Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, Ik-2227-562/2012

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-06-01
Bylos Nr.: Ik-2227-562/2012
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00413-2012-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Arūnas Dirvonas, Violeta Balčytienė, Rosita Patackien
Pareiškėjas: AB „Lietuvos geležinkeliai“
Atsakovas: Viešųjų pirkimų tarnybos
Trečiasis asmuo: „Eisenbahn – und Bauplanungsgesellschaft mbH Erfurt“, UAB „Sweco Lietuva“

Administracinė byla Nr. I-2227-562/2012Proceso Nr. 3-61-3-00413-2012-6Procesinio sprendimo kategorija 38; 74. (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Arūno Dirvono, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiškėjos AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovui D. D., atsakovės Viešųjų pirkimų tarnybos atstovei Raimondai Ruzgytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos AB „Lietuvos geležinkeliai“ skundą atsakovei Viešųjų pirkimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, (tretieji suinteresuoti asmenys „Eisenbahn – und Bauplanungsgesellschaft mbH Erfurt“ ir UAB „Sweco Lietuva“),

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja AB „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 1-7), kreipėsi į teismą, prašydama: panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2012 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. 4S-170; įpareigoti atsakovę Tarnybą duoti sutikimą pakeisti 2009 m. vasario 11 d. viešojo pirkimo sutarties (duomenys neskelbtini) sąlygas AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2011 m. gruodžio 2 d. pateiktame rašte Nr. 2-5308 dėl 2009 m. vasario 11d. paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) „Pauosčio kelyno rekonstrukcijos projektavimas“ pakeitimo, nurodytu būdu.

Skunde pareiškėja nurodė, kad 2009 m. vasario 11 d. pareiškėja AB „Lietuvos geležinkeliai“ sudarė viešojo pirkimo sutartį (toliau – Sutartis) su „Eisenbahn – und Bauplanungsgesellschaft mbH Erfurt“ (toliau – ir Tiekėjas). 2011 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 2-5308 (toliau – ir Prašymas) „Dėl 2009 m. vasario 11 d. paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) „Pauosčio kelyno rekonstrukcijos projektavimas“ pakeitimo. Minėtu raštu pareiškėja prašė sutikti, kad būtų pakeisti Sutarties II, II, IV etapuose numatyti paslaugų atlikimo terminai, numatant galutinį paslaugų atlikimo terminą – 2012 m. lapkričio 9 d.; Sutarties III etapo paslaugos būtų išskaldytos į dvi stadijas, kurių kiekvienos stadijos mokėjimo sumos būtų paskaičiuotos taikant 21 procento pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tarifą.

Atsakovė, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 18 str. 8 dalimi, 2012 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. 4S-170 (toliau – Sprendimas) atsisakė išduoti sutikimą pakeisti prašomas Sutarties nuostatas. Pareiškėja pažymėjo, kad su Sprendimu nesutinka, nes skundžiamas Sprendimas priimtas pažeidžiant VPĮ 3 str. 1 dalies, 18 str. 8 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.204 straipsnio nuostatas, nebuvo atsižvelgta ir nevertinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika. Pabrėžė, kad pareiškėja prašydama leisti pakeisti Sutartyje prašomas sąlygas siekė užtikrinti Sutarties šalių interesų, teisių ir pareigų pusiausvyrą bei garantuoti tinkamą viešojo intereso, susijusio su tinkamu paslaugų, atitinkančių Lietuvos Respublikos teisinį reglamentavimą, atlikimu. Nurodė, kad Tarnyba neatsižvelgė ir nevertino Sutarties sąlygų, numatančių paslaugų atlikimo terminus, nevertino aplinkybių, kurios atsirado ne nuo Sutarties šalių valios (Detaliojo plano, Poveikio aplinkai vertinimo ir kt. planų parengimas), o iš anksto neprognozuotų, nenumatytų valstybės institucijų veiksmų. Pažymėjo, kad būtent ne nuo Sutarties šalių valios priklausančių aplinkybių, kurių nekontroliavo ir negalėjo numatyti bei jų įvertinti lėmė objektyvų negalimumą laikytis Sutartyje numatyto galutinio darbų įvykdymo termino, todėl 2011 m. rugsėjo 21 d. buvo pasirašytas susitarimas NR. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2009 m. vasario 11 d. pasirašytos Pauosčio kelyno rekonstrukcijos projektavimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo“. Darė išvada, kad Sutarties 2.5 p. „Sutarties terminai“ pakeitimas nėra susijęs nei su Sutarties šalimi, nei su Sutarties objektu, nei su šaliu ekonominiu balansu dėl ko jį galima būtų traktuoti „esmine sąlyga“ yra sąlygojamas iš anksto nenumatytų, Sutarties šalių valios nepriklausančių aplinkybių (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 19 d. sprendimas Pressetext Nachrichtenagentur, C-454/06), todėl pakeitimas laikytinas leistinu VPĮ 18 str. 8 dalies kontekste. Remdamiesi Europos Teisingumo Teismo praktika teigė, kad pakeitimai nors ir nenumatyti Sutartyje, laikomi teisėtais jei pati sutartis yra kompleksiška, o paaiškėjus nenumatytoms aplinkybėms, naujos procedūros sąlygotų neproporcingai dideles išlaidas ar itin apsunkintų sutarties užbaigimą. Pabrėžė, kad vien tik formalus reikalavimas ir nepagrįstas VPĮ 18 str. 8 dalies taikymas, apsunkintų Sutarties užbaigimą. Nebuvo atsižvelgta, kad Sutarties pakeitimas būtinas, kad naujo pirkimo skelbimas sukeltų nepatogumų ar techninių sunkumų tinkamam projekto užbaigimui, pareikalautų neproporcingai didelių išlaidų, todėl atsakovė netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 18 str. 8 dalies nuostatas bei nukrypo nuo Europos Teisingumo Teismo formuojamos praktikos. Kitu svarbiu aspektu, kuris lėmė nepagrįsto Sprendimo priėmimą, laikė VPĮ 18 str. 8 dalies aiškinimą ir taikymą atsietai nuo LR CK 6.204 bei 6.228 straipsnių ir pažymėjo, kad yra būtinas sisteminis šių nuostatų aiškinimas ir taikymas. Nurodė, kad sutarties sudarymo metu vienai iš šalių negali būti suteiktas nepagrįstas pranašumas kitos atžvilgiu (LR CK 6.228 straipsnis) ir laikė, jog šis principas taikomas, kai vienai iš šalių sutartį įvykdyti tampa sudėtingiau negu kitai dėl aplinkybių, suvaržančių sutarties vykdymą (LR CK 6.204 straipsnis). LR CK 6.204 str. 2 dalyje įtvirtinta, jog sutarties vykdymo suvaržymu yra laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą. Pažymėjo, kad Tiekėjas yra neproporcingai suvaržomas, nes jis nei pasiūlymu pateikimo metu, nei paslaugų teikimo metu negalėjo žinoti apie aplinkybes (valstybės institucijų delsimas derinti specialiojo plano rengimą bei procedūras, atitinkamų teisės aktų įsigaliojimas), trukdančias suplanuotais terminais atlikti paslaugas, tačiau nepakeitus paslaugų atlikimo termino, bendruoju aspektu būtų laikomas pažeidusiu Sutarties sąlygas, numatančias atlikimo terminus. Atsakovė nevertino, kad vien tik formaliais pagrindais, neatsižvelgiant į susiklosčiusių aplinkybių svarbą ir neprognozuotumą, nepratęsus Sutartyje numatyto paslaugų atlikimo termino, Sutartis bus pažeista ir kils Tiekėjo atsakomybės ir netesybų klausimas. Todėl tokioje situacijoje, kai nei viena iš Sutarties šalių nėra atsakinga dėl sutarties pažeidimo, tačiau Sutartis yra pažeista, yra vienintelis sprendimas – atitinkamai pakeisti Sutartį. Svarbiu argumentu, kodėl Sprendimas yra naikintinas laikė tai, jog atsakovė formaliais pagrindais atmesdama pareiškėjos prašymą, neatsižvelgė, kad būtinumą pakeisti Sutarties sąlygas, numatančias galutinį paslaugų atlikimo terminą, lėmusios aplinkybės atitinka tiek LR CK 6.204 str. 2 d. 1-4 punktus, tiek Tarnybos rekomendacijų 12.1-12.4 punktuose nurodytas sąlygas: aplinkybės atsirado po Sutarties sudarymo (LR CK 6.204 str. 3 d. 1 punktas, Tarnybos Rekomendacijų 12.1 punktas); aplinkybių Sutarties šalys negalėjo protingai numatyti (LR CK 6.204 str. 3 d. 3 punktas, Tarnybos rekomendacijų 12.2 punktas); Sutarties šalys negali aplinkybių kontroliuoti (LR CK 6.204 str. 3 d. 3 punktas, Tarnybos Rekomendacijų 12.3 punktas); nei vienai iš Sutarties šalių nebuvo aiškiai priskirta tokių aplinkybių atsiradimo rizika (LR CK 6.204 str. 3 d. 4 punktas, Tarnybos Rekomendacijų 12.4 punktas). Pabrėžė, kad Sutarties pakeitimas neturi būti laikomas nesuderinamu su lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principais (VPĮ 3 str. 1 dalis), kurių apsaugą garantuoja VPĮ 18 str. 8 dalis, nes visiems dalyviams dalyvaujantiems vykusiame konkurse buvo sudarytos vienodos sąlygos, tačiau pažymėtina, kad bet kuris tiekėjas paaiškėjus iš anksto nenumatytoms, neprognozuotoms aplinkybėms siektų koreguoti paslaugų atlikimo grafiką ir galutinį paslaugų atlikimo terminą. Pakeitimas užtikrintų tinkamą Sutarties įvykdymą bei būtų išvengta Sutarties šalių teisėtų interesų pažeidimo.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodė, jog nesutinka su atsakove, kad Sutarties kaina negali būti perskaičiuojama pagal pasikeitusį 21 procento PVM mokėjimo tarifą. Nurodė, kad įtvirtintos Sutartinės nuostatos („Paslaugų pirkimo – pardavimo sutarties forma“ prieambulės B dalis ir 1 dalis), kurių visiškai neanalizavo atsakovė, patvirtina faktą, kad tiek dokumentuose, tiek Sutartyje buvo nustatytos kainos koregavimo taisyklės, atsižvelgiant į mokesčio pasikeitimą ir numato išimtį, kada kaina gali būti keičiama. Taip pat atkreipė dėmesį, kad minėtos specialiosios Sutarties nuostatos yra įtvirtintos ir 2008 m. gruodžio 5 d. pareiškėjos generalinio direktoriaus įsakymo Nr. Į – 818 pagrindu. Įsakyme numatyta, kad sutartyse turėtų būti nustatomos nuostatos, numatančios, jog pasikeitus PVM dydžiui, sutarties kaina be PVM negali būti keičiama, o Tiekėjams prie pasiūlytos kainos be PVM bus pridedamas PVM, apskaičiuotas pagal naujai patvirtintus tarifus, nebent teisės aktai numatytų kitaip. Toks kainų koregavimas numatytas ir Tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintų viešojo pirkimo – pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatytoje metodikoje (toliau – Metodika), ir pačiuose pirkimo dokumentuose, kuriuose buvo įtvirtintos kainos koregavimo taisyklės dėl pasikeitusio PVM, todėl Tarnybos išvada paremta pavieniu ir nesistemišku Sutarties nuostatų aiškinimu, prieštarauja Metodikoje įtvirtintam reglamentavimui. Nesutiko ir su Tarnybos išvada, kad 2012 m. rugsėjo 21 d. sudarytas susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) prieštarauja VPĮ 18 str. 8 daliai. Pabrėžė, kad dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo Sutarties šalių valios, t. y. valstybės institucijų atstovai dėl teisinio reglamentavimo neišdavė teritorijų planavimo sąlygų 2011 m. rugsėjo 21 d. pareiškėja ir Tiekėjas pasirašė susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Susitarimas). Susitarimu fiksavo, kad nėra įmanoma atlikti Sutartyje numatytus darbus aptartais terminais, taikė LR CK 6.253 straipsnyje įtvirtintą institutą (numatė, kad Tiekėjui nebus dėl to taikoma civilinė atsakomybė) ir numatė kitus darbų atlikimo terminus. Laikė, kad atsakovė nepagrįstai išimtinai taikė VPĮ 18 str. 8 dalies nuostatas, o ne LR CK nuostatas, nes pagrindinis VPĮ teisinio reglamentavimo tikslas – reguliuoti viešojo pirkimo sutarčių sudarymą, o sutarčių vykdymas yra reglamentuotas bendrosiomis sutarčių teisės normomis. Pažymėjo, kad LR CK 6.253 str. 3 dalyje įtvirtintas nuostatų taikymas, kai sutartis neįvykdoma dėl aplinkybių, kurių negalima kontroliuoti bei numatyti sutarties sudarymo metu, būtų betikslis ir neatliktų savo funkcijų, jei vadovaujantis VPĮ 18 str. 8 dalimi nebūtų įmanoma pratęsti sutarties įvykdymo terminų. Todėl laikė, kad Tarnybos išvada dėl Susitarimo neteisėtumo yra nepagrįsta, netinkamai taikius VPĮ nuostatas ir prieštarauja LR CK 6.253 str. 3 dalyje įtvirtintai nuostatai.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas patvirtino skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti pilnai.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos AB „Lietuvos geležinkeliai“ skundą su pareiškėjos AB „Lietuvos geležinkeliai“ skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodydama, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2011 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 2-5308 kreipėsi į Tarnybą dėl 2009 m. vasario 11 d. paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) „Pauosčio kelyno rekonstrukcijos projektavimas“ pakeitimo. Minėtu raštu pareiškėja prašė Tarnybos sutikimo, kad būtų pakeistos pareiškėjos ir „Eisenbahn – und Bauplanungsgesellschaft mbH Erfurt“ 2009 m. vasario 11 d. Sutarties sąlygos. Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjos Prašymą, 2012 m. sausio 12 d. priėmė Sprendimą Nr. 4S-170. Sprendime nurodė, jog atsižvelgdama į Sutarties 6 ir 7.1 punktų ir Sutarties 1 priedo 19.2, 20.1 ir 20.2 punktų nuostatas bei vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 8²str. 2 d. 7 punkto nuostatomis, Tarnyba neturi pagrindo sutikti, kad pagal pareiškėjos Prašymą būtų pakeistos Sutarties sąlygos. Atsakovė pažymėjo, kad nesutinka su pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais dėl Sutartyje nustatytų paslaugų atlikimo terminų keitimo. Nurodė, jog išnagrinėjusi viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pirkimas) dokumentus, nustatė, jog skelbime (2008-09-17 leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 70) apie Pirkimą yra aiškiai nurodyti paslaugų atlikimo terminai: I etapo įvykdymo terminas skaičiuojant nuo darbų pradžios – 4 mėnesiai, II etapo įvykdymo terminas nuo darbų pradžios – 13 mėnesių, III etapo įvykdymo terminas skaičiuojant nuo darbų pradžios 20 mėnesių, IV etapo įvykdymo terminas skaičiuojant nuo darbų pradžios – 22 mėnesiai, t. y. bendra Sutarties trukmė – 22 mėnesiai. Pagal Sutartyje numatytas sąlygas Sutarties pratęsimo galimybė nenumatyta, t. y. Sutartis turėjo būti įvykdyta ir visos paslaugos suteiktos iki 2011 m. sausio 20 d. Sutarties 1 priedo „Sutarties sąlygos“ 19.2 punkte nustatyta, kad su Sutarties vykdymu susiję terminai (įskaitant galutinį terminą) yra esminė Sutarties sąlyga. To pačio priedo 20.1 punkte nustatyta, kad Sutarties sąlygos galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus atvejus 20.2 punkte. Sutarties 1 priedo „Sutarties sąlygos“ 20.2 punkte nustatyta, kad jei pakeitimas neįtakoja Sutarties vykdymui ir galutinio Sutarties įvykdymo termino, Projekto vadovas turi teisę inicijuoti bet kurio paslaugų dalies pakeitimą. Sutarties 6 punkte nustatyta, jog Sutarties sąlygos jos galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos. Todėl akivaizdu, kad pati pareiškėja priėmė sprendimą griežtai reglamentuoti paslaugų pagal Sutartį teikimo terminus, įvardindama juos esminėmis Sutarties sąlygomis. Pažymėjo, kad vertinant pareiškėjos Prašymą buvo laikomasi Tarnybos taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 1S-90, 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 1S-191 redakcija bei VPĮ reikalavimų. Paminėjo, kad LAT senato 2009 m. rugsėjo 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. 31 (toliau – Apžvalga) konstatuota, kad Perkančioji organizacija (šiuo atveju pareiškėja) negali vienašališkai pakeisti pagrindinių viešojo pirkimo sutarties sąlygų, ypač tų, kurių jei būtų viešojo pirkimo kvietime, būtų leidusios tiekėjams pateikti iš esmės kitus pasiūlymus. Paminėjo, kad gali būti keičiamos tik tokios sąlygos, kurios nėra esminės; keičiant sąlygas nebus pažeisti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, skaidrumo ir proporcingumo principai; viešojo pirkimo – pardavimo sąlygų pakeitimams yra gautas Tarnybos sutikimas. Atsakovė pabrėžė, kad negali būti keičiamos esminės viešojo pirkimo – pardavimo sutarties nuostatos, kurias esminėmis perkančioji organizacija yra nurodžiusi viešojo pirkimo dokumentuose ir viešojo pirkimo – pardavimo sutartyje. Pakeitus Sutartyje nustatytus paslaugų teikimo terminus, t. y. juos pailginus, būtų pažeisti VPĮ 3 str. 1 dalyje nustatyti viešųjų pirkimų principai. Nesutinka ir su pareiškėjos argumentu, kad būtinybė keisti Sutarties sąlygas (ilginti terminus) kilo dėl neprognuozuotų, nuo Sutarties šalių valios nepriklausančių valstybės institucijų veiksmų. LAT 2009 m. lapkričio 13 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-505/2009) išaiškino, jog „<...> Vyriausybės nutarimų priėmimas per se nelaikytinas nenumatomu įvykiu <...>“, „<...> nenumatytais įvykiais reikėtų laikyti tokius įvykius, kurie neapsakomai viršija įprastines ekonominio ir socialinio gyvenimo ribas, pavyzdžiui, žemės drebėjimai ar potvyniai“.

Atsakovė nesutinka, kad nepagrįstai VPĮ 18 str. 8 dalį aiškino ir taikė atskirai nuo LR CK 6.204, 6.228 straipsnių. Pažymėjo, jog viešųjų pirkimų teisinius santykius nacionaliniu lygmeniu reguliuoja bendrieji (Civilinio proceso kodeksas, LR CK) ir specialieji teisės aktai (VPĮ ir kiti viešuosius pirkimus reglamentuojantis teisės aktai). Pabrėžė, kad LAT Apžvalgoje yra išaiškinta, kad VPĮ yra lex specialis, kad LR CK 6.382 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, jog viešojo pirkimo – pardavimo sutartims LR CK normos taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita, todėl atsakovė atsižvelgdama į visas aplinkybes, teisės aktuose nustatytą reglamentavimą, teismų praktiką nemato pagrindo naikinti Tarnybos sprendimo.

Nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad tiek pirkimo dokumentuose, tiek Sutartyje buvo nustatytos kainos koregavimo taisyklės, atsižvelgiant į mokesčio pasikeitimą, kad šios Sutarties sąlygos yra specialiosios bendrųjų sutarties sąlygų, draudžiančių keisti sutarties kainą ir numatančių rizikos dėl mokestinių prievolių vykdymo priskyrimą tiekėjui atžvilgiu bei numato išimtį, kada kaina gali būti keičiama. Sutarties priedo „Sutarties sąlygos“ 7.1 punkte nustatyta, kad „Bendra Sutarties kaina negali būti keičiama“, o Sutarties 20.2 punkte nustatyta, kad „<...> Projekto vadovas turi teisę inicijuoti bet kurį paslaugų dalies pakeitimą<...> nekeisdamas Sutarties dalyko, apimčių ir kainos“. Vadinasi, Sutarties kainos perskaičiavimas dėl pasikeitusio PVM mokėjimo tarifo nenumatytas. Pažymėjo, kad Sutarties šalių sudarytas Susitarimas negavus Tranybos sutikimo, kuriuo buvo pratęsti Sutarties įvykdymo terminai yra sudarytas pažeidžiant galiojančias VPĮ 18 str. 8 dalies nuostatas, todėl Susitarimas negali būti laikomas teisėtu ir sukeliančiu teisnius padarinius Sutarties šalims.

Atsiliepimas

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime į pareiškėjos AB „Lietuvos geležinkeliai“ skundą išdėstytus argumentus ir prašė AB „Lietuvos geležinkeliai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėja AB „Lietuvos geležinkeliai“ su skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimą Nr. 4S-170 ir įpareigoti duoti sutikimą pakeisti 2009 m. vasario 11 d. viešojo pirkimo sutarties (duomenys neskelbtini) sąlygas (b. l. 1-7).

2011 m. gruodžio 2 d. pareiškėja raštu Nr. 2-5308 dėl 2009 m. vasario 11 d. paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) „Pauosčio kelyno rekonstrukcijos projektavimas“ pakeitimo. Nurodytu raštu pareiškėja prašė sutikti, kad būtų pakeisti Sutarties II, III, IV etapuose numatyti paslaugų terminai ir Sutarties III etapo paslaugos būtų išskaidytos į dvi stadijas, numatant kiekvienos stadijos vykdymo terminus ir sumas, kad sumos būtų paskaičiuotos taikant 21 procento PVM mokėjimo tarifą (b. l. 96-102).

Tarnyba 2012 m. sausio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 4S-170 „Dėl prašymo sutikti, kad būtų pakeistos pirkimo sutarties sąlygos“, kuriuo atsisakė išduoti sutikimą pakeisti pareiškėjos AB „Lietuvos geležinkeliai“ Prašyme nurodytas sutarties nuostatas (b. l. 159-160).

Byloje kilęs ginčas dėl 2012 m. sausio 12 d. Tarnybos sprendimo Nr. 4S-170 teisėtumo bei pagrįstumo.

Viešo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 str. 8 dalyje administracinis aktas apibrėžiamas kaip viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (VAĮ 3 str. 1 punktas). VAĮ 8 straipsnyje įtvirtinti individualaus administracinio sprendimo bendrieji reikalavimai: individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 dalis); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 dalis); individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (3 dalis). Aptartos įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, kad viešojo administravimo subjekto individualaus administracinio sprendimo, priimamo išnagrinėjus asmens prašymą (skundą)turinys, jei specialieji teisės aktai nenustato išimčių, turi atitikti VAĮ 8 straipsnyje nurodytus reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, ne kartą yra konstatavęs, jog VAĮ 8 straipsnio nuostata, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus individualius administracinius sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis (LVAT 2007-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-174/2007, LVAT biuletenis Nr/1 (11), 2007; LVAT 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A5-990/2007, LVAT 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A5-964/2007, LVAT biuletenis Nr/3 (13), 2007).

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir išanalizavęs teisinį individualaus administracinio sprendimo priėmimo reguliavimą, daro išvadą, kad ginčijamas Tarnybos sprendimas yra individualus administracinis aktas, todėl, vertinant jo teisėtumą, visų pirma, būtina nustatyti, ar sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, bei tai, ar nėra ABTĮ 89 straipsnyje nurodytų sprendimo panaikinimo pagrindų.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamame Tarnybos sprendime yra aiškiai suformuluotas pareiškėjos atžvilgiu priimtas sprendimas, t. y. AB „Lietuvos geležinkeliai“ Tarnyba nurodė, kad neturi pagrindo sutikti, kad pagal pareiškėjos pateiktą prašymą būtų pakeistos tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Eisenbahn – und Bauplanungsgesellschaft“ mbH Erfurt“ 2009 m. vasario 11 d. sudarytos paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygos, be to, Tarnyba ginčo sprendime aiškiai išdėstė savo nesutikimo motyvus bei teisės normas, kuriomis vadovavosi priimant ginčijamą spendimą, nurodė apskundimo tvarką.

Tarnyba savo veikloje vadovaujasi Viešųjų pirkimo įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1517 patvirtintais Tarnybos nuostatais (toliau – Nuostatai). VPĮ (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102; 2008, Nr. 81-3179; 2010, Nr. 25-1174; 2011, Nr. 2-36, Nr. 123-5813) 8² str. 2 d. 7 punkte nustatyta, kad Tarnyba VPĮ nustatytais atvejais duoda sutikimą perkančiajai organizacijai nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti pirkimo sutarties sąlygas. Nuostatų 12 punkte nustatyta, kad Tarnyba, siekdama jai nustatytų veiklos tikslų ir atlikdama jos kompetencijai priskirtas funkcijas, turi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 8² straipsnio 2 dalyje ir kituose teisės aktuose nustatytas teises. Tarnyba priima sprendimus savarankiškai ir nešališkai (13 punktas).

Nagrinėjamas ginčas susijęs su viešųjų pirkimo sutarties sąlygų pakeitimu.

VPĮ 18 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas bendras draudimas keisti viešojo pirkimo sutarties sąlygas jos galiojimo metu, nustatant išimtinę galimybę, gavus Viešųjų pirkimo tarnybos pritarimą, keisti viešojo prikimo sutarties sąlygas, jei toks keitimas nepažeis viešųjų pirkimo principų ir tikslų. VPĮ 3 straipsnis įtvirtinantis viešųjų pirkimų principus nustato, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis). Pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 straipsnio 2 dalis). Jeigu perkančioji organizacija suteikia specialiąsias ar išimtines teises teikti viešąsias paslaugas kitai organizacijai, kuri nėra perkančioji organizacija, dokumente, kuriuo šios teisės suteikiamos, turi būti nustatyta, kad minėta organizacija, pirkdama viešosioms paslaugoms teikti reikalingas prekes iš trečiųjų asmenų, turi laikytis nediskriminavimo nacionaliniu pagrindu principo (VPĮ 3 straipsnio 3 dalis). Perkančioji organizacija, atlikdama viešuosius pirkimus, Europos Sąjungos valstybių narių (toliau – valstybės narės) tiekėjams taiko tokias pat palankias sąlygas, kokias ji taiko trečiųjų šalių tiekėjams, įgyvendindama Pasaulio prekybos organizacijos Sutartį dėl viešųjų pirkimų (VPĮ 3 straipsnio 4 dalis). Išvardytų principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo viešo konkurso tikslai ir bus išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešo konkurso procedūroje. Taigi viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tinkamas jų taikymas nėra tik besąlyginė perkančiųjų organizacijų VPĮ 3 straipsnio nuostatų laikymosi pareiga, bet ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-323/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje IDT Biologija GmbH v. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-506/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad VPĮ įtvirtintų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą. Viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga. Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje IDT Biologija GmbH v. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-506/2009). Pažymėtina, kad viešųjų principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras.

Minėta, kad perkančiajai organizacijai draudžiama keisti ar kitaip modifikuoti sudarytos ir vykdomos viešojo pirkimo sutarties sąlygas, ir toks draudimas laikytinas sutarties šalių autonomijos ir jos turinio išraiškos – galimybės sutarties šalis ją pakeisti- išimtimi. Viešojo pirkimo sutarties keitimo draudimo išimtis – VPĮ 18 straipsnio 8 dalies speciali sutarties keitimo procedūra, kuriai negali būti taikomas sutarties keitimo institutas ( CK 6.223 str.1d.).

Pareiškėjas nurodo, kad 2012-09-21 su trečiuoju asmeniu sudarytas susitarimas Nr.(duomenys neskelbtini), nes tiekėjas dėl nuo sutarties šalių valios nepriklausančių institucijų veiksmų negalėjo objektyviai vykdyti sutartyje numatytus darbu nustatytais terminais.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2008-09-17 paskelbė atvirą konkursą dėl Pauosčio kelyno rekonstrukcijos projektavimo paslaugų. Paskelbtos informacijos apie pirkimo sąlygas ir procedūras – Bendrosios informacijos 2.3 punkte buvo nustatyta, kad pirkimo sutarties trukmė 22 mėnesiai, suskirstyta į 4 etapus : I etapo įvykdymo terminas skaičiuojant nuo darbų pradžios – 4 mėnesiai (tyrimai, matavimai ir techninių duomenų surinkimas, statinių būklės vertinimas, projektiniai pasiūlymai(sprendimai)), II etapo įvykdymo terminas nuo darbų pradžios – 13 mėnesių (specialaus (detaliojo) plano, PAV ir ŽPVP projekto parengimas), III etapo įvykdymo terminas skaičiuojant nuo darbų pradžios 20 mėnesių (techninis projektas, ekspertizė, statybos leidimas), IV etapo įvykdymo terminas skaičiuojant nuo darbų pradžios – 22 mėnesiai ( paraiškos projekto įgyvendinimo finansavimui, pirkimo dokumentų rangai ir techninei priežiūrai parengimas). 13.7 p. nustatyta, kad sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos (b.l.12-29). 2009 m. vasario 11 d. pareiškėja AB „Lietuvos geležinkeliai“ sudarė viešojo pirkimo sutartį su „Eisenbahn – und Bauplanungsgesellschaft mbH Erfurt“ dėl Pauosčio kelyno rekonstrukcijos projektavimo, nustatydamos, kad 2 898 720,00 Lt , PVM 521 769,60 Lt, bendra pasiūlymo kaina su PVM 3 420 489,60 Lt. Sutarties 5 p. šalys nustatė, kad tiekėjas privalo suteikti paslaugas pagal sutartyje numatytas sąlygas per 22 mėnesius nuo pradžios datos, kuri yra ne vėliau, kaip 1 mėnuo po sutarties pasirašymo dienos bei sutarties įvykdymo užtikrinimo, profesinės civilinės atsakomybės draudimo liudijimo ir PVM registraciją Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento pateikimo. Pažymėtina, kad Sutarties 6 p. nustatyta, jog sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos (b.l.78). Sutarties 1 priedo „Sutarties sąlygos“ 19.2 punkte nustatyta, kad šalys susitaria, kad visi su šios Sutarties vykdymu susiję terminai (įskaitant galutinį Sutarties vykdymo terminą) yra esminė Sutarties sąlyga. 20.1 punkte nustatyta, kad sutarties sąlygos Sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 20.2 punkte, kuriame numatyta, kad kai pakeitimas neįtakoja Sutarties vykdymui ir galutinio Sutarties įvykdymo termino, projekto vadovas turi teisę inicijuoti bet kurio Paslaugų dalies pakeitimą, reikalingą tinkamam sutarties atlikimui, nekeisdamas sutarties dalyko, apimčių ir kainos (b.l.90). Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad būtent pareiškėjas nustatė, jog sutarties įvykdymo terminai yra esminė sutarties sąlyga, kuri negali būti keičiama. Todėl pagrįstai atsakovas pripažino, kad perkančioji organizacija, negavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo, 2011-09-21 susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatydama kitus II, III ir IV etapų atlikimo terminus, pažeidė VPĮ 18 str. 8 d. nuostatas.

Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti procedūrų skaidrumą ir vienodą požiūrį į konkurso dalyvius (lygiateisiškumą), galiojantys viešojo pirkimo sutarties nuostatų pakeitimai yra naujos sutarties sudarymas Bendrijos viešųjų pirkimų nuostatų prasme, jei juose nustatomos iš esmės skirtingos sąlygos nei pradinėje sutartyje (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2000 m. spalio 5 d. Sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C‑337/98, Rink. 2000, p. I-8377). Galiojančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu, jei juo nustatomos sąlygos, kurios, jei būtų buvusios nurodytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito, nei pasirinktasis, asmens pasiūlymą. Sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu, jei juo įtraukiamos ir anksčiau nenurodytos paslaugos. Pakeitimas taip pat gali būti laikomas esminiu, jei dėl jo ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta [pirminės] sutarties sąlygose (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 19 d. Sprendimas pressetext Nachrichtenagentur, C-454/06, Rink. 2008,p.1-4401). Vis dėl to, jei perkančioji organizacija pageidautų, kad dėl konkrečių priežasčių kai kurios viešojo pirkimo sąlygos galėtų būti pakeistos, ji privalo kvietime tai aiškiai numatyti, taip pat nurodyti pakeitimų taikymo būdus, kad visos viešojo pirkimo procedūrose dalyvauti suinteresuotos bendrovės nuo pat pradžių apie tai žinotų. Jei būtų priešingai, sutarties pirminių sąlygų turinys būtų iškreiptas ir neišvengiamai taip būtų pažeisti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai, nes nebūtų užtikrintas viešojo pirkimo sąlygų vienodumas ir procedūrų objektyvumas (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 9 d. Sprendimas, Komisija /CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdė konkursą dėl Pauosčio kelyno rekonstrukcijos projektavimo paslaugų, todėl jam buvo žinoma, kad sutarties vykdymui yra būtini atitinkami savivaldybės institucijų leidimai, todėl galėjo viešojo pirkimo sąlygose nustatant terminus tai numatyti. Tačiau būtent perkančioji organizacija pasirinko besąlygišką terminų reglamentavimą, todėl pagrįstai atsakovas nedavė sutikimo pakeisti nustatytus terminus. Vertinant pareiškėjos argumentus, kad būtinybė keisti sutarties sąlygas pratęsiant paslaugų teikimo terminus, kilo dėl nenumatytų, iš anksto neprognozuotų valstybės institucijų veiksmų, pažymėtina, kad pagal CK 6.253 straipsnio 3 dalies nuostatas valstybės veiksmai – tai privalomi ir nenumatyti valstybės institucijų veiksmai(aktai), dėl kurių įvykdyti prievolę neįmanoma ir kurių šalys neturėjo teisės ginčyti. Tokiu būdu viena iš sąlygų atleisti nuo civilinės atsakomybės yra neturėjimas galimybės veiksmų ginčyti teismo ar administracine tvarka. Nagrinėjamu atveju duomenų, kad buvo skundžiami Klaipėdos miesto savivaldybės veiksmai dėl specialiojo plano rengimo bei derinimo procedūrų ar atsisakymas atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, nėra pateikta. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nagrinėjamai situacijai takyti CK 6.253 str.3d. nuostatų. Kad Vyriausybės veikla negali būti prilyginta nenuspėjamiems įvykiams, kurie ypatingai keistų įprastines viešųjų pirkimų procedūrų taikymo sąlygas pasisakė ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas, kuris LAT 2009-11-13 nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-505/2009) išaiškino, jog nenumatytais įvykiais reikėtų laikyti tokius įvykius, kurie neapsakomai viršija įprastines ekonominio ir socialinio gyvenimo ribas, pavyzdžiui, žemės drebėjimai ar potvyniai‘‘. Tokia pozicija atitinka ir Teisingumo Teismo praktiką. Teisingumo Teismas ne kartą pripažino, kad valstybės institucijų veikla ir jos rezultatai nelaikytini nenumatomais įvykiais, nepaisant aplinkybės, jog konkrečiu atveju perkančioji organizacija nesitikėjo šios veiklos padarinių. Teisingumo Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog valstybės narės institucija, kuri pagal nacionalinę teisę viešųjų darbų projektų aprobacijos procedūros metu privalo pateikti savo sutikimą konkrečiam projektui, prieš tam nustatytą terminą išreiškia savo nepritarimą dėl priežasčių, dėl kurių ji tam turi teisę, nelaikoma nenumatomu įvykiu (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1996 m. kovo 28 d. Sprendimas Komisija prieš Vokietiją, C-318/94, Rink. p. I-1949). Šią poziciją Teisingumo Teismas patvirtino ir vėlesnėje praktikoje (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2005 m. birželio 2 d. Sprendimas Komisija prieš Graikiją, C-394/02, Rink. 2005, p. I-4713). Pagal Vyriausybės 1996-07-15 nutarimu Nr. 840 patvirtintų taisyklių „Dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms“ 4 p. nuostatas kliūtimi įvykdyti įsipareigojimus nelaikoma tai, jeigu šalis, prašanti atleisti nuo atsakomybės, neturi valstybės valdymo institucijų išduodamų įgaliojimų, licencijų, leidimo įvažiuoti į Lietuvos Respubliką ar joje gyventi bei kitų dokumentų, kurių reikia sutarčiai vykdyti. Todėl ir šiuo apsektu nepagrįsti pareiškėjo motyvai dėl force majeure aplinkybių.

Vertinant pareiškėjo argumentus, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nepagrįstai VPĮ 18 str.8d. aiškino ir taikė atskirai nuo CK 6.204 str., 6.228 str., pažymėtina, kad VPĮ yra lex specialis. CK 6.382 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad viešojo pirkimo –pardavimo sutartims civilinio kodekso normos taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita. Atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų teisiniai santykiai reguliuojami specialaus įstatymo, Civilinio kodekso nuostatos taikomos subsidiariai specialiųjų viešųjų pirkimų teisės normų atžvilgiu. Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatų subsidiarus taikymas VPĮ pirmumo naudai pasireiškia tuo, kad pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos bus taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja atitinkamo klausimo. Viešojo pirkimo sutarties keitimo draudimo išimtis – VPĮ 18 straipsnio 8 dalies speciali sutarties keitimo procedūra, todėl nepagrįsti pareiškėjos argumentai dėl CK 6.204 str., 6.228 str. taikymo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja taip pat buvo pateikusi atsakovui prašymą duoti sutikimą, kad paslaugų sumos būtų perskaičiuotos taikant 21 procento PVM mokėjimo tarifą.

Pažymėtina, kad VPĮ nuostatos, pagal kurias sudarant sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlymuose nustatytos pirkimo sąlygos, yra imperatyvaus pobūdžio ir joms prieštaraujančios viešojo pirkimo sutarties sąlygos yra niekinės ir negaliojančios.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2009 m. vasario 11 d. pareiškėjos AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Eisenbahn – und Bauplanungsgesellschaft mbH Erfurt“ 2009 m. vasario 11 d sudarytoje viešojo pirkimo sutartyje nustatyta, kad bendra pasiūlymo kaina su PVM - 3 420 489,60 Lt. Sutarties 1p. šalys taip pat nurodė, kad PVM mokamas pagal privalomuosius norminius aktus, taikytinus Lietuvos Respublikos įstatymus ir tarptautinius susitarimus, PVM ir kiti mokesčiai negali būti apmokami Sanglaudos fondo lėšomis. Sutarties sąlygų 7 p. nustatyta, kad bendra sutarties kaina negali būti keičiama, 7.2 p. nustatant, kad į sutarties kainą turi būti įskaičiuota Paslaugų kaina, visos išlaidos ir mokesčiai, tiekėjas į Sutarties kainą privalo įskaičiuoti visas su Paslaugų teikimu susijusias išlaidas (b. l. 84). Sutarties sąlygų 11. 3 p. nustatyta, kad Tiekėjas pats savo sąskaita vykdo visas mokestines prievoles Lietuvoje, kurios atsirado ar gali atsirasti vykdant šią sutartį, ir prisiima visą riziką, susijusią su mokestinių prievolių, jei tokių būtų, Lietuvos Respublikoje vykdymu (b. l. 87). Tokiu būdu sutartyje aiškiai apibrėžtos sąlygos, kad sutarties kaina – tai sutarties formoje nurodyta suma su PVM, kuri yra visa suma, mokama už paslaugų suteikimą, ir imperatyviai nustatyta, jog bendra sutarties kaina negali būti keičiama. Kadngi pirkimo sutarties, sudarytos viešojo konkurso būdu, sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, nes mokestinės teisės normų pasikeitimas dėl tarifų dydžio nesudaro teisinio pagrindo modifikuoti viešojo pirkimo būdu sudarytą sutartį, atsižvelgiant į imperatyvias teisės normas viešųjų pirkimų teisinių santykių srityje, atmestini pareiškėjos argumentai dėl galimybės pakeisti sutarties kainą pasikeitus PVM dydžiui. Pažymėtina, kad pagal VPĮ 18 straipsnio ( 2008-07-03 redakcija ) 6 d.3p. nuostatas pirkimo sutartyje turi būti nustatyta kaina arba kainodaros taisyklės, nustatytos pagal LR Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. Tačiau ginčo atveju sutartyje nebuvo numatytas kainos perskaičiavimas, todėl atmestini pareiškėjos argumentai, kad konkurso sąlygų 2 priedo “Paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties forma” priembulės (B) dalyje buvo numatyta, kad “<...> Tiekėjas neprisiima rizikos, susijusios su Pridėtinės vertės mokesčio pasiketimais, kuriems įsigaliojus, atitinkamai perskaičiuojamas PVM, mokamams nuo likusios pagal sutartį sumos”.

Apibedrinat teismo išdėstytas išvadas, pripažintina, kad ginčijamas 2012-01-12 Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimas Nr. 4S-170 „Dėl prašymo sutikti, kad būtų pakeistos pirkimo sutarties sąlygos“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjos išvestinio reikalavimo Viešųjų pirkimų tarnybą duoti sutikimą pakeisti 2009-02-11 viešojo pirkimo sutarties (duomenys neskelbtini) sąlygas AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2011 m. gruodžio 2 d. pateiktame rašte Nr. 2-5308 dėl 2009 m. vasario 11d. paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) „Pauosčio kelyno rekonstrukcijos projektavimas“ pakeitimo, nurodytu būdu.

Teismo apibendrintų išvadų pagrindu pareiškėjos AB „Lietuvos geležinkeliai“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1p.,

nusprendė:

Pareiškėjos AB „Lietuvos geležinkeliai” skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rosita Patackien Violeta BalčytienėArūnas Dirvonas