Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-01-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-90-1015/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-01-08
Bylos Nr.
A15.-90-1015/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-05226-2019-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
Teisėjas
Ingrida Mikužytė (pirm.)
Pažeidėjas
V. P.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15-90-1015/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05226-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 16.9.7; 16.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. sausio 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. P.,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V.(V.) P., gimusio (duomenys neskelbtini) d., gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. 2019 m. lapkričio 11 d., apie 10.52 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, prieš pradėdamas važiuoti atbulas, neįsitiko, kad tai daryti saugu, kliudė automobilį AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė KET 14, 101, 220 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. P. į teismo posėdį neatvyko, nors buvo pasirašytinai informuotas apie jo datą ir vietą. Neatvykimo priežastys teismui nežinomos, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu byla nagrinėta asmeniui nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis, 629 straipsnio 1 dalis). V. P. asmenybė buvo nustatyta Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyboje.

Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu V. P. nurodė, kad jis atvyko prie autoserviso, priparkavo automobilį, grįžęs atsisėdo važiuoti ir nepajuto, kaip įvažiavo į automobilio AUDI priekį. Jis paprašė, kad pakviestų automobilio savininką, bet jo nebuvo, atėjo serviso direktorius. Jis davė jam savo dokumentus ir pradėjo pildyti eismo įvykio deklaraciją. Deklaracijos pildymo pabaigoje jis išėjo parūkyti, atsisėdo į automobilį OPEL ZAFIra ir išvažiavo namo. Automobilį OPEL ZAFIRA pardavė 2019 m. lapkričio 25 d., gailisi, pasas jam grąžintas. Prie paaiškinimo pateikta automobilio OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 25 d., 11.00 val. pirkimo-pardavimo sutartis (b.l. 13, 14).

V. P. kaltė, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės specialistės G. L. 2019 m. lapkričio 11. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2019 m. lapkričio mėn. 11 d., apie 10.52 val., iš VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, iš kurio vienas dalyvis pasišalino. Atvykus į nurodytą vietą, juos pasitiko A. S., kuris paaiškino, kad yra serviso „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, remontavo automobilį AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei pranešė, kad automobilio OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, važiuodamas atbulas, kliudė stovintį AUDI. OPEL vairuotojas su pažeidimu sutiko bei pildėsi eismo įvykio deklaraciją, pateikdamas A. S. savo pasą, automobilio registracijos liudijimą. Bepildant deklaraciją A. S. OPEL vairuotojo V. P. paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą. V. P. sakė, kad tuoj grįš, tačiau atsisėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Patikrinus per duomenų bazę nustatyta, kad V. P. neturi vairuotojo pažymėjimo (b.l. 2);

- 2019 m. lapkričio 11 d. eismo įvykio vietos schemoje nurodyta automobilio AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta susidūrimo metu (b.l. 3);

- papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio AUDI Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis radiatoriaus grotelės; automobilis OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neapgadintas (b.l. 4);

- A. S. 2019 m. lapkričio 11 d. duotais paaiškinimais, kad 2019 m. lapkričio 11 d., apie 10.03 val., buvo pastebėta, kad automobilis Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant atbuline eiga apgadino AUDI Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio AUDI Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sugadintas priekinis bamperis ir radiatoriaus grotelės, taip pat galimi sugadinimai po priekiniu bamperiu, kurių dabar nesimato (b.l. 5);

- R. K. 2019 m. lapkričio 11 d. duotais paaiškinimais, kad 2019 m. lapkričio 11 d., apie 10.03 val. jis išėjo pro serviso vartus ir pamatė, kad automobilis OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga įvažiavo į automobilio AUDI Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekį (b.l. 6);

- nebaigta pildyti 2019 m. lapkričio 11 d., 10.03 val. eismo įvykio deklaracija, kurioje nurodytas automobilio OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas – V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b.l. 7);

- gyventojų registro išrašu, iš kurio matyti, kad V. P. vairuotojo pažymėjimas nebuvo išduotas (b.l. 9);

- VĮ „Regitra“ 2019 m. lapkričio 25 d., 10.35 val. duomenimis, iš kurių matyti, kad automobilio OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra V. P. (b.l. 10);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaita-faktūra, iš pagal kurią automobilio AUDI Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remontas kainavo 509,49 Eur (b.l. 12).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs nurodytų duomenų visumą, sprendžia, kad V. P. veika protokole tinkamai kvalifikuota pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį (neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas KET pažeidimas, kuris nulėmė kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės apgadinimą) ir ANK 426 straipsnio 1 dalį (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių), todėl jis baustinas. Dalyje dėl inkriminuoto nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, teismas pastebi, jog nors, padaręs eismo įvykį, jis iš karto nepasišalino iš jo vietos, pateikė savo duomenis eismo įvykio deklaracijai pildyti, tačiau, kaip matyti iš A. S. paaiškinimų, kai V. P. buvo paprašyta pateikti vairuotojo pažymėjimą, jis nuėjo ir nebegrįžo – t. y. pasišalino iš eismo įvykio vietos, nors teisės aktų nustatyta tvarka eismo įvykio deklaracija nebuvo tinkamai užpildyta. Aplinkybę, kad jis eismo įvykio deklaracijos pildymo eigoje išvažiavo iš įvykio vietos, iš esmės patvirtino ir pats V. P. savo paaiškinime institucijai. Taigi šiuo aspektu teismas pripažįsta, kad V. P., aiškiai suvokdamas savo pareigą likti eismo įvykio vietoje, pradėjus pildyti eismo įvykio deklaraciją, kuri pildoma tais atvejais, kai nėra ginčo dėl įvykio aplinkybių – visgi nebaigus šios procedūros, pasišalino iš eismo įvykio, neužpildžius minėtos deklaracijos, bei nenurodęs jokių svarbių priežasčių, lėmusių tokį jo pasirinktą elgesio variantą (būtinumą išvykti, juolab kad ir eismo įvykio vietoje buvusiam A. S. jis nurodė, kad grįš, tačiau tiesiog išvažiavo). Taigi šiomis aplinkybėmis pripažintina, kad suvokdamas minėtą pareigą, jis sąmoningai pasirinko teisės aktų reikalavimus pažeidžiantį elgesio variantą – pasišalino iš eismo įvykio vietos, su kuria yra susijęs.

ANK 423 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą nuo 300 iki 560 eurų. ANK 426 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims baudą nuo 850 iki 2000 eurų. ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į nustatytą V. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus, gailėjosi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padarytų nusižengimų pobūdį ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius V. P. – daug kartų baustas administracine tvarka, pagrinde už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, taip pat yra ne kartą baustas už vairavimą, neturint teisės vairuoti, turi galiojančių nuobaudų. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį nėra, V. P. skirtinos ANK 423 straipsnio 1 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos baudos, mažesnės nei sankcijose numatytų baudų vidurkiai be transporto priemonės konfiskavimo. Paskirtos baudos bendrintinos ANK 38 straipsnio 2 dalies pagrindu, taikant nuobaudų apėmimo principą.

Minėta, kad pagal ANK 426 straipsnio 7 dalį, už nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas nuo vienerių iki trejų metų. V. P. vairavo šiuo atveju neturėdamas teisės vairuoti. Siekiant užkirsti kelią panašaus pobūdžio pažeidimų darymui ateityje, atsižvelgus į konkretaus nusižengimo aplinkybes, be kita ko, į tai, kad V. P. jau ne kartą yra vairavęs transporto priemones, neturėdamas tokios teisės, teismas sprendžia, kad šiuo atveju teisingumo ir proporcingumo principus atitiktų minėtos administracinio poveikio priemonės skyrimas, todėl jam atimama teisė vairuoti transporto priemones dvejiems metams (dėl galimybės atimti teisę vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems tokios teisės, žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartį byloje Nr. 2AT-27-697/2018, 2018 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. 2AT-12-719/2018 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

V. P. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir skirti:

- pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį – 350 eurų baudą;

- pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį – 900 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams ir be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, skirti V. P. galutinę administracinę nuobaudą – 900 (devynių šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams ir be transporto priemonės konfiskavimo.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19108699810.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Teisėja Ingrida Mikužytė