Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-06-10 · Civilinė byla Nr. 2A-1901-661/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-07-12Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-06-10Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-10
Bylos Nr.
2A-1901-661/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05916-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Alvydas Barkauskas (pran.)
Ieškovas
A. S., M. V.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
Kategorijos
  • 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1901-661/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05916-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.5; 121.18;121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2015 m. birželio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, Rūtos Burdulienės ir Neringos Švedienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovų) A. S. ir M. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. S. ir M. V. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros dėl žalos atlyginimo ir teisingumo atstatymo, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai A. S. ir M. V. patikslintu ieškiniu (b.t. 1, b. l. 18-28), prašė priteisti iš atsakovo ieškovams po 1 Lt turtinės žalos atlyginimo ir po 1 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat teismui nustačius valdžios, teisėsaugos ir teismų pareigūnų nusikalstamas veikas, bendrininkavimą ir vykdant įstatymų nustatytą teismo pareigą tokiais atvejais medžiagą perduoti Generalinei prokuratūrai, kad būtų inicijuotas ikiteisminio tyrimo pradėjimas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 228-300 straipsnius bei BK 25 straipsnį, priteisti visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2012 m. valstybės valdžios pareigūnai, teisėjai ir prokurorai savo neteisėtais veiksmais bandė su ieškovais susidoroti kaip su neparankiais piliečiais, visus neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus prieš ieškovus įteisinant aukštų valstybės institucijų pareigūnų sprendimais, nutarimais ir kitais teisiniais aktais. Ieškovų teigimu, dėl nurodytų aplinkybių jie buvo pašalinti iš darbo ir valstybės tarnybos, jiems buvo atimta galimybė įsidarbinti. Ieškinio pagrindu apeliantai nurodė neteisėtus, jų manymu, teismų sprendimus, kurie buvo priimti 2002-05-16, 2002-10-10, 2003-06-03, 2003-01-30, 2008-08-29.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.t., 1, b. l. 145-148), kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad kartu su ieškiniu ieškovai pateikė įsiteisėjusius teismų sprendimus, tačiau nepateikia įrodymų, kurie pagrįstų sprendimus priėmusius teisėjus buvus korumpuotais, ar kad buvo gauti nurodymai išspręsti bylas ieškovų nenaudai. Taip pat nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų teisėjų kaltę. Paaiškino, kad ieškovai nurodo, jų manymu, neteisėtus teismų sprendimus, kurie priimti 2002-05-16, 2002-10-10, 2003-06-03, 2003-01-30, 2008-08-29, tačiau reikalavimams, kildinamiems iš šių sprendimų, jau suėjęs ieškinio senaties terminas. Tai laikytina pagrindu atmesti ieškinį. Nors ieškovai, pagrįsdami neturtinę žalą nurodė, kad Lietuvos valstybė, jos atsakingos, ieškinyje nurodytos institucijos ir pareigūnai neužtikrino piliečių teisių ir įstatymų veikimo, savo veiksmais ir neveikimu sudarė sąlygas ieškinyje nurodytų valdžios pareigūnų, teisėjų, prokurorų organizuotam susidorojimui su ieškovais, šiuos argumentus ieškovai grindžia nepalankiais sprendimais, tačiau kitokių įrodymų nepateikia.

Atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.t. I., b. l. 151), kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes jame nenurodyta jokių Vidaus reikalų ministerijos veiksmų. Pažymėjo, kad ieškinio suma parodo, jog realiai ieškovai nesiekia kompensacijos, o tik piktnaudžiauja teise kreiptis į teismą. Nurodė, jog reikalauja taikyti ieškinio senatį, nes praleistas reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalą senaties terminas.

Atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.t. II, b. l. 145-148), kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad teismai, civilinio proceso tvarka nagrinėdami bylas dėl neatitinkančių tikrovės ir garbę bei orumą žeminančių žinių paneigimo, nenustatė nusikaltimo požymių ir nepriėmė nutarties apie tai pranešti prokurorui. Nurodė, jog ieškovai ne kartą buvo informuoti, jog įsigaliojus naujiems Baudžiamajam kodeksui ir Baudžiamojo proceso kodeksui, dėl šmeižimo, įžeidimo ikiteisminis tyrimas neatliekamas, o procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka, kuriame prokuroras nedalyvauja. Ieškovams buvo išaiškinta, kad skundą jie gali paduoti baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, tačiau šia savo teise jie nepasinaudojo. Generalinėje prokuratūroje buvo patikrintos 2002-2010 metais ieškovų skundų, prašymų ir pareiškimų nagrinėjimo medžiagos, tačiau esminių pažeidimų nenustatyta. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti prokurorų neteisėtų veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 1 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovų ieškinį atmetė (b.t. III, b.l. 24). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimus, t. y. neįvykdė jiems tenkančios pareigos įrodyti būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas (CPK 178 straipsnis) bei praleido sutrumpintą ieškinio senaties terminą reikalavimams pareikšti (CK1.125 straipsnio 8 dalis, 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantai (ieškovai) A. S. ir M. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti (b.t. III., b.l. 41). Apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, nes teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes. Apeliantai nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas neteisėtas, nes priimtas neišnagrinėjus ir teisiškai neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepriėmus atsakovui atstovaujančių asmenų priesaikos, nepagrįstai pritaikyta ieškinio senatis ir tuo pažeistos materialinės bei procesinės teisės normos.

Atsakovę Lietuvos Respubliką, atstovaujantys atstovai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimus į pareikštą apeliacinį skundą, kuriuose nurodė, jog nesutinka su apeliaciniu skundu, nes ieškovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimus, neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų bei praleido sutrumpintą ieškinio senaties terminą reikalavimams pareikšti (CK1.125 straipsnio 8 dalis, 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama apeliantų (ieškovų) apeliacinio skundo ribose. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl žalos, kildinamos dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą.

CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Pagal šią Įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos - žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastims ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis). Pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį valstybės atsakomybė atsiranda tik esant teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltei. CK 6.248 straipsnio 3 dalyje nustatyta kaltės samprata. Siekiant įrodyti kaltę, reikia vertinti asmens jo elgesį remiantis apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio standartu. CPK 178 straipsnis nustato pareigą šaliai įrodyti aplinkybes, kuriomis šalis grindžia savo reikalavimus, t.y. pateikti įrodymus.

Nagrinėjamoje byloje ieškovai ieškinio pagrindu nurodė, jų manymu, neteisėtus Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjos V. V., Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjos J. V., Klaipėdos apygardos teismo teisėjos V. B., Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos N. Š., Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjos E. K. veiksmus. Kartu su ieškiniu ieškovai pateikė įsiteisėjusius teismų sprendimus. Visais jais, išskyrus Klaipėdos apygardos teismo 2005-09-14 sprendimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartį ieškovų reikalavimai buvo atmesti.

Teisėjo kaltė gali būti nustatyta tik tuo atveju, kai padaryta akivaizdžių ir šiurkščių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti (CK 6.248 str.). Be to, sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet kad kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip. Kolegija ištyrusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog nagrinėjamu atveju, ieškovai ieškinyje nurodytų teisėjų neteisėtų veiksmų ar, juo labiau, kaltės neįrodė (CPK 178, 185 str.).

Apeliantai taip pat buvo nurodę, jų manymu, neteisėtus prokurorų priimtus procesinius sprendimus, t. y. nutarimus, kuriais atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą bei Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko S. Š. 2012-05-04 raštą Nr. SN-S-11/2012, kuriame Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės A. P. 2002-03- 20 nutarimas vertintas Klaipėdos apygardos teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinės bylos sprendimo dėl garbę ir orumą žeminančių žinių paneigimo kontekste (dėl senaties).

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 4 dalyje nustatyta, kad prokuroro veiksmai ir sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami aukštesniajam prokurorui. Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu procesiniu sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui. Iš bylos medžiagos matyti, jog šia teise apeliantai pasinaudojo, prokurorų priimti procesiniai sprendimai buvo skundžiami ne tik aukštesniajam prokurorui, bet ir teismui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nėra pagrindo teigti, kad valstybė neužtikrino galimybės ieškovams ginti jų pažeistas teises.

Apeliantai taip pat nurodė, jog teismas pažeidė CPK 186 straipsnio 2 dalį, nes nepriėmė atsakovų atstovų priesaikos. Tačiau šis ieškovų argumentas nepagrįstas, nes atsakovo atstovai turi tik procesinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir teismų priimti sprendimai nedaro įtakos jų materialinėms teisėms ir pareigoms, todėl jie nėra prisaikdinami (CPK 49 straipsnio 1 ir 2 dalis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2013-11-13 nutarimo „Dėl kai kurių Civilinio proceso kodekso normų taikymo“ išaiškinimas).

CK 1.124 straipsnis numato, kad ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantai pareiškė ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo 2013-02-20 (b.t .1, b.l. 1-10), t. y. praleidę trejų metų ieškinio senaties terminą numatytą CK 1.125 straipsnio 8 dalis taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka ieškovams (CPK 12, 178 straipsniai), tačiau apeliantai nenurodė ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių bei neprašė atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino. Kadangi pasibaigus ieškinio senaties terminui, išnyksta teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą ieškovai praleido sutrumpintą ieškinio senaties terminą minėtiems reikalavimams pareikšti, todėl apeliantų ieškinys atsakovui Lietuvos Respublikai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstai atmestas (CK1.125 straipsnio 8 dalis, 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

Apeliantai taip pat prašė nagrinėti apeliacinį skundą žodiniame teismo posėdyje. CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenurodė ir prašymą nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka pareiškę apeliantai, todėl šis prašymas netenkinamas.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino materialinės teisės normas ir tinkamai kvalifikavo ginčo santykius dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą,

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Alvydas BarkauskasTeisėjos Rūta BurdulienėNeringa Švedienė