Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui E. Ž. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Civilinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsniu, nes ginčas yra dėl nedidelės sumos ir nė viena šalių neprašo nagrinėti bylos žodinio proceso tvarka.

Apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka datą ir laiką byloje dalyvaujantys asmenys informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2022 m. balandžio 1 d. Savanorių pr., Vilniuje, įvyko eismo įvykis dėl atsakovo kaltės, vairavusio automobilį BMW SERIE 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkusio į priekyje sustojusį automobilį SKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuo smūgio atsitrenkė į priekyje jo sustojusį automobilį VW JETTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo apgadinti automobiliai SKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW JETTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Atsakovas nurodė, jog eismo įvykio metu draudimo polisas galiojo ir draudimas buvo, o jis su nukentėjusiaisiais supildė priešingą incidento laiką, ne pagal faktą, tačiau atsakovas aplinkybių, argumentų, pagrindžiančių savo teiginius dėl priešingo eismo įvykio laiko fiksavimo, taip pat priežasčių, kodėl kaltininkas ir nukentėjusieji būtų turėję fiksuoti kitokį eismo įvykio laiką, nei faktinis eismo įvykio laikas, teismui nenurodė, tačiau tokie teiginiai vertinami kaip atsakovo gynybinė versija.

Iš ieškovės surinktos medžiagos teismas nustatė, jog automobilio BMW SERIE 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis buvo sudaryta 2022 m. balandžio 1 d. 15.00 val., ir įsigaliojo nuo 2022 m. balandžio 1 d. 15.15 val., taigi, iki šios datos ir laiko automobilis BMW SERIE 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdraustas. Teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovo argumentais ir pridėtuose rašytiniuose įrodymuose (eismo įvykio deklaracijose; pranešimuose apie eismo įvykį – pretenzijose dėl padarytos žalos užfiksuotuose eismo įvykio dalyvių paaiškinimuose; išvadose dėl eismo įvykio laiko) fiksuotais duomenimis, jog deklaruojamas eismo įvykis įvyko anksčiau, negu buvo sudaryta ir įsigaliojo eismo įvykio kaltininko draudimo sutartis, vienam eismo dalyvių nufotografavus susidūrusius automobilius eismo įvykio vietoje 2022 m. balandžio 1 d. 14.56 val., kas reiškia, jog eismo įvykio metu kaltininko draudimo sutartis dar nebuvo sudaryta. Taigi, ieškinio duomenys ir su juo pateikti įrodymai patvirtina, jog eismo įvykio metu atsakovo vairuota transporto priemonė BMW SERIE 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje nustatė dėl atsakovo kaltės automobiliams SKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW JETTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą, ją įvertino bendra 2 949,32 Eur suma (577,19 Eur suma dėl VW JETTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimų ir 193,60 Eur suma dėl šios transporto priemonės savininko M. K. kitos transporto priemonės VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos, iš viso 770,79 Eur; bei 2 178,53 Eur suma dėl SKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimų) ir kompensavo šią žalą, išmokėdamas nukentėjusiems asmenims iš viso 2 949,32 Eur draudimo išmoką (AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje administruojamų žalų bylų Nr. ITCA/22/005894 ir ITCA/22/005860 duomenys, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje 2022 m. balandžio 28 d. mokėjimo nurodymas dėl 2 178,53 Eur sumos pervedimo, 2022 m. gegužės 6 d. mokėjimo nurodymai dėl 577,19 Eur sumos pervedimo ir 193,60 Eur sumos pervedimo). Ieškovas, atsižvelgdamas į nukentėjusiųjų asmens prašymus ir remdamasis 2002 m. kovo 29 d. Paslaugų teikimo sutartimi Nr. 6, kompensavo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje šio išmokėtą 2 949,32 Eur draudimo išmokos sumą (770,79 Eur sumą dėl VW JETTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimų, ir 2 178,53 Eur sumą dėl SKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimų). Ieškovas kreipėsi į atsakovą su 2022 m. rugpjūčio 22 d., 2022 m. rugsėjo 28 d., 2022 m. spalio 25 d. pretenzijomis, reikalaudamas atlyginti patirtų nuostolių sumą. Iš teismui pateiktų ieškovo rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovas jam ieškovo pasiūlyto 2022 m. gruodžio 1 d. Skolinio įsipareigojimo, kuriame ieškovas buvo sudaręs skolos grąžinimo grafiką dėl skolos grąžinimo dalimis, nesudarė ir ne kartą ragintas (ieškovo 2023 m. sausio 18 d., 2023 m. kovo 27 d., 2023 m. rugpjūčio 10 d. pranešimai). Ieškovas nurodė, jog atsakovas dalį sumos (989,32 Eur sumą) ieškovui atlygino, duomenų apie likusios 1 960,00 Eur nuostolių sumos atlyginimą ieškovui byloje nėra.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pripažįstama, kad tarp šalių susidarė nuostolių regreso tvarka atlyginimo teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.280 straipsnis). Transporto priemonės valdytoju laikomas asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 19 dalis). Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 16 dalį, nukentėjęs trečiasis asmuo – tai asmuo, kuriam per eismo įvykį padaryta žala ir kuris šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo. TPVCAPDĮ 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (kaltininkui), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (atsakingam draudikui), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui ar jo atstovui. Tuo atveju, kai kaltininkas padaro žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, išmoką už per eismo įvykį padarytą žalą nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims moka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo nuostolių atlyginimo regreso teise, ir yra pagrindas priimti sprendimą, kuriuo ieškovo reikalavimas būtų pripažintas pagrįstu ir tenkinamu. Eismo įvykio kaltu pripažinus transporto priemonę „BMW SERIE 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusį atsakovą, ieškovas, atlyginęs šio asmens padarytą žalą, įgijo į padariusį žalą asmenį (atsakovą) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas, būdamas skolingas 2 949,32 Eur ieškovui, paragintas (2022 m. rugpjūčio 22 d., 2022 m. rugsėjo 28 d., 2022 m. spalio 25 d. pretenzijų duomenys) dalį (989,32 Eur) iš jo reikalaujamos patirtų nuostolių sumos ieškovui atlygino, todėl liko skolingas ieškovui 1 960,00 Eur nuostolių atlyginimo sumą. Atsakovas žalos dydžio neginčijo, byloje nėra duomenų, kad atsakovas, būdamas asmeniu, atsakingu už eismo įvykio metu padarytą žalą, būtų atlyginęs ieškovui šio išmokėtą 1 960,00 Eur draudimo išmoką, todėl ieškovui iš atsakovo priteisiama 1 960,00 Eur nuostolių atlyginimo suma.

Atsakovas praleido terminą įvykdyti savo piniginę prievolę ieškovui, todėl ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteisiamos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 44,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 straipsnis).

Atsakovas prašė priteistą nuostolių sumą sumažinti, atidėti ar išskaidyti dalimis, nurodydamas, jog negalės jos iš karto visos sumokėti dėl sunkios turtinės padėties.

CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, o teismo priteistos sumos sumažinimo įstatymas nenumato. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti įrodymai (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-679/2009; 2010 m. birželio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-834/2010, kt.). Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo (atidėjimo) klausimo yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai, jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo (atidėjimo) klausimą, taip pat atsižvelgiama į tai, ar bus užtikrintas tinkamas sprendimo vykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai.

Atsakovas, pateikdamas teismui prašymą dėl priteistos skolos sumažinimo, atidėjimo ar išdėstymo dalimis, minėta, dėl nuostolių priteisimo prieštaravimų nereiškė, tik nurodė, jog negalės visos sumos sumokėti dėl turtinės padėties. Nagrinėjamu atveju iš atsakovo iš viso priteisiama 2004,00 Eur suma (sudėjus 1 960,00 Eur nuostolių atlyginimo sumą ir 44,00 Eur bylinėjimosi išlaidas) bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 960,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. gruodžio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas įrodymų apie savo turimą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą teismui nepateikė, tik nurodė, jog turimas nekilnojamasis turtas yra įkeistas bankui, o transporto priemonių neturi. Teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos ir kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Patikrinęs Nekilnojamojo turto, Kelių transporto registro duomenis, teismas nustatė, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, es. (duomenys neskelbtini), kuriam taikomas areštas pagal 2024 m. gegužės 7 d. antstolio pranešimą (apribota disponavimo teisė), atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Atsakovas nurodė, jog už 2025 m. sausio mėnesį gavo 955 Eur darbo užmokestį (pateikė banko sąskaitos išrašo dalį apie 2025 m. už sausio mėnesį gautą 955 Eur sumą iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“), iš kurio jis turi mokėti įmokas kredito įstaigoms, komunalinius mokesčius, o taip pat pats pragyventi. Patikrinęs VSDFV registro duomenis, teismas nustatė, jog atsakovas yra mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ savininkas arba narys (duomenų apie gaunamas pajamas nėra), taip pat nuo 2025 m. sausio 2 d. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis už pirmąjį darbo mėnesį sudarė 2 276,09 Eur (neatskaičius mokesčių), be to, nuo 2025 m. vasario 3 d. pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) (duomenų apie darbo užmokestį dar nėra). Taip pat atsakovas nurodė apie šiuo metu egzistuojančius daugiau nei 86 000 Eur įsiskolinimus kredito įstaigoms (turimą 81 000 Eur būsto paskolą ir 4 000 Eur vartojimo kreditą), 1 200 Eur skolą antstoliams, iš ko galima spręsti, kad atsakovas yra pažeidęs prievolių kreditoriams vykdymo terminus ir kreditoriai ėmėsi priverstinių išieškojimo priemonių. Teismas, patikrinęs Antstolių informacinės sistemos duomenis, nustatė, jog prašymo nagrinėjimo metu atsakovo atžvilgiu antstolės N. L. kontoroje yra vykdomos trys vykdomosios bylos dėl skolų (apie 1 258 Eur bendros sumos) išieškojimo išieškotojų akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“, akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ naudai.

Atsakovo prašyme nurodytos aplinkybės ir teismo gauti duomenys iš viešųjų registrų yra pakankami atsakovo finansinei padėčiai nustatyti ir, teismo vertinimu, sudaro pagrindą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo metu atsakovo finansinė padėtis yra sudėtinga (nors atsakovo kasmėnesines pajamas sudaro pakankamas darbo užmokestis, beje, gautas už pirmąjį mėnesį naujoje darbovietėje, bet jis turi įsipareigojimų kredito įstaigoms, yra vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai antstolio kontoroje, atsakovo nekilnojamasis turtas įkeistas bankui, o jokio kito privalomai registruotino turto neturi), tačiau ateityje atsakovo finansinė būklė gali pagerėti (2025 metais įsidarbino dviejose darbovietėse, gaus didesnį darbo užmokestį).

Sprendžiant dėl sprendimo vykdymo atidėjimo (nagrinėjamu atveju – dėl išdėstymo) taip pat reikšmingi yra ir skolininko veiksmai siekiant bent iš dalies įvykdyti savo įsipareigojimus kreditoriui, kadangi tik sąžiningas asmuo, savo prievolės laikinai negalintis vykdyti dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių, aplinkybių, gali pretenduoti į įstatyme numatytą teismo sprendimo vykdymo lengvatą. Ieškovas nurodė, jog iki ieškinio pateikimo teismui atsakovas dalį nuostolių sumos (989,32 Eur) sumokėjo, kas sudaro pagrindą vertinti, jog atsakovas stengiasi vykdyti savo prievoles, sumokėdamas ieškovui bent dalį nuostolių sumos iki ieškinio pateikimo teismui dienos.

Be to, pagal įstatymą pagrindinis ir esminis kriterijus, į kurį teismų praktikoje atsižvelgiama sprendžiant procesinį klausimą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, yra abiejų ginčo šalių turtinė padėtis. Teismas taip pat atsižvelgia į lygiateisiškumo principą, atsakovo – fizinio asmens ir ieškovo – juridinio asmens interesus bei šių interesų pusiausvyrą. Duomenų apie tai, jog ieškovo turtinė padėtis yra bloga, teismas neturi, todėl sprendžia, kad, palyginus šalių turtinę padėtį, atsakovo padėtis yra žymiai sunkesnė. Priteistos 1 960,00 Eur nuostolių ir 44,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos iš atsakovo išieškojimo išdėstymas yra labai reikšmingas atsakovui kaip fiziniam asmeniui, nes taip jam sudaroma galimybė grąžinti ieškovui skolą atitinkamomis pinigų sumomis. Šiuo atveju ieškovui, kaip juridiniam asmeniui, priteista suma yra palyginti nedidelė, jam teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas neturėtų sukelti didžiulių neigiamų pasekmių, nes skolą ieškovas atgautų laipsniškai per ilgesnį laiko tarpą, atsakovas nuostolių sumos neneigia.

Taigi, byloje surinkti ir aptarti duomenys sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovas šiuo metu neturi objektyvių galimybių įvykdyti visą teismo sprendimą iš karto, tačiau jo pajamos leistų sprendimą įvykdyti per ilgesnį laiko tarpą. Teismas, siekdamas sudaryti atsakovui palankesnes sąlygas teismo sprendimo geranoriškam įvykdymui, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimo įvykdymą atsakovo atžvilgiu būtų teisinga išdėstyti tokiam laikotarpiui, kuris atitiktų protingumo, proporcingumo ir ekonomiškumo kriterijus.

Įvertinus atsakovo turtinę padėtį, susidariusio įsiskolinimo dydį, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), bei tai, kad ieškovas buvo siūlęs sudaryti galimybę atsakovui atsiskaityti per ilgesnį laiką (11 mėnesių), atsižvelgiant į tai, kad išdėstant teismo sprendimo priteistos sumos mokėjimą (išieškojimo vykdymą) dalimis, nenukentėtų ne tik atsakovo, bet ir ieškovo interesai bei teisėti lūkesčiai, atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinamas, teismo sprendimo vykdymas išdėstomas dalimis 6 mėnesių laikotarpiui, išieškant iš atsakovo ieškovo naudai po 334,00 Eur kas mėnesį, pradedant mokėti einamąjį mėnesį po šios nutarties įsiteisėjimo (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Teismas atkreipia atsakovo dėmesį ir į jo paaiškinimuose nurodomą norą, siekį surasti abiem pusėms tinkamą susitarimą ir užbaigti kilusį ginčą taikiai. Paaiškinama atsakovui, jog teismas pats negali užbaigti ginčo taikiai vienos šalies pageidavimu, ir tik ginčo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, gali iš naujo nustatyti savo civilines teises ir pareigas bei išspręsti tarp jų kilusį teisinį ginčą, sudarydamos taikos sutartį. Taigi, atsakovas dėl abipusio susitarimo ir taikaus ginčo užbaigimo turėjo kreiptis į ieškovą, o ne į teismą, nes civiliniame procese galimybė baigti bylą taikos sutartimi iš esmės priklauso nuo šalių valios. Juolab, kad iš ieškovo su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pat ieškovas, siekdamas spręsti ginčą taikiai, ne kartą siūlė galimybę atsakovui skolą grąžinti dalimis pagal sudarytą skolos grąžinimo grafiką.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovo E. Ž.:

1 960,00 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų šešiasdešimties eurų 00 ct) nuostolių atlyginimą,

5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. gruodžio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir

44,00 Eur (keturiasdešimt keturių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, įpareigojant atsakovą E. Ž. ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 6 (šešis) mėnesius iki paskutinės kiekvieno mėnesio dienos mokėti po 334,00 Eur (trijų šimtų trisdešimt keturių eurų 00 ct) įmokas, kartu su paskutine periodine įmoka sumokant ieškovui 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, paskaičiuotas už priteistą 1 960,00 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų šešiasdešimties eurų 00 ct) sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. gruodžio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Išaiškinti, kad, atsakovui nesilaikant skolos išdėstymo dalimis tvarkos, ieškovas skolos išieškojimą gali perduoti priverstiniam išieškojimui per antstolį.

Priteisti valstybės biudžetui iš atsakovo E. Ž. 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, esančias Lietuvos bankuose, nurodant įmokos kodą – 5662, mokėjimo paskirtį – įmoka už išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, ir bylos numerį – e2-920-514/2025, mokėjimo įrodymą pateikiant Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmams (teismo raštinei).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.