- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-05
- Bylos Nr.
- 2A-242-357/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė (pirm.), Birutė Simonaitienė, Petras Povilaitis
- Atsakovas
- Kelmės rajono savivaldybės, Kelmės rajono savivaldybei bei tretiesiems asmenims akcinei bendrovei “Lietuvos kuras”, Šiaulių apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių apskrities viršininko administracijos, akcinei bendrovei “Lietuvos kuras”
- Ieškovas
- J. B.
- Advokatai
- Žilvinas Rupšis
- Kategorijos
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės,
trečiojo asmens Šiaulių apskrities viršininko administracijos atstovui Raimundui Jančauskui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2007-04-11 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui Kelmės rajono savivaldybei bei tretiesiems asmenims akcinei bendrovei “Lietuvos kuras” ir Šiaulių apskrities viršininko administracijai dėl sumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. B. ieškiniu kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Kelmės rajono savivaldybės 19047,52 litus sumokėtus pinigus už skolininką AB “Lietuvos kuras” ir 5 procentų metines palūkanas nuo 2006 m. lapkričio 2 d. iki skolos išieškojimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kelmės rajono apylinkės teismas 2007 m. balandžio 11 d. sprendimu J. B. ieškinį atmetė. Sprendime teismas nurodė, kad iš sąskaitos išrašo matyti, kad 19047,52 litų žemės nuomos mokestis užskaitytas kaip sumokėtas AB “Lietuvos kuras”. Šalys pripažįsta, kad minėtą nuomos mokestį sumokėjo ne AB “Lietuvos kuras”, o ieškovė J. B.. 2,2085 ha valstybei priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini), suformuotas jame stovintiems pastatams bei kiemo statiniams naudoti pagal paskirtį. Šie statiniai iki 1999-12-30 dienos nuosavybės teise priklausė AB “Lietuvos kuras”. Ieškovė J. B., įgijusi nuosavybės teisę į pastatus 2002 m. gegužės 30 d., žemės sklypo plotą žinojo, tačiau nesusitvarkė dokumentų dėl pastatams eksploatuoti suformuoto sklypo naudojimo, neprašė pakeisti sklypo dydžio ir nurodytu 2,2085 ha valstybinės žemės sklypu ieškovė J. B. naudojosi iki 2006 m. lapkričio 24 d.. Tretysis asmuo AB “Lietuvos kuras” šiuo žemės sklypu nesinaudojo ir 2000-04-06 dienos raštu jis kreipėsi į Šiaulių apskrities viršininko administraciją pranešdamas, kad atsisako 2,2085 ha žemės sklypo nuomos sutarties. Ieškovei J. B. nuosavybės teise priklausantys pastatai stovėjo ant nustatyta tvarka suformuoto bei skirto pastatams pagal paskirtį eksploatuoti valstybinės žemės sklypo, todėl ji naudojosi žemės sklypu ir net nesudariusi valstybinės žemės nuomos sutarties privalėjo mokėti žemės nuomos mokestį. 2002 m. gegužės 30 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kelmės rajono žemėtvarkos skyrius išdavė raštą ir tokiu būdu J. B. Šiaulių apskrities viršininko administracija buvo suteikusi teisę naudotis (duomenys neskelbtini) esančiu 2,2085 ha valstybiniu žemės sklypu. Ieškovė J. B., turto dalybų sutartimi perimdama nuosavybės teisę į R. B. komercinės gamybinės įmonės iš AB “Lietuvos kuras” pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytus ant valstybinės žemės sklypo stovinčius pastatus, nuo pastatų įgijimo momento įgijo teisę naudotis pastatams eksploatuoti skirtu žemės sklypu pagal tikslinę paskirtį ir vykdyti iš naudojimosi nurodyta žeme kylančias pareigas, įskaitant ir mokėti teisės aktų nustatytą žemės nuomos mokestį. Teismas pripažino, jog ieškovė J. B. faktiškai naudojo 2,2085 ha valstybinės žemės sklypą, tačiau šio žemės sklypo nuomos mokestis buvo administruojamas AB “Lietuvos kuras” vardu ir dėl ieškovės aplaidumo, nes ji nevykdė pareigos pagal turto dalybų sutartį susitvarkyti dokumentus, susijusius su žemės sklypo naudojimu, t.y. nesikreipė į Šiaulių apskrities viršininko administraciją dėl naudojimo valstybinės žemės sklypo išpirkimo ar nuomos sutarties sudarymo. Ieškovė J. B., nesutikdama su šio mokesčio mokėjimu, galėjo valstybės tarnautojų veiksmus apskųsti, tačiau ji šia teise nepasinaudojo ir sumokėjo AB “Lietuvos kuras” vardu administruojamą žemės nuomos mokestį, t.y. ji pripažino savo pareigą. Teismas konstatavo, kad ieškovė J. B. manydama, kad įvykdė prievolę už AB “Lietuvos kuras”, turi teisę regreso tvarka reikalauti pinigų grąžinimo iš AB “Lietuvos kuras”, o ne iš Kelmės rajono savivaldybės. 19047,52 litų žemės nuomos mokesčio įsiskolinimas susidarė 2003-2006 metais, kai 2,2085 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudotoja buvo ieškovė J. B.. Ieškovė 2002-05-30 dienos turto dalybų sutartimi buvo įpareigota susitvarkyti dokumentus, susijusius su šio žemės sklypo naudojimu, tačiau to nepadarė ir pati gera valia sumokėjo žemės nuomos mokestį už naudojimąsi valstybinės žemės sklypu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
1. LR Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr.1387 “Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą” 1 punktas numato, kad už naudojimąsi žeme, žemės nuomos mokestį moka valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas nustatė ginčo santykius – ieškovės pareigą mokėti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2002-05-30 iki 2006-11-24, tačiau pažeisdamas įstatymo negaliojimo atgal principą, skundžiamo sprendimo teisiniu pagrindu nurodė ir pritaikė Nutarimą Nr.1387, įsigaliojusį nuo 2003 m. lapkričio 10 d. 3 punktu, įpareigojančiu savivaldybės tarybą, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, nustatyti konkretų žemės nuomos mokesčio tarifą ir apie tai informuoti valstybinės žemės sklypų naudotojus. Nutarimo Nr.1387 5 punktas nustatė reikalavimą savivaldybės vykdomajai institucijai apskaičiuoti fiziniams asmenims žemės nuomos mokesčio dydį ir apie tai juos informuoti; 7 punktas įpareigojo savivaldybės tarybą nustatyti žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminus ir apie tai informuoti valstybinės žemės sklypų naudotojus. Ieškovė apie tai nebuvo informuota. Teismas, remdamasis abstrakčiais žemėtvarkos skyriaus rašto teiginiais dėl ieškovės pareigos susitvarkyti žemės sklypo naudojimo dokumentus, nesiaiškino 9 punkto svarbos ginčo santykiams. Kadastre nėra duomenų, kad ieškovė naudojasi neįregistruotu žemės sklypu, todėl ieškovei neatsirado pareiga mokėti žemės nuomos mokestį. Žemės nuomos mokestį moka valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka, pagrindu. Teismas neteisingai pritaikė LR CK 6.394 str., kurio 3 dalyje nustatyta, kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kaip ir nekilnojamojo daikto pardavėjas. 2,2085 ha žemės sklype esančius pastatus AB “Lietuvos kuras” pardavė R. B. komercinei gamybinei įmonei 1999-12-31 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iki CK 6.394 straipsnio įsigaliojimo. 1994 m. balandžio 26 d. LR Žemės įstatymas Nr.I-446 apibrėžė žemės naudotojo sąvoką - neišnuomotos privačios žemės savininkas arba fizinis ar juridinis asmuo, kuriam nustatyta tvarka išnuomota ar suteikta naudotis valstybinė žemė arba išnuomota privati žemė. Pagal Žemės įstatymo 21 straipsnį valstybine žeme gali naudotis fiziniai ir juridiniai asmenys, jeigu šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytos institucijos suteikia šią žemę naudotis arba išnuomoja, o ieškovei žemė nustatytais Žemės įstatymo pagrindais naudojimui suteikta ir išnuomota nebuvo.
2. Teismas turėjo konstatuoti, kad atsakovas neteisėtai praturtėjo ieškovės sąskaita, todėl privalo neteisėtai įgytus pinigus grąžinti. Byloje nebuvo pateikta duomenų apie AB “Lietuvos kuras” susitarimą su ieškove dėl AB “Lietuvos kuras” skolos sumokėjimo. AB “Lietuvos kuras” prašė Šiaulių apskrities viršininko administracijos nutraukti nuomos sutartį, kuri buvo nutraukta tik 2006-08-16 Šiaulių apskrities viršininko įsakymu Nr.V-3648. Kelmės rajono savivaldybė pateikdavo nuomos mokesčio dokumentus AB “Lietuvos kuras”, taip patvirtindama ir nustatydama pareigą mokėti žemės nuomos mokestį AB “Lietuvos kuras”, tačiau ne ieškovei. Taip pat neturėjo jokios prievolės sumokėti pagal 1999-12-31 sutartį ir pagal 2002-02-30 turto padalijimo sutartį. Valstybinės žemės sklypo nuomos 1999-05-31 sutarties Nr.15 18 punkte yra nuostata, kad nuomininkas, neįregistravęs šios sutarties Nekilnojamojo turto registre, neturi teisės naudotis išsinuomotu žemės sklypu. Ieškovė neturėjo teisės naudotis žemės sklypu, dėl ko neturėjo pareigos mokėti nuomos mokestį, kadangi ši sutartis nebuvo nutraukta su AB “Lietuvos kuras”.
3. Ieškovė buvo priversta sumokėti žemės nuomos mokestį Kelmės rajono savivaldybei už žemės sklypo nuomotoją AB “Lietuvos kuras”, nes 2006 m. spalio mėnesį, parduodant pastatus, esančius ant 2,2085 ha žemės sklypo, notarė pareikalavo pažymos iš Kelmės rajono žemėtvarkos skyriaus dėl leidimo pastatams parduoti. Net ir pripažinus ieškovės pareigą mokėti žemės nuomos mokestį, teismas be jokio pagrindo darė išvadą, kad 2,2085 ha žemės sklypas buvo suformuotas ieškovei nuosavybės teise priklausantiems pastatams eksploatuoti, todėl ji naudojosi visu žemės sklypu. Tačiau tokios išvados teismas nepagrindė teritorijų planavimo dokumentu, nustatančiu pastatų eksploatavimui reikalingas žemės sklypo ribas, atsižvelgiant į pastatų paskirtį. Ieškovei priklausą pastatai pagal geodezinių matavimų planą yra užėmę tik apie 10 procentų 2,2085 ha žemės sklypo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kelmės rajono savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kelmės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė objektyvias išvadas ir priėmė teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Byloje pateikti įrodymai- 2006m.lapkričio 2d. kvitas ir Kelmės rajono savivaldybės administracijos finansų skyriaus sąskaitos išrašas įrodo, kad apmokėtas 19047,52 Lt žemės nuomos mokestis, AB "Lietuvos kuras" vardu už naudojimąsi 2.2085 ha valstybinės žemės sklypu ir šio mokesčio už trečiąjį asmenį AB "Lietuvos kuras" mokėtoja yra ieškovė J. B. (b.l.4, 90). Iš žemės nuomos mokesčio deklaracijos (b.l.18) matyti, kad 19047,52 litus sudaro: už 2006 m. - 4500,83 Lt mokestis, skola už ankstesnius 3 metus - 13502,49 litai, delspinigiai - 1044,20 Lt. Žemės sklypas, už kurį nustatytas ginčijamas žemės nuomos mokestis, suformuotas jame stovintiems pastatams eksploatuoti (duomenys neskelbtini) (b.l.8-9). Nuo 1999 m. gruodžio 31 d. šie pastatai nuosavybės teise priklausė R. B. įmonei, o nuo 2002 m. gegužės 30 d. nuosavybės teisė perėjo ieškovei J. B. po sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pasidalinimo.
Apylinkės teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad turto dalybų sutarties pagrindu, kartu su pastatų nuosavybės teise, J. B. įgijo teisę naudotis 2.2085 ha žemės sklypu ir pareigą sutvarkyti žemės naudojimo dokumentus bei kitas su tuo susijusias pareigas.
Nepagrįsti apeliantės motyvai dėl netinkamo LR Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr.1387 punktų taikymo ieškovės atžvilgiu, nurodant savivaldybės vykdomosios institucijos padarytus procedūrinius pažeidimus skaičiuojant žemės nuomos mokestį, informuojant žemės naudotoją ir atliekant kitą dokumentų tvarkymą. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė realiai pastatų eksploatavimui naudojosi žemės sklypu ir šis faktas suponuoja naudotojo (nuomininko) pareigą apmokėti nuomos mokestį.
Apeliaciniame skunde nurodomi LR Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10d. nutarimo Nr.1387 -1 punkto, 3 punkto, 5 punkto, 9 punkto pažeidimai nėra konstatuoti. Kelmės rajono savivaldybės administracijos atliktą ar neatliktą dokumentų tvarkymo procedūros eigą, kolegija vertina kaip formalią, neesminę aplinkybę, neturinčią reikšmės pareikšto reikalavimo dalykui ir esant CK 6.394 str. nurodytoms sąlygoms, neatleidžiančią žemės naudotojo nuo pareigos mokėti mokestį už naudojamą(nuomojamą) daiktą.
Pažymėtina, kad šios bylos nagrinėjimo dalyku ir nėra valstybinių institucijų priimtų sprendimų - veikimo (neveikimo) apskundimas ar atitikimas galiojusiems LR Vyriausybės nutarimams. Ginčas kilęs dėl be pagrindo gauto turto (lėšų) grąžinimo. Šalių santykiams taikant CK 6.237 str., 6.238 str. nuostatas, jose nurodytu pagrindu išreikalauti turtą galima, jeigu asmuo klydo manydamas esąs skolininkas ir sumokėjo skolą, kurios neprivalėjo mokėti. Šiuo atveju tariamasis skolininkas gali reikalauti sumokėtos sumos iš tikrojo skolininko.
Byloje surinkti ir aptarti įrodymai paneigia esant CK 6.237 str., 6.238 str. nurodytoms sąlygoms, leidžiančioms ieškovei J. B. susigrąžinti apmokėtą žemės nuomos mokestį. Tokiu būdu, atmestinas apeliantės skundo argumentas, kad atsakovai neteisėtai praturtėjo ieškovės sąskaita, nes atsakovui Kelmės rajono savivaldybei ieškovė J. B. 19047,52 Lt nuomos mokestį pervedė pati, gera valia ir atsakovo veiksmuose nebuvo veiksmų, dėl kurių kiltų atsakovo civilinė atsakomybė.
Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nuomininkas neįregistravęs sutarties Nekilnojamojo turto registre, neturi teisės naudotis išsinuomotu sklypu, todėl ieškovė neturėjo teisės naudotis sklypu ir pareigos mokėti mokesčius. Iš Turto dalybų 2002 m. gegužės 30 d. sutarties (b.l.98) matyti, kad ieškovei J. B. atiteko pastatai 2.2085 ha žemės sklype ir neįforminus Nekilnojamojo turto registre, juo realiai ieškovė naudojosi eksploatuodama pastatus. Ši faktinė aplinkybė prieštarauja apeliantės teiginiui, kad jai priklausantys pastatai užima tik 10 procentų minėto žemės sklypo. Apeliantė skunde pati argumentuoja, kad CK 6.394 str. 3 dalies pagrindu pirkėjas įgyja teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip ir daikto pardavėjas. Iš aukščiau minėtų įrodymų akivaizdu, kad prie ieškovės valdomų pastatų suformuotas 2.2085 ha žemės sklypas, kurį sudaro ne tik po pastatais esanti žemė, bet ir žemė aplink pastatus. Apeliacinio skundo argumentai dėl užimamo pastatų ploto, negali būti pagrindu ieškinį tenkinti, nes ieškovė neįrodė, kad iki ieškinio padavimo siekė minėtą sklypą performuoti, sumažinti ar pakeisti žemės naudojimosi tvarką. Be to, iš apeliacinio skundo turinio kolegija sprendžia, kad ieškovė iš esmės pripažįsta pareigą mokėti žemės nuomos mokestį.
Tokiu būdu, įvertinusi aptartus įrodymus, kolegija apeliacinio skundo netenkina ir palieka galioti Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kelmės rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.