Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-12-31 · Byla Nr. N-575-2999-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-31
Bylos Nr.
N-575-2999-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-2999/2009Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 31 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. spalio 16 d. nutarimo S. R. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas 2008 m. rugsėjo 30 d. S. R. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2008 m. rugsėjo 19 d., 09 val. 30 min., Vilniuje, Metalo g. 4B, vairuodamas automobilį ir pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai bus saugu, neištraukė kuro užpylimo žarnos, pajudėjo iš vietos ir ją nutraukė, iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus. Šiais veiksmais S. R. pažeidė KET 106 ir 234 punktų reikalavimus; atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

II.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008 m. spalio 16 d. nutarimu pripažino S. R. kaltu, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė 150 Lt baudą; pripažino S. R. kaltu, padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė 3500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams; nuobaudas subendrinus S. R. skirta galutinė nuobauda 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

Teismas konstatavo, kad S. R. kaltė įvykdžius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, įrodyta surinkta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, pareigūno tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio schema, A. M. paaiškinimu, S. R. paaiškinimu ir kita byloje esančia medžiaga. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę. Atsižvelgęs į tai, kad S. R. darbas tiesiogiai susijęs su automobilio vairavimu, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas S. R. skyrė sankcijos vidurkį atitinkančią baudą ir mažesnę papildomąją nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali – atėmimą teisės vairuoti transporto priemones 1 metams.

III.

S. R. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. spalio 16 d. nutarimą iš dalies, panaikinant nutarimą toje dalyje ir toje apimtyje, kurioje jis pripažintas kaltu, padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir jam skirta administracinė nuobauda – 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Pripažįsta kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo, tačiau nesutinka, jog padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Nurodo, kad atvyko į degalinę apie 7 val. 35 min. – 7 val. 40 min. (o ne kaip nurodyta nutarime apie 9 val. 30 min.), privažiavęs prie pirmos degalų užpylimo kolonėlės, norėjo užsipilti degalų, tačiau kuras nebėgo, palikęs kuro užpylimo žarną bake, nuėjo pas degalinės operatorių, kuris paaiškino, kad jo pasirinkta kolonėlė laikinai neveikia, nes anksčiau užsipylinėjęs kurą vairuotojas pabėgo iš degalinės neužsimokėjęs, laukiama policijos pareigūnų. Jis neištraukęs kuro užpylimo žarnos pradėjo manevrą, bevažiuojant žarna iškrito, sustabdęs automobilį ir priėjęs prie žarnos, pamatė, jog žarnos piltuvas („pistoletas“) yra iššokęs iš žarnos, jis „pistoletą“ įstatė į žarną ir užpylimo žarną padėjo į kolonėlę. Viskas vyko prieš degalinės operatoriaus langą. Privažiavęs prie kolonėlės iš kitos pusės jis užsipylė kuro ir grįžo pas operatorių, susimokėjo už kurą. Incidentas įvyko matant degalinės operatoriui, pastarasis jokių pastabų nereiškė ir jis, supratęs, kad incidentas išspręstas, išėjo iš patalpos ir išvažiavo iš degalinės teritorijos. Apie tai, kad yra kaltinamas sugadinęs degalinės įrangą, sužinojo 2008 m. rugsėjo 30 d., kai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pažymi, jog nesuvokė, kad išvažiuodamas iš degalinės daro administracinį teisės pažeidimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad vairuotojas, įvykus eismo įvykiui, vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 234 punktu, į eismo įvykio vietą privalėjo kviesti policiją. Mano, kad S. R. nebandė išsiaiškinti, ar eismo įvykio vietoje buvo degalinės savininkas arba jo įgaliotas asmuo, pokalbio su operatoriumi metu asmuo nenurodė apgadinęs degalinės turtą ir nepranešęs policijai apie eismo įvykį iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k o n statuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

S. R. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą) bei už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET.

Apeliantas neginčija, jog padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, tačiau nesutinka, jog padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, teigdamas, jog nesuvokė, kad daro šį pažeidimą, t. y. iš esmės teigia, kad jo veikoje nebuvo tyčios.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007, Nr. N575-2198/2009). Pirmosios instancijos teismas apelianto kaltės formos nevertino. S. R. teigia, jog jis „pistoletą“ įstatė į žarną ir užpylimo žarną padėjo į kolonėlę, degalinės operatorius matė įvykį, tačiau jokių pretenzijų nereiškė ir jis iš eismo įvykio vietos pasitraukė nesuvokdamas, kad daro administracinį teisės pažeidimą. Šie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai nebuvo nei paneigti, nei patvirtinti. Taip pat pažymėtina, jog tiek iš degalinės operatoriaus paaiškinimo, tiek iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad degalinėje daromas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas incidentas. Iš bylos medžiagos ir teismo nutarimo nėra aišku, ar teismas šį įrodymą tyrė, kaip jį vertino. Teismas nutarime taip pat nemotyvavo, kodėl rėmėsi vienais įrodymais, atmesdamas kitus.

Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuomet, kai byloje yra išaiškinamos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jos visapusiškai ir objektyviai ištiriamos bei įvertinamos (ATPK 248 straipsnis, 257 straipsnis, 284 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas turi įvertinti tiek asmenį kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus. Byloje esant prieštaringiems įrodymams, turi būti vadovaujamasi administracinių teisės pažeidimų teisenoje taikomu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos nepašalintos abejonės vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Byloje taip pat nėra teismo posėdžio protokolo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, kokius parodymus administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo davė teisme, ar jo paaiškinimai nuoseklūs, taip pat, ar apklausė liudytojus, kokius paaiškinimus pateikė degalinės operatorius, policijos pareigūnai. Teisėjų kolegija pastebi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs (pavyzdžiui, nutartis byloje N1-1333/2007), jog nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas, pažeisdamas ATPK 284 straipsnio 1 dalies ir 286 straipsnio 2 dalies nuostatas, nesiėmė priemonių visapusiškai išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išnagrinėti, priimto nutarimo nemotyvavo, todėl skundžiamas teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutari a:

S. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. spalio 16 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius