Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-969-786-2022 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui D. P. dėl neteisėto praturtėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį dėl neteisėto praturtėjimo kaip neteismingą tam teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. Siekiant tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą, privaloma laikytis civilinio proceso įstatyme nustatytos šios teisės įgyvendinimo tvarkos bei sąlygų (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas ne tik patikrina, ar teikiamas ieškinys atitinka bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, keliamus tokiam procesiniam dokumentui kaip ieškinys (CPK 111, 135 straipsniai), tačiau patikrina ir tai, ar nėra aplinkybių, dėl kurių teikiamą ieškinį būtų privaloma atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Viena iš tokių aplinkybių yra ieškinio pateikimas ne tam teismui, kuriam jis yra teismingas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs duomenis apie atsakovo gyvenamąją vietą, sprendė, kad pagal bendrąją teismingumo taisyklę ieškinys turėtų būti teikiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad ieškinys ekonomiškiau ir operatyviau bus išnagrinėtas teisme pagal jo gyvenamąją vietą, pagal jo atstovo advokato darbo vietą, pagal policijos pareigūnų, atlikusių ikiteisminį tyrimą, darbo vietą. Apeliantas taip pat remiasi CPK 30 straipsnio 6 dalimi, teigdamas, kad ieškinį pasirinko reikšti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose, kadangi jam padaryta turtinė žala .

9. Teismingumo taisyklės yra įtvirtintos CPK IV skyriuje (CPK 25 – 36 straipsniai). Teritorinis teismingumas yra skirstomas į bendrąjį, alternatyvųjį, išimtinį, sutartinį ir kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą. CPK 29 straipsnis nustato bendrąją taisyklę, kad ieškinys yra pateikiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (fizinio asmens) arba buveinės vietą (juridinio asmens). CPK 30 straipsnis nustato konkrečius atvejus, kada ieškovas turi teisę pasirinkti, kuriam teismui pateikti ieškinį, o šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą. Pagal CPK 30 straipsnio 12 dalį, teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui.

10. Asmuo, reikšdamas ieškinį, turi pareigą suformuluoti faktinį reikalavimo pagrindą, t. y. nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia atsakovui reiškiamą reikalavimą, tačiau teisinis proceso šalies nurodytų faktinių aplinkybių vertinimas yra teismo, o ne proceso šalies prerogatyva. Teismo nesaisto proceso šalies pateiktas teisinis faktinių aplinkybių vertinimas. Nagrinėjamu atveju apelianto pareikšto ieškinio faktinį reikalavimo pagrindą sudaro aplinkybės, susijusios ieškovo piniginių lėšų buvimu pas atsakovą be pagrindo, ieškovas teigia, kad buvusi darbovietė per klaidą pervedė jo atlyginimą atsakovui, o šis nesutinka jo grąžinti. Tuo pačiu ieškovas ieškinyje nurodo ir teisės normas, kuriomis remiasi, t. y. ieškovas ieškinį reiškia remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.237-6.242 straipsniais, reglamentuojančiais nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą be pagrindo.

11. Ieškinyje nurodomos aplinkybės leidžia spręsti, kad apelianto reikalavimas kildinamas ne iš atsakovo veiksmais ieškovo turtui padarytos žalos, bet pareikštu ieškiniu ieškovas siekia apginti savo turtinius interesus, t. y. siekia prisiteisti pinigines lėšas, kurios, jo vertinimu, atsakovo buvo įgytos be pagrindo, ir toks ieškinys negali būti kvalifikuojamas kaip ieškinys dėl žalos, padarytos asmens turtui. Kadangi ieškovo pareikštas ieškinys yra susijęs su kitais pagrindais atsirandančių prievolių vykdymu, ieškinio teismingumui nustatyti apeliantas nepagrįstai vadovaujasi CPK 30 straipsnio 6 dalimi.

12. Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo ieškinys, šiuo konkrečiu atveju, turi būti reiškiamas pagal bendrąją teismingumo taisyklę, įtvirtintą CPK 29 straipsnyje, t. y. pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

13. Ieškovo argumentai dėl bylos ekonomiškesnio ir operatyvesnio išnagrinėjimo kitame, nei pagal atsakovo gyvenamąją vietą, teisme, yra susiję su CPK 34 straipsniu, kuriame reglamentuojamas bylos perdavimas kitam teismui, kai byla jau priimta teismo žinion. Teritorinio teismingumo taisyklės, numatytos CPK 29-33 straipsniuose, kuriomis privalo vadovautis teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nenumato atvejo, kad ieškovas galėtų pasirinkti bylos teismingumą remdamasis ekonomiškesniu ir objektyvesniu bylos nagrinėjimu. Todėl apelianto argumentai, kad jis patirs finansinių sunkumų dėl bylos nagrinėjimo Alytuje, kad jo atstovas advokatas patirs bylinėjimosi išlaidų, nesudaro pagrindo teismui, sprendžiančiam ieškinio priėmimo klausimą, nesivadovauti bendrąja teritorinio teismingumo taisykle.

14. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių teismingumo bei ieškinio priėmimo taisykles, todėl naikinti ją remiantis ieškovo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. vasario 21 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.