- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-08-30
- Bylos Nr.
- 1-1043-668/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05851-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Mikšta
- Kaltinamasis
- N. B.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant V. V., dalyvaujant prokurorei R. M., kaltinamajam N. B., jo gynėjai advokatei V. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, iki suėmimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs prie (duomenys neskelbtini), neturintis teistumo, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. B. 2016-01-18 apie 20 val. ištraukęs iš durų pakabinamą spyną, įsibrovė į Kauno savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sandėliuką, esantį Kauno Panemunės viešosiose kapinėse, esančiose (duomenys neskelbtini), ir pagrobė svetimą turtą – Kauno savivaldybės įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius du sniego kastuvus, bendros 26,77 eurų vertės, vieną 18,11 eurų vertės sniego stumtuvą, vieną 8,69 eurų vertės karutį ir 40 eurų vertės malkas, taip pagrobė svetimą bendros 93,57 eurų vertės turtą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis N. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, karutį pardavė vietiniui gyventojui, už kiek neatsimena, tačiau po to jį atsiėmė ir atidavė „Kapinių priežiūra“ duobkasiui, dėl kastuvų įvykio aplinkybių neprisimena. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. ir 4 d., byloje esantiems įrodymams patikrinti, perskaitė kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad pripažįsta, jog 2016 m. sausio viduryje, būdamas girtas, ėjo namo, netoli Tylos g. 10, Kaune, kur yra kapinių teritorija, jis laikinai ten gyveno. Ėjo pro sandėliukus, kurie yra toje teritorijoje, ir nesupranta pats, kaip nutarė išlaužti sandėliuko duris. Jos medinės, rakinamos, pakabinama spyna. Nepamena, nes buvo tikrai girtas, kokiu daiktu išlaužė šias duris. Įsilaužęs į sandėliuką, iš jo pavogė karutį, kiek pamena, jis buvo vienu ratu, šviesios spalvos, kad būtų vogęs malkų, neprisimena, pavogė dar sniego kastuvą, jis buvo didelis, medinis, galimai jis vadinamas stumtuvu, bet jis vadina kastuvu, ir dar du mažesnius sniego kastuvus, kurie buvo oranžinės spalvos. Sunkiai ką bepamena, sausio mėnesį ir taip turėjo asmeninių problemų. Viską pardavė tą pačią dieną įvairiems asmenims sutiktiems gatvėje. Gailisi, kad taip pasielgė (b. l. 33-34). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ateityje taip nebesielgs, dirbs pas ūkininką S. T. kaime, savo elgesį vertina neigiamai.
Kaltinamojo N. B. kaltę dėl svetimo turto pagrobimo įsibrovus į patalpą, be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, įrodo duomenys, užfiksuoti liudytojų E. M. ir A. D. parodymuose (b. l. 2, 5, 25-26), Kauno savivaldybės įmones „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime ir papildomoje informacijoje, iš kurių matyti, kad 2016-01-18 buvo įsilaužta į negyvenamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir iš jų pagrobti daiktai (b. l. 2, 5), 2016-01-28 įvykio vietos apžiūros protokole, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 7), 2016-02-17 įtariamojo N. B. parodymų patikrinimo vietoje protokole, iš kurio matyti, kad įtariamasis N. B. parodė namą (duomenys neskelbtini), kur pardavė karutį. Taip pat (duomenys neskelbtini), kapinių teritorijoje parodė sandėliuką, iš kurio pagrobė svetimą turtą. Prisiminė, kad sandėliuko pakabinamą durų spyną tiesiog ištraukė iš durų, jos pačios nesugadino. Parodymų patikrinimo vietoje metu sandėliuke rastas karutis. Įtariamasis paaiškino, kad tai tas pats karutis, kurį jis pavogė. Karutis apžiūrėtas (b. l. 36-39), iš kurių matyti, kad N. B. 2016-01-18 apie 20 val. ištraukęs iš durų pakabinamą spyną, įsibrovė į Kauno savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sandėliuką, esantį Kauno Panemunės viešosiose kapinėse, esančiose (duomenys neskelbtini), ir pagrobė svetimą turtą – Kauno savivaldybės įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius du sniego kastuvus, bendros 26,77 eurų vertės, vieną 18,11 eurų vertės sniego stumtuvą, vieną 8,69 eurų vertės karutį ir 40 eurų vertės malkas, taip pagrobė svetimą bendros 93,57 eurų vertės turtą.
Kaltinamojo N. B. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 178 str. 2 d., nes jis, įsibrovė į sandėliuką, tai yra įsibrovė į patalpą, ir pagrobė svetimą turtą, tuo padarydamas turtinę žalą.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).
Civilinis ieškovas Kauno savivaldybės įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 84,88 eurų turtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis N. B. ieškinio neginčija, ginčo dėl pavogtų daiktų vertės nėra, todėl civilinis ieškinys tenkintinas ir civilinio ieškovo patirtos žalos atlyginimas priteistinas iš N. B..
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais.
Kaltinamasis N. B. laikomas neteistu (b. l. 45), baustas administracine tvarka (b. l. 48), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare stebėtas 2015-11-26, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai (b. l. 53), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 54). Skiriant bausmę N. B., atsižvelgtina į tai, kad jis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui, į tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ketina įsidarbinti, todėl už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą jam skirtina sankcijoje numatyta bausmė – areštas, tuo bus pasiekti bausmės tikslai.
Kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, jo baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).
Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-07-20 pažyma Nr. NTP-7-8020 dėl 69,48 eurų advokato užmokesčio išlaidų, patirtų ginant N. B., priteisimo. BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pateiktoje Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš kaltinamojo N. B. valstybės naudai, tačiau tokios pažymos traktuojamos kaip informacinio pobūdžio ir neįpareigojančios teismą šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo. Be to, teismo nutartimi kaltinamojo gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, kadangi jam pasislėpus nuo teismo, jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.
Esant tokiam teisiniam reguliavimui, užtikrinančiam suimto kaltinamojo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę teise į gynybą pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Šiuo atveju išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu jo galimybę pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.
Kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 str., 305 str., 307 str.,
nusprendė:
N. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d. ir 2 d. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę, atliekamą areštinėje.
Vadovaujantis BK 65 ir 66 str., į bausmės laiką įskaityti N. B. kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2016 m. birželio 22 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos ir laikyti, kad N. B. arešto bausmę yra atlikęs.
N. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti. Vadovaujantis BPK 309 str. 1 d. 5 p., N. B. teismo posėdžių salėje iš suėmimo paleisti į laisvę.
Civilinio ieškovo Kauno savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti Kauno savivaldybės įmonei „(duomenys neskelbtini)“ iš N. B. 84,88 Eur (aštuoniasdešimt keturių eurų 88 ct) turtinės žalos atlyginimą.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.