kurie padėtų kiek įmanoma tiksliau kvalifikuoti aiškinamą sutartį ir jos pagrindu susiklosčiusius ginčo šalių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-521/2006).

Iš šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovui statant gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą buvo reikalingas statybos valdytojas, kuriuo sutiko būti ieškovas. Statybos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nurodoma, kad statinio statybos valdymas – statytojo pasirinktas statinio statybos organizavimo būdas, kai statybą ir su ja susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus organizuoja statinio statybos valdytojas pavedimo sutarties tarp įgaliotojo – statytojo (užsakovo) ir įgaliotinio – statinio statybos valdytojo pagrindu. Statinio statybos valdytojas – fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija, veikiantys kaip įgaliotojo – statytojo (užsakovo) įgaliotinis, valdantis statinio statybą, organizuojantis statinio statybos ir su ja susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus, kuriuos atlieka jo pasamdytas šią teisę turintis fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija (Statybos įstatymo 2 str. 52 d.). Statybos įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje aiškiai apibrėžta, kad statinio statybos valdytojas veikia statytojo (užsakovo) vardu ir darbus organizuoja pagal šias statybos techninės veiklos pagrindines sritis: statybos darbai ir statinio statybos techninė priežiūra. Šių sričių darbų mastas ir statytojo (užsakovo) kaip įgaliotojo pavedamos įgaliotiniui – statinio statybos valdytojui teisės bei pareigos nustatomi pavedimo sutartimi. Statybos valdytojui, kaip įgaliotiniui statytojas (užsakovas) gali pavesti atlikti ir užsakovo funkcijas, nors lėšas į statybą investuoja tik statytojas (Statybos įstatymo 2 str. 41 d. nuostata). Statyboje naudojamos statytojo lėšos, nes jų pagrindu įgyjamos medžiagos ir užsakomi darbai daiktui sukurti. Pagal Statybos įstatymo 3 str. statytojas statybos teisiniuose santykiuose apibrėžiamas kaip investuojantis lėšas į statybą asmuo, kuris kartu atlieka užsakovo funkcijas ar jas paveda atlikti kitam asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2008m. spalio 28d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-543/2008). Kadangi ieškovas ir atsakovas susitarė, kad atsakovų statybos darbus organizuos ieškovas, iš esmės jam buvo pavestos statinio statybos užsakovo funkcijos, teismas daro išvadą, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė pavedimo sutartis. CK 6.756 straipsnio 1 dalis numato, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Pagal CK 6.757 straipsnio 1 dalį pavedimo sutartimi įgaliotojas gali pavesti įgaliotiniui atlikti teisinius veiksmus, susijusius su įgaliotojo gynimu, įgaliotojo viso ar dalies turto administravimu, procesinių veiksmų atlikimu įgaliotojo vardu teismo ir kitose institucijose, bei kitokius teisinius veiksmus. Pagal CK 6.758str. 1 dalį pavedimo sutartis gali būti atlygintinė arba neatlygintinė. Ieškovas santykiuose su trečiaisiais asmenimis – samdomais darbuotojais, kurie buvo pasitelkiami faktiškai atlikti statinio statybos darbus, veikė tik kaip atsakovo atstovas pagal pavedimą, bet ne kaip savarankiškai veikiantis užsakovas ar pagrindinis rangovas (generalinis rangovas). Šią išvadą patvirtina byloje nustatytos aplinkybės – ieškovas pats jokių statinio statybos darbų neatliko, t. y. nevykdė rangovui būdingų prievolių, o užsiėmė tik statybos darbų organizavimu ir priežiūra, o įrodymų, kad ieškovas už darbus ir medžiagas atsiskaitinėjo savo lėšomis, byloje nėra. Įrodymų, kad už atsakovo pavedimo įvykdymą šalys buvo sutarusios dėl atlygio – nėra, ieškovas byloje jam sutarto atlyginimo dydžio neįrodinėjo.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, jog ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

Vadovaujantis CPK 93str., netenkinus ieškinio, iš ieškovo atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą – 868,86 eurų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas

nusprendė:

Ieškovo E. G. ieškinį atsakovams S. V., I. V. dėl apmokėjimo už atliktus darbus bei pirktas medžiagas atmesti.

Priteisti iš ieškovo E. G. atsakovui S. V. 868,86 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Lina Muchtarovienė