Kauno apylinkės teismo nuosprendis

1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.5; 1.2.4.6.1; 1.2.10.1; 1.2.14.3.1; 2.1.4.5.5; 2.1.8; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.3.3.3; 2.3.2.2.13; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

2018 m. gegužės 21 d.

kaltinamajam A. R. (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonių būdu iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės), jo gynėjui advokatui V. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, teistas: 2017 m. lapkričio 23 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataiso namuose, teistas:

- 1998 m. liepos 2 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 14¹ straipsnį, 104 straipsnį, 45 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.), paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė;

- 2001 m. kovo 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, 45 straipsnio 2 dalį, 6 dalį (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.), paskirta 1 metų 6 mėnesių pataisos darbų be laisvės atėmimo bausmė;

- 2002 m. kovo 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 295 straipsnį, 42 straipsnį, 44 straipsnį, paskirta 1 metų 6 mėnesių pataisos darbų be laisvės atėmimo bausmė bei 10 MGL (1 250 Lt) bauda;

- 2007 m. vasario 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;

- 2014 m. balandžio 29 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį,180 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 40 parų areštas;

- 2014 m. rugpjūčio 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams;

- 2017 m. rugpjūčio 4 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bei gydytis nuo alkoholizmo;

- 2017 m. spalio 2 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (panaikinus Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendį ir priėmus naują nuosprendį), paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė,

2017 m. gruodžio 29 Kauno apylinkės teismo nutartimi, 2017 m. spalio 2 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir galutinė bausmė paskirta 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. J. ir A. R. 2017 m. liepos 26 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), Kaune, veikdami bendrininkų grupėje, aktyviais veiksmais – A. R. išlaužus buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, duris, neteisėtai slapta, prieš nukentėjusiojo A. K. valią, įsibrovė į N. B. butą.

A. R. 2017 m. liepos 26 d. apie 19 val. neteisėtai būdamas N. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia du kartus kumščiu sudavė A. K. į galvos sritį, padarydamas sužalojimus, pasireiškusius odos nubrozdinimu dešiniame momenyje ir poodine kraujosruva dešiniame žande, tokiu būdu padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis J. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei parodė, kad galėjo būti 2017 m. liepos 26 d. jis su A. R. nutarė užeiti pas seną pažįstamą N. B., pasiūlyti jai alaus. J. J. paskambinus N. B., ši pasakė, kad jų priimti negali, nes turi į svečius ateiti A. K., pasiūlė jiems užeiti vėliau, kai A. K. nebus. J. J. su A. R. išgėrus alaus, A. R. staiga sugalvojo nueiti pas N. B., sakė, kad A. K. pažįsta, kad šis buvo kažką negero pridaręs. J. J. sutiko nueiti, kadangi manė, kad N. B. meluoja, jog pas ją yra draugas. Eidami jie nešėsi alų, ką nuėję veiks, nesikalbėjo, nesitarė iš anksto, kad pavogs nukentėjusiojo piniginę. Tik įėję į N. B. namo laiptinę sutiko N. B., kuri ėjo nupirkti alaus. Jai nuėjo, A. R. pasiūlė kilti į viršų. Jie ėjo ne pas nukentėjusįjį, o pas N. B., galvojo, kad kartu parūkys, atsigers alaus, pasisvečiuos. N. B. buto durys buvo medinės, silpnai besilaikančios. A. R. įsibėgėjo ir koja išspyrė duris. Durys buvo vieną kartą užrakintos, atsidarė be jokio garso. Pirmas įėjęs į butą, A. R. nuėjo į antrą kambarį, kur A. K. tuo pačiu metu atsistojo ir bandė eiti iš to kambario per duris. Pamatęs juos, A. K., paklausė, ką jie čia daro. Tada A. R. trenkė du smūgius A. K. į galvą. Šis nuo smūgio parkrito ant lovos. A. K. ėmė klausti, ką kaltinamieji čia veikia, o A. R. jį plūdo. J. J. matė, kaip A. K. iš lūpos bėgo kraujas. Ant to kambario durų buvo užmestas A. K. švarkas. A. R., atsisukęs į J. J., šiam žvilgsniu parodė, kad švarke yra piniginė. J. J. tą piniginę pasiėmė. A. K., kaltinamojo manymu, nesuprato, kas įvyko – jis nepastebėjo, kad kaltinamasis paėmė piniginę, ir J. J. kartu su A. R. išbėgo iš buto. Leidžiantis liftu, kaltinamasis padavė piniginę A. R.. Nuėjus toliau nuo N. B. namo, A. R. atvėrė piniginę: ten buvo 3 eurai monetomis ir kortelės. Piniginės skyrelių jie neapieškojo. Kaltinamasis pasiėmė tuos 3 eurus, kortelių ir dokumentų neėmė. J. J. paimtą piniginę įmetė į šiukšlių dėžę, kuri yra pirmame aukšte. Už paimtus pinigus nusipirko alaus. Kadangi, kai piniginė buvo rasta, dokumentai iš piniginės buvo kitur numesti, o ne šiukšliadėžėje, tai mano, kad dar kažkas tą piniginę buvo paėmęs, nes jis įmetė piniginę su visu jos turiniu. Tuo metu atsimena, kad labai stipriai lijo visą dieną, o skėčio jie neturėjo, slėpėsi po medžiais. Su pareikštu nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutinka, gailisi, kad taip pasielgė, pats tikrai nebūtų durų išspyręs.

Kaltinamasis A. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei parodė, kad galėjo būti 2017 m. liepos 26 d. susitiko su J. J., kuris pasiūlė eiti pas savo pažįstamą N. B.. J. J. pasakojo, kad yra susipykęs su N. B. draugu, negali nueiti pas N. B., nes A. K. jį išveja. Įėjus į N. B. laiptinės vidų, sutikta N. B. pasakė, kad ji eina į parduotuvę pirkti alaus, kad jie pas ją neitų, nes ji išeina. Tačiau J. J. kaltinamajam nurodė pas ją eiti. Kai atėjo prie buto, durys buvo užrakintos. Jie nebandė skambinti skambučiu, belstis. Kaltinamasis duris išspyrė koja ir jie įėjo į vidų. A. K. buvo kambaryje, iki pusės nusirengęs. A. K. yra stambus žmogus, iš jo povyzos matėsi, kad jis ėjo link kaltinamojo ne pasisveikinti, todėl kaltinamasis intuityviai jam trenkė. Po smūgio A. K. atsisėdo ant lovos ir tada kaltinamasis dar kartą jam trenkė. Kodėl antrą kartą sudavė, paaiškinti negali. Tada A. K. trankyti su lietsargiu ėmė J. J. – mušė per galvos šoną (nes A. R. stovėjo priešais A. K.). Tada A. R. juos išskyrė, ir J. išbėgo iš kambario, nubėgo į virtuvę. A. R. išsigando, kad J. J. iš virtuvės neatsineštų kokio aštraus daikto. Jis A. K. atsiprašė. Pasakęs J. J. baigti šį „cirką“, jie išėjo iš N. B. namų. Būnant lauke, J. J. iš kišenės išsitraukė piniginę, pasakė, kad tai A. K. piniginė, joje buvusius apie 3 eurus monetomis supylė A. R. į saują, kuris juos paėmė. Piniginės jie detaliai neapžiūrėjo, galėjo nepastebėti joje buvusių 40 eurų, nemano, kad A. K. apie pinigus meluotų. A. R. liepė J. J. piniginę nunešti atgal. J. J. nubėgo atgal ir grįžęs patvirtino, kad piniginę A. K. nunešė. Po įvykio jie nuėjo į bariuką. Įvykio metu kaltinamasis J. J. nei savo galva, nei žvilgsniu nerodė, kad šis paimtų piniginę iš nukentėjusiojo švarko, gal J. J. taip pasirodė. Jie iš anksto nesitarė pavogti iš nukentėjusiojo piniginę. Po kelių dienų A. R. susitiko A. K., kuris pasakė, kad jam gražino piniginę ne J. J., o kažkoks kaimynas. Pripažįsta nusikaltimą. Pripažįsta civilinį ieškinį. Labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų J. J., A. R. parodymų jų kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo A. K., liudytojos N. B. parodymais, rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis A. K. parodė, kad su abiem kaltinamaisiais nebendravo, jokių nesutarimų neturėjo, nėra su niekuo susipykęs. Gali būti, kad 2017 m. liepos 26 d. jis sėdėjo užsirakinęs pas N. B. namuose, žiūrėjo televizorių. N. B. buvo išėjusi į parduotuvę nupirkti alaus. Nukentėjusysis buvo blaivus. Baltinius pasikabino ant kambario durų, baltinių kišenėje buvo piniginė, kuri aiškiai matėsi. Bežiūrėdamas televizorių išgirdo, kad kažkas lyg barkštelėjo, ir pamatė į kambarį įeinantį A. R., kuris priėjo prie nukentėjusiojo ir porą kartų sudavė – vieną smūgį į viršugalvį, o kitą smūgį į skruostą. Nukentėjusiajam paklausus už ką, pasakė, kad už J. J., kad nukentėjusysis J. J. nuskriaudė. Tada kaltinamieji abu išėjo pro duris, o nukentėjusysis, priėjęs prie kabančių baltinių, pamatė, kad nėra piniginės. Kaip jo piniginė buvo paimta, jis nematė. Piniginėje buvo sukišta vienoje ir kitoje pusėje virš 40 eurų popierinėmis kupiūromis ir smulkiais. J. J. dviem minutėm tikrai buvo dingęs iš kambario. Neprisimena, jog kas nors būtų jį mušęs su skėčiu. Dėl suduotų smūgių jam skaudėjo viršugalvį, 2-3 dienas – skruostą, kadangi jo širdis yra operuota, dėl šio įvykio patyrė sukrėtimą, dingo piniginė, kortelės. Abu kaltinamieji įvykio metu buvo išgėrę, abiejų buvo akys išverstos. Kai N. B. grįžo namo, nukentėjusysis jai papasakojo, kad iš jo buvo paimta piniginė. Tada ji paskambino J. J., kad šis piniginę grąžintų. Po kiek laiko kažkoks jaunuolis rado piniginę šiukšlių dėžėje ir atnešė jam. Piniginėje buvo ne visi dokumentai – asmens tapatybės kortelė ir banko kortelė buvo išmestos į šiukšlių dėžę atskirai. Jo niekas neatsiprašė dėl šio įvykio. Per daug ant A. R. nepyksta.

Liudytoja N. B. parodė, kad galėjo būti 2017 m. liepos 26 d., apie 20 val. ji eidama į parduotuvę, prie lifto sutiko A. R. ir J. J., kuriems liepė į jos namus neiti, nes pas ją yra draugas. Grįžusi iš parduotuvės rado sulaužytą buto durų spyną, sumuštą A. K.. A. K. buvo išsigandęs, papasakojo, kad A. R. ir J. J. išspyrė duris, A. R. jam sudavė, o J. J. iš baltinių išėmė piniginę, sakė, kad piniginėje buvo apie 40 eurų. Vėliau piniginę šiukšliadėžėje rado kaimynas D.. Piniginėje pinigų nebuvo, dokumentus jos draugas rado prie laiptinės šiukšliadėžėje, kurioje kaimynas surado piniginę. A. K. nesakė, kiek kartų jam sudavė, bet ji matė praskeltą jo lūpą – iš lūpos bėgo kraujas. Durys po įvykio buvo sugadintos, neužsirakino, nes buvo sulaužyta spyna. Daugiau su tais vaikinais ji nebendravo.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole ir fotonuotraukose užfiksuotas A. K. pranešimas apie 2017 m. liepos 26 d. jo atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką bute, (duomenys neskelbtini), Kaune, apžiūrėta įvykio vieta – butas, (duomenys neskelbtini), Kaune. Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad durų spynos liežuvėlis yra palinkęs, apgadinta stakta (t. 1, b. l. 2-5).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G2132/2017(02) nurodyta, kad A. K. padaryti šie sužalojimai: odos nubrozdinimas dešiniame momenyje ir poodinė kraujosruva dešiniame žande. Išvardinti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti kumštis. Išvardinti sužalojimai A. K. padaryti prieš 3-5 dienas iki apžiūros. Sužalojimai A. K. padaryti dviejų trauminių poveikių pasėkoje. A. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 31).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis A. K. iš pateiktų nuotraukų atpažino įtariamąjį J. J. kaip asmenį, kuris 2017 m. liepos 26 d. apie 19.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), Kaune, įsibrovė pro užrakintas buto duris kartu su jam nepažįstamu asmeniu. Nepažįstam asmeniui be priežasties jam sudavus smūgius į galvą, J. J. iš baltinių kišenės ištraukė piniginę ir abu pasišalino iš buto (t. 1, b. l. 34-37).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad nukentėjęs A. K. pateikė piniginę (t. 1, b. l. 57), kurios požymiai, apžiūra fiksuota apžiūros protokole, taip pat užfiksuota, kad apžiūrėti A. K. priklausantys dokumentai ( t. 1, b. l. 58-61).

Bendrojo pagalbos centro K. skyriaus rašte Nr. 41DK (K)-1799 nurodyta, kad pateikta bendrojo pagalbos centro 2017 m. liepos 26 d. 19.09 val. informacinėje sistemoje užfiksuoto pranešėjo (A. K.) pranešimo dėl plėšimo (duomenys neskelbtini), Kaune, garso įrašo kopiją (t. 1, b. l. 70).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas (perklausytas) garso įrašas – nukentėjusiojo A. K. 2017 m. liepos 26 d. pagalbos skambutis į bendrąjį pagalbos centrą. Užfiksuota, kad pranešama, jog į butą įsiveržė du vyrai, sumušė ir pagrobė piniginę, kurioje buvo banko kortelė, dokumentai ir pinigai, apie 50 eurų (t. 1, b. l. 72-74).

Veikų kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad plėšimo metu panaudotas fizinis ar psichinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Veiksmai, kurių metu panaudojamas bet koks fizinis, psichinis smurtas ar atimama galimybė priešintis, siekiant pagrobti svetimą turtą, turi būti vertinami kaip plėšimas BK 180 straipsnio prasme.

Šiuo atveju nukentėjusysis A. K. parodė, jog tik po to, kai kaltinamieji išėjo iš buto, jis pamatė, kad kabančių baltinių kišenėje nėra piniginės, paties momento, kaip jo piniginė buvo išimta ir paimta, jis nematė (kadangi tuo metu priešais jį stovėjo A. R., be to, jam ką tik buvo suduoti du smūgiai, tikėtina, jog jis galėjo nepastebėti vagystės). Kaltinamasis J. J. taip pat parodė, jog A. K. greičiausiai nesuprato, kas įvyko, ir nepastebėjo, kad kaltinamasis (t. y. J. J.) paėmė piniginę. Kaltinamasis A. R. parodė, jog jis apskritai nematė momento, kai J. J. paėmė piniginę (tuo metu A. R. buvo atsukęs nugarą J. J., todėl to momento, kai J. J. paėmė piniginę, galėjo nematyti) ir neigia J. J. parodymus, kad A. R. jam žvilgsniu, parodė, jog pastarasis paimtų A. K. piniginę (tikėtina, jog J. J. galėjo ne taip suprasti A. R. judesį, jei toks apskritai buvo). Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog turtas (piniginė) buvo pagrobtas panaudojant smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis.

Nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveiktos sutrikdymas, tačiau šiuo atveju panaudotas smurtas nebuvo priemonė pagrobti svetimą turtą – turtą pagrobė J. J., nukentėjusiojo atžvilgiu smurtavo A. R. ir byloje nėra jokių duomenų, kad jie iš anksto, prieš įeidami į butą ar tik patekę į jį, tarėsi ar planavo apiplėšti nukentėjusįjį ar ką nors pavogti – J. J. parodė, jog jis pasiūlė eiti pas N., nes manė, kad ji meluoja, jog pas ją yra draugas, jie turėjo alaus, jį nešėsi, eidami kalbėjo apie savo reikalus, nesitarė iš anksto, kad ką nors pavogs; A. R. parodė, jog J. J. pasiūlė eiti pas savo pažįstamą N., iš anksto jie nesitarė ką nors vogti. Todėl galima daryti išvadą, jog kaltinamieji iš anksto neplanavo nei panaudoti smurto nukentėjusiojo atžvilgiu, nei įvykdyti vagystės. Bute kaltinamajam A. R. spontaniškai vykdant tariamą kerštą už draugą, vėlgi nebuvo kalbama apie kokio nors daikto vagystę, nereikalaujama nukentėjusiojo atiduoti kokius nors savo daiktus. Išnagrinėjęs bylos medžiagą, teismas konstatuoja, jog kaltinamųjų atlikti veiksmai negali būti kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnį kaip plėšimas, įsibrovus į patalpą.

Kaltinamieji neginčija aplinkybės, jog į N. B. priklausantį butą (duomenys neskelbtini), Kaune, įėjo prieš savininkės valią, t. y. pažeidė asmens būsto neliečiamybę.

Žmogaus būsto apsauga yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje – žmogaus būstas yra neliečiamas. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus. BK 165 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius.

Tiek kaltinamasis J. J. parodė, jog telefoninio pokalbio metu kaltinamiesiems siūlantis užeiti į svečius, N. B. jam pasakė, kad negali jų priimti, nes turi į svečius ateiti A. K., nebent jie užeitų vėliau; tiek kaltinamasis A. R. parodė, jog laiptinėje sutikta N. B. draudė jiems eiti pas ją į namus. Todėl akivaizdu, jog kaltinamieji suvokė, kad į N. B. butą pateko prieš jos valią Liudytoja N. B. patvirtino, jog kaltinamiesiems draudė eiti į jos namus, nes pas ją yra draugas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad leidimą įeiti į butą būtų davęs ir nukentėjusysis A. K..

Abiejų kaltinamųjų veiksmai šioje dalyje atitinka BK 165 straipsnyje nurodyto nusikaltimo požymius, ir kaltinamųjų veiksmus teismas vertina kaip neteisėtą patekimą į kito asmens būstą ir būsto neliečiamumo pažeidimą, tai yra kaltinamieji neteisėtai slapta, prieš savininkė (N. B.) įgalioto asmens – namuose palikto draugo A. K. valią (neskambinant į duris ir nelaukiant kol nukentėjusysis kaltinamuosius įsileistų, negaudami absoliučiai jokio leidimo), įsibrovė į kito asmens butą.

BK 165 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog už šiame straipsnyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. balandžio 20 d. nutartyje Nr. 2K-254/2004 nurodė, jog BPK nėra nustatyta nukentėjusiojo skundo forma ir turinys, taigi svarbiausia yra nukentėjusiojo iniciatyva pradėti baudžiamąjį persekiojimą dėl padarytos nusikalstamos veikos, todėl policijoje surašytas protokolas-pareiškimas laikytinas nukentėjusiojo skundu, nurodyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

Šiuo atveju, nukentėjusysis A. K., pateikdamas pareiškimą policijai, nurodė, jog 2017-07-26 apie 19 val., nukentėjusiajam būnant savo draugės N. B. bute, į butą įsiveržė du asmenys, kurie pateko į butą sugadinę durų spyną, panaudojo nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą, pagrobė jo piniginę (t. 1, b. l. 2–3).

A. R. pripažino, jog panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu – A. K. du kartus kumščiu sudavė į galvos sritį, tokiais jo veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas odos nubrozdinimas dešiniame momenyje ir poodinė kraujosruva dešiniame skruoste, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. A. R. nežymiai sužalojo nukentėjusįjį (šias aplinkybes patvirtina abiejų kaltinamųjų, nukentėjusiojo parodymai – jie dėl šios aplinkybės nuoseklūs ir vienas kitam neprieštaraujantys, taip pat teismo medicinos specialisto išvada), todėl A. R. veiksmai dėl nukentėjusiojo A. K. sužalojimo atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis A. R. 2017 m. liepos 26 d. apie 19 val. neteisėtai slapta prieš nukentėjusiojo A. K. valią išspirdamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, duris, pateko, taigi įsibrovė į N. B. butą, tokie A. R. padaryti nusikalstami veiksmai atitinka BK 165 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, be to, tuo pačiu metu, būdamas N. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, A. R. tyčia du kartus kumščiu sudavė A. K. į galvos sritį, pasireiškusius odos nubrozdinimu dešiniame momenyje ir poodine kraujosruva dešiniame žande, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, tokie A. R. padaryti nusikalstami veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Todėl A. R. padaryti nusikalstami veiksmai iš BK 180 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotini į BK 165 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį.

Taip pat baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis J. J. 2017 m. liepos 26 d. apie 19 val. neteisėtai slapta prieš nukentėjusiojo A. K. valią, kaltinamajam A. R. išspiriant buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, duris, pateko, taigi įsibrovė į N. B. butą, tokie J. J. padaryti nusikalstami veiksmai atitinka BK 165 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, ir J. J. padaryta nusikalstama veika iš BK 180 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotina į BK 165 straipsnio 1 dalį.

Be to, iš kaltinamojo J. J. atliktų neteisėtų veiksmų matyti, kad J. J. 2017 m. liepos 26 d. apie 19 val., neteisėtai būdamas N. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, pagrobė nukentėjusiojo A. K. piniginę, 3 eurų vertės, kurioje buvo 40 eurų, tuo nukentėjusiajam A. K. padarydamas 43 eurų turtinę žalą.

Kadangi anksčiau aptartais motyvais buvo nenustatytas J. J. tikslas plėšimo būdu pagrobti nukentėjusiajam A. K. priklausančią piniginę, be to, svetimas turtas (piniginė) kaltinamojo J. J. buvo pagrobtas toje pačioje uždaroje patalpoje esant nukentėjusiajam, tačiau šiam nepastebint kaltininko veiksmų (nematant), J. J. veiksmus galima būtų kvalifikuoti kaip slaptą vagystę (BK 178 straipsnio 1 ar 4 dalis). Tačiau BK 178 straipsnyje numatyta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal turto vertę, remiantis BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu. Šiuo atveju pagrobto turto vertė – 43 eurai – nepakankama baudžiamajai atsakomybei kilti, kadangi neviršija 3 MGL (37,66 x 3 = 112,98), t. y. tokia veika laikoma administraciniu nusižengimu – vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnis).

J. J. neteisėti veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu galėtų būti vertinami kaip užtraukiantys ne baudžiamąją, bet administracinę atsakomybę.

ANK 39 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos. Šis terminas šio nuosprendžio priėmimo metu dar nepasibaigęs. Teismo nuomone, J. J. veiksmai galimai atitinka ANK 108 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, todėl šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, nuosprendžio kopija (nuorašas) kartu su reikiamų bylos medžiagos dokumentų patvirtintomis kopijomis perduotina įgaliotai institucijai (policijai) administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti.

Kaltinamasis A. R. padarė du nesunkius baigtus tyčinius nusikaltimus, teistas (t. 2, b. l. 23-30), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistumas neišnykęs, daugybę kartų baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 16-22). Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre A. R. įrašytas 2015 m. spalio 8 d. pagal probacijos skyriaus nukreipimą dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo (t. 2, b. l. 10), 2017 m. spalio 10 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1006/2017 nurodyta, jog A. R. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (t. 2, b. l. 15). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare nuo 2002 m. sausio 1 d. nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (t. 2, b. l. 8).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikaltimus padarė recidyvistas, vieną veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Nors kaltinamasis kaltu iš esmės prisipažino, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis davė nenuoširdžius parodymus, stengėsi įvykio aplinkybes nurodyti sau palankesniu aspektu (dalį išgalvotų nusikalstamų veiksmų priskirdamas J. J. – kad šis nukentėjusiajam sudavė su skėčiu, išgalvodamas nukentėjusiojo atsiprašinėjimo, J. J. tariamo nuėjimo į virtuvę aplinkybes), todėl teismas nemano, kad kaltinamasis A. R. buvo nuoširdus ir tikrai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Be to, kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, taip pat stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos pasekmes (kaltinamasis iki jo sulaikymo neatsiprašė nukentėjusiojo, neatlygino ir nebandė atlyginti nusikaltimu padarytos žalos, taigi, nebandė ir nesistengė sušvelninti nusikalstamos veikos padarinių). Teismas laiko, kad kaltinamojo gailėjimasis yra tik deklaratyvus

Nors A. R. padarė du nesunkius baigtus nusikalimus, kaltu iš esmės prisipažino ir posėdžio metu teigė, kad gailisi, tačiau yra ne kartą teistas, tarp jų ir už apysunkius, sunkius bei smurtinio pobūdžio nusikaltimus, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, iš buvusių teistumų matyti, kad kaltinamajam jau anksčiau buvo skiriamos laisvės atėmimo bausmės, kas rodo, kad švelnesnės bausmės įtakos kaltinamojo elgesiui neturi, jis ir toliau linkęs pažeidinėti įstatymus, nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, byloje nėra duomenų apie kaltinamojo pasikeitusį elgesį ir jo vertybes, todėl kaltinamajam skirtina straipsnių sankcijose numatytos griežčiausios bausmės – realus laisvės atėmimas, nustatant jų dydį, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis visgi iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, teigė, kad gailisi, tačiau yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nukentėjusiam asmeniui padaryta žala neatlyginta, didesnius už nusikaltimus straipsnių sankcijose numatytus laisvės atėmimo bausmės vidurkius.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, skirtinos bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintinos su 2017 m. spalio 2 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu (panaikinus Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendį ir priėmus naują nuosprendį), paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme, kuri 2017 m. gruodžio 29 Kauno apylinkės teismo nutartimi, buvo subendrinta su 2017 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytina bausmės dalis, atlikta pagal 2017 m. spalio 2 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį ir 2017 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamąjį įsakymą, kurie buvo subendrinti 2017 m. gruodžio 29 Kauno apylinkės teismo nutartimi.

Kaltinamasis J. J. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, yra teistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, baustas administracine tvarka už teisės pažeidimus, padarytus esant neblaiviam, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Specialisto išvadoje Nr. 93TPK-825/2017, nurodyta, kad J. J. nustatytas psichikos sveikatos sutrikimas, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, neturi įtakos asmens gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, J. J. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (t. 1, b. l. 86), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas, nedirba, neregistruotas darbo biržoje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino ir gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kadangi kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nors yra teistas, tačiau už nesunkaus nusikaltimo padarymą, kurį padarė prieš priimant jo atžvilgiu ankstesnį procesinį sprendimą, yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių aplinkybių, todėl, teismas mano, kad kaltinamajam gali būti skirtina viena švelniausių straipsnio sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimas, nustatant jos dydį, atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes, mažesnį, nei laisvės apribojimo bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2017 m. lapkričio 23 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytina bausmės dalis, atlikta pagal 2017 m. lapkričio 23 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.

Nukentėjusysis A. K. pareiškė kaltinamiesiems civilinį ieškinį dėl 100 eurų neturtinės ir 43 eurų turtinės žalos atlyginimo solidariai (t. 3, b. l. 29).

Nukentėjusysis ieškinyje ir posėdžio metu nurodė, kad materialinę žalą sudaro pagrobti piniginėje buvę pinigai, o neturtinę žalą patirtas skausmas, atsiradę nepatogumai dėl sveikatos, nukentėjusysis jautėsi nesaugus, jautė baimę, sumažėjo bendravimo galimybės, kankino prisiminimai, sutriko miegas.

Civilinis ieškinys dėl 100 eurų neturtinės žalos yra pagrįstas. Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajam A. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis patyrė fizinį skausmą, stresą, emocinę įtampą, dvasinius išgyvenimus, kas be abejonės turėjo įtakos nukentėjusiojo normaliam gyvenimo ritmui. Kaltinamasis A. R. civilinį ieškinį pripažįsta visiškai, prašomas priteisti neturtinės žalos dydis neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas visiškai – 100 eurų sumai ir priteistinas iš kaltinamojo, dėl kurio veiksmų nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, tai yra iš kaltinamojo A. R..

Likusioje dalyje dėl 43 eurų turtinės žalos atlyginimo civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu, kadangi kaltinamojo J. J. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo požymius, išaiškinant nukentėjusiajam, jog civilinio ieškinio atlyginimo klausimą jis turės pateikti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu (Administracinio nusižengimo kodekso 664 straipsnis, 665 straipsnis).

Daiktiniai įrodymai, nuosprendžiui įsiteisėjus: CD diskas su jame esančiu garso įrašu, esantis byloje (t. 2, b. l. 173), paliktinas byloje.

J. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 140-142) – paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikintina.

A. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 127-129) – paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:

- pagal BK 165 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme,

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2017 m. spalio 2 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu (panaikinus Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendį ir priėmus naują nuosprendį) paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme, kuri 2017 m. gruodžio 29 Kauno apylinkės teismo nutartimi, buvo subendrinta su 2017 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 3 (trejus) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal 2017 m. spalio 2 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį ir 2017 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamąjį įsakymą, kurie buvo subendrinti 2017 m. gruodžio 29 Kauno apylinkės teismo nutartimi.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

J. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, bei dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2017 m. lapkričio 23 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, bei dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal 2017 m. lapkričio 23 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.

Civilinio ieškovo A. K. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies, priteisti civilinio ieškovo A. K. naudai iš kaltinamojo A. R. 100 (vieną šimtą) eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Daiktinius įrodymus – CD diską su jame esančiu garso įrašu, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

J. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujanti ANK 592 straipsnio 4 dalimi, įsiteisėjusio nuosprendžio kopiją (nuorašą) kartu su reikiamų bylos medžiagos dokumentų patvirtintomis kopijomis perduoti įgaliotai institucijai (policijai) administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.